Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui B. J., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono I-am notarų biurui notarei R. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. R. teismo posėdyje paaiškino, kad 1994-03-09 mirė V. J.. Buvo surašytas nutarimas atsisakyti išduoti paveldėjimo liudijimą, bet kai pateikė dokumentus, indelio turėjimo knygelę, nes pagal tuo metu galiojusias palikimo priėmimo įstatymo normas buvo tokia praktika, kad taupomosios knygelės turėjimas ir palikimo priėmimo metu pinigų išėmimas prilygo faktiniam palikimo priėmimui. Toks buvo išaiškinimas, tokia buvo visos Lietuvos notarų praktika, todėl tai pateikus ir pasakius, kad kitų paveldėtojų nėra, buvo užvesta paveldėjimo byla B. J. ir buvo išduotas paveldėjimo liudijimas. O pagal tuo metu galiojusias teisės normas, jei yra gyvi tėvai, kurie nors ir nepretenduoja į palikimą, vaikaičiams jų dalis nepriklausė. Tuo metu, kai mirė V. J., buvo gyvas ieškovės tėvas, tad jo dalis ieškovei nepriklausė. Nežiūrint, kokiais metais sužinoma apie palikimą, taikomos mirties dieną galiojusios teisinės normos. Ieškovė per šitiek metų nedarė nieko kad įforminti palikimo priėmimą, nors ir teigia faktiškai priėmusi palikimą jį valdydama. Nežiūrint į tai, kad ir atsakovas paliudijo, jog žemę dirbo ir prižiūrėjo per pusę su broliu Feliksu, tačiau žemės sklypas nesudaro palikimo, palikimas yra tik pastatai ir pinigai. Ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė, esant gyvam jos tėvui, savo močiutės mirties dieną neturėjo paveldėjimo teisės, atmetus visus kitus pagrindus. Su ieškiniu kreipėsi asmuo, kuris neturi paveldėjimo teisės ir nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Dėl palikimo nesikreipė ir ieškovės tėvas, gal dėl to, kad tie pastatai neturėjo nuosavybės dokumentų. Kas dėl neįgalaus paveldėtojo dalies, ja turėjo pasirūpinti jo globėjas. Ar įpėdinis faktiškai priėmė palikimą, notaras sprendė visą laiką iki buvo priimtas naujas C. T. buvo CK 587 str. 2 d. Atsakovas palikimą priėmė pagal faktinį valdymą, o prašymą parašė tuo pačiu pagrindu, kad užvesti paveldėjimo bylą ir atlikti kitus tolesnius veiksmus. Faktinį palikimo priėmimą jis įrodė indelio knygelės turėjimu ir indelio po velionės mirties disponavimu. Taip pat pateikė dokumentus, kad įteisinti pastatai. Faktiniam palikimo priėmimo įrodymui paveldėtojas pateikė tik turėto banke indėlio knygelę ir giminystę įrodančius dokumentus. Iki naujo CK įsigaliojimo buvo privalomo Lietuvos teisingumo ministro įsakymo Nr. 8, 1975-10-31 patvirtinta notarinių veiksmų atlikimo instrukcija. 95 p. buvo privalomas laikytis, kuriuo šiuo atveju ir buvo vadovaujamasi. Palikimo atsiradimo metu galiojusios teisės normos įpareigojo juos taip daryti. Jeigu palikimas atsiranda dar galiojant senajam CK, jo teisės normos ir taikomos, t.y. tos, kurios galiojo palikimo atsiradimo metu. J. B. būtų nurodęs ir kitus paveldėtojus, notaras jokių veiksmų nebūtų ėmęsis jų ieškoti. Jeigu jie nesikreipia, vadinasi, tai yra jų reikalas. Yra įsitikinusi, kad paveldėjimo išdavimo momentu pasielgė teisingai. Kad F. J. faktiškai priėmė savo mamos palikimą, įrodymų byloje nėra. Be to, jis į notarą nesikreipė.

Liudytoja G. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jos mama su P. K. apsigyveno F. tėviškėje, kad prižiūrėti neįgalų jo brolį R.. Ji sutikdavo atvažiavusius D. su šeima, kurie dirbo apie namus esančią žemę. Dirbo visi, nes augino bulves, burokus. A. F. su A. ir D. su vyru R., dirbdavo visi.

Ta sodyba yra T. kaime, Tėvai ten apsigyveno 1996-1997 m. Ir F. ir A. jau yra mirę, todėl mano, kad jų dalis turi atitekti D., nes jie ten viskuo rūpindavosi ir dirbo. Žemę dirbo F. ir D., ir ji jiems padėdavo D. paprašyta. Žino, kad gyventi juos ten įleido F. J., kuris mirė prieš 5-6 m. Kad jiems toliau ten leido gyventi, nežino. Jokios sutarties niekas pasirašęs nebuvo, leido gyventi žodžiu, o kaip susitarė nežino. A. B. J. nieko nežino. Ji gyveno atskirai.

L. P. K. teismo posėdyje parodė, kad ir dabar gyvena B. J. tėviškėje. Mat susirgo B. brolis R., ir jis su savo buvusia sugyventine J. parėjo jo karšinti. J. F. pažinojo, jis gyveno Mažeikiuose. Su juo dėl apsigyvenimo ir tarėsi. Parėjo gyventi 1996 m., motinėlė jau buvo mirusi. B. nepažinojo, pirmą kartą pamatė tik per laidotuves. D. atvažiuodavo dažnai, nes ji dirbo ūkyje, augino daržoves. Ir F. atvažiuodavo pasižiūrėti kaip gyvena brolis, jis darbų nedirbo, nes neturėjo vienos kojos. Tėviškėje jam leido gyventi F., ar buvo kokia pasirašyta sutartis, nežino. R. prižiūrėjo kokį 15-16 m. Jis gyveno su J. A., kuri mirė prieš porą metų, dabar gyvena vienas. Tvarkosi sodyboje kaip savo namuose. Ką reikia tą dirba. J. su F. buvo pasirašiusi sutartį dėl sodybos priežiūros. Paskui tą sutartį persirašė su B. Kokia tai buvo sutartis, neatsimena. Jis kas mėnesį paimdavo R. pensiją ir dalį atiduodavo D., taip buvo sutarę. D. dirbo žemę apie sodybą, ar tai buvo F. nuosavybė, ar jo tėvų, nežino.

Advokatas Ž. R. prašo ieškinį, pakeitus jo dalyką, tenkinti visiškai ieškinyje ir ieškinio dalyko pareiškime nurodytais motyvais.

A. J. G. prašo ieškinio netenkinti atsakovo B. J. atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994-03-09 mirė V. J. ( It.b.l.11,32), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo T. km.,Mažeikių sen., Mažeikių r. sav.( It.b.l.31 ). Po jos mirties liko turtas: piniginiai indėliai su palūkanomis banke AB „NORD/LB Lietuva" Mažeikių skyriuje sąskaitoje Nr. ir investicinėje sąskaitoje Nr. , gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys Mažeikių raj. sav. T. k.( It.b.l.30,37-43). V. J. testamento nepaliko. Po jos mirties liko įstatyminiai įpėdiniai - palikėjos vaikai: atsakovas B. J., ieškovės tėvas F. J., miręs 1999-08-25 ( It.b.l.14 ) ir R. V. J., miręs 2007-06 05 ( It.b.l.12 )

1964 m. patvirtinto Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3 d. nustatytu šešių mėnesių terminu į palikimo atsiradimo vietos notarę R. R. įpėdiniai nesikreipė. Tačiau iš šalių parodymų nustatyta, kad atsakovas B. J. būtent šešių mėnesių laikotarpiu po V. J., t.y. savo motinos, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kiti įpėdiniai pagal įstatymą - palikėjos vaikai - R. V. J. ir ieškovės tėvas F. J. - palikimo nepriėmė, į notarą aplamai nesikreipė iki pat jų mirties. 2004-05-03 atsakovas B. J. pateikė Mažeikių rajono notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (It.b.l.30), pateikdamas įrodymus apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu( It.b.l.36 ): pateikdamas mirusiosios V. J. dokumentus, taupomąsias knygeles.2004-06-11 atsakovui B. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas( It.b.l. 44), kuriuo atsakovas B. J. paveldėjo piniginį indėlį su palūkanomis, esantį AB banko „NORD LB/Lietuva" Mažeikių skyriuje ir nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, pagalbinius pastatus ir kiemo statinius, esančius Mažeikių r. sav., T. k. Apie tai, kad B. J. buvo išduotas paveldėjimo tiesės liudijimas pagal įstatymą išdavimą ieškovė tvirtina sužinojusi tik po to, kai 2012-02-01 per atstovą gavo atsakymą iš notarų biuro apie palikimo priėmimą ir išaiškinimą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apie paveldėjimo ypatumus. Dėl šios priežasties ieškovė tvirtina negalėjusi anksčiau kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo ir prašo ieškinio padavimo terminą atnaujinti. Tačiau tai prieštarauja jos pačios parodymams teismo posėdžio metu, kai ji patvirtino, kad „ dėdė B. vienas susitvarkė visą močiutės palikimą, sužinojo 2004 m. Tada pradėjo domėtis, kaip ir ką jis paveldėjo. Palikimas atsirado 1994 m. Iki 1999 m. buvo gyvas ieškovės tėvas, ir ji į jokius močiutės palikimo priėmimo reikalus nesikišo, o po tėvo mirties jie toliau dirbo sodyboje, dirbo žemę ir apie tai ką ir kaip susitvarkė B., nieko nežinojo. Kažką žinojo iš nuogirdų, bet nieko konkretaus. Ilgą laiką sirgo depresija, tai jai tikrai trukdė vaikščioti po valdiškas institucijas tvarkyti reikalus.“

Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo (Lietuvos A. T. 2009-11-02 nutartis c.b. Nr. 3K-7-468/2009). Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus ( Lietuvos A. T. 2009-11-02 nutartis c.b. Nr. 3K-7-468/2009; 2007-12-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-586/2007).Iš šalių paaiškinimų, liudytojos G. Ž. parodymų teismo posėdžio metu laikytina įrodytu, kad nei ieškovė D. J., nei jos tėvas F. J., nei ieškovės buvęs globotinis R. V. J. palikimo, likusio po mamos ir močiutės V. J. mirties nepriėmė, nes vien žemės, kuri tuo metu nebuvo privatizuota, dirbimas, daržovių auginimas negali būti laikytinas palikimo priėmimo faktą patvirtinančiu įrodymu. Ieškovė D. J., tapusi savo dėdės R. J. globėja, iki pat savo globotinio mirties jo vardu notarų biure palikimo nepriėmė, jo vardu termino palikimo priėmimui atnaujinti neprašė ir nesikreipė į teismą dėl leidimo priimti palikimą globotinio vardu. Rašytiniai įrodymai, kad J. A. gaudavo iš D. J. už R. V. J. priežiūrą pinigus (It.b.l.16-18 ) nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais palikimo faktinio valdymo priėmimą.

Palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. patvirtinto Lietuvos Respublikos CK 573 str. numatė, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), o vaikaičiai yra antros eilės įpėdiniai (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 573 str. 1 d. 1 p., 2 p.) To paties Lietuvos Respublikos CK 573 str. 2 d. nustatė, kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą tik tais atvejais, kai nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė arba kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Tokiu būdu pagal močiutės mirties dieną galiojusius aukščiau išvardintus įstatymus ieškovė negalėjo priimti palikimo, nes buvo gyvi pirmosios eilės įpėdiniai, būtent- buvo gyvas ieškovės tėvas, o vienas iš trijų mirusiosios vaikų, t.y. mirusiosios sūnus atsakovas B. J., priėmė palikimą. Tai patvirtina ir LR T. M. raštas teisinių institucijų departamento direktorės raštas ieškovei (It.b.l.7). Ieškovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad palikimą kartu su ja faktiniu valdymu priėmė ir pirmosios eilės įpėdinis -jos tėvas F. J. (kartu su ieškove, antrosios eilės įpėdine). Tačiau tuo metu, kai buvo gyvas jos tėvas F. J., ji pagal įstatymą neturėjo teisės priimti palikimo faktiniu valdymu. Laikytina, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą po savo močiutės mirties, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė galimybės ieškovei pasinaudoti atstovavimo teise (buvo gyvas pirmosios eilės įpėdinis -jos tėvas). Globėjos statusas ieškovei šiuo aspektu taip pat nesuteikia jokios galimybės paveldėti, nes globėjai nėra globotinių įpėdiniai pagal įstatymą. Ieškovė tvirtina, kad jos tėvas F. J. kartu su pačia ieškove priėmė palikimą, likusį po jo motinos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.Ji nurodo, kad ieškovės tėvas F. J. leido po motinos mirties motinos paliktuose namuose apsigyventi ir vesti ūkį gyventojams, kurie prižiūrėjo likusį namuose gyventi ieškovės globojamą R. V. J. Nurodoma, kad gyventojai naudojosi namu, žeme ir R. V. J. pinigais, kad tokį sprendimą priėmė būtent F. J. ir kad atsakovas B. J. nusišalino nuo namo priežiūros reikalų. Tačiau byloje yra rašytiniai įrodymai: susitarimai dėl namo priežiūros ir naudojimo, kad būtent B. J., o ne ieškovė ar jos tėvas buvo sudaręs sutartį su J. A.( It.b.l. 121,122). B. J. susitarimai su J. A. buvo sudaryti jau praėjus palikimo priėmimo terminui, tačiau jie patvirtina, kad atsakovas visuomet save laikė palikimo savininku. Maždaug iki 1998 m. kitas brolis R. J. gyveno su sugyventine Aldona, kuri mirė. Laikytina įrodytu, kad būtent atsakovas, o ne ieškovės tėvas ar ieškovė nuo pat V. J. mirties rūpinosi ir namų valda: rūpinosi, kad būtų nušienautas melioracijos griovys greta namų, sutvarkė namo kaminą, apskardino, pilnai rūpinosi namų būkle ir atliko kitas šeimininko pareigas. Ieškovės tėvas F. J. negalėjo priimti palikimo, dirbdamas ar naudodamas žemę, kuri niekuomet nebuvo palikėjos V. J. nuosavybė. Laikytina įrodytu, kad atsakovas B. J. vienintelis iš visų įpėdinių priėmė palikimą, likusį po jo motinos V. J. mirties 1994-03-09, per šešis mėnesius po palikimo atsiradimo (laikotarpiu nuo 1994-03-09 iki 1994-09-09) faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą: tvarkė turtą, rūpinosi jo įteisinimu, atliko pastatų inventorizaciją( It.b.l.125-139), leido name gyventi neįgaliam broliui R. J., rūpinosi dėl jo neveiksnumo ir pasirūpinimo juo sutvarkymo ( It.b.l.107-117), tačiau vėliau jo prašymu globėja buvo paskirta dukterėčia D. J. (It.b.l.117--120 ), iš D. J. paaiškinimų 2004 03 23 teismo posėdžio metu matyti, kad ji nurodė , jog „ faktiškai namelis yra močiutės, kuri mirusi 1994 m., dokumentai dėl jos turto nėra sutvarkyti, ten dabar gyvena visai svetimi žmonės, kurie naudojasi dėdės žeme, namu ir kitais pastatais už tai, kad jį prižiūri...“- tai patvirtina faktą, kad D. J. neturėjo faktinio valdymo savo mirusios močiutės turto. Po motinos mirties atsakovas B. J. kaip savininkas pasiėmė ir išsivežė iš palikėjos namų kai kuriuos kilnojamuosius daiktus, rūpinosi namų valdos aplinka, iš karto po mamos mirties pasiėmė ir laikė pas save visus palikėjos dokumentus: taupomąsias banko knygeles, visus dokumentus, išėmė iš palikėjos banko sąskaitų leistiną pinigų sumą palikėjos laidotuvėms, likusiu mamos turtu naudojosi.

Visi šie veiksmai buvo atlikti su ieškovės tėvo F. J. sutikimu ir jam neprieštaraujant. Pats F. J. niekuomet nebuvo pareiškęs valios priimti palikimą, likusį po mamos mirties ir neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų, jog F. J. ketino palikimą priimti ar kai jį priėmė.

1994-03-09 galiojusi ir notarams privaloma Teisingumo ministro 1975-10-31 įsakymu Nr. 8 patvirtinta „Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos valstybinėse notarinėse kontorose instrukcija" (toliau - Instrukcija) numatė, jog kaip įrodymas, kad paveldimas turtas priimtas valdyti, gali būti mokesčių mokėjimo kvitai, kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą:turima taupomoji knygelė su sąlyga, kad valstybinis notaras turės duomenų, patvirtinančių, jog knygelė yra gauta įstatymo palikimui priimti nustatytu terminu (pv., atžymos taupomojoje knygelėje arba taupomosios kasos pranešimas, kad įpėdinis gavo pinigus iš taupomosios kasos) (Instrukcijos 95 punktas). A. B. J. pateikė notarei palikėjos V. J. taupomąją knygelę, sąskaitos Nr. 718811, iš kurios matyti, jog per šešis mėnesius po palikėjos mirties - praėjus tik dviem dienoms po palikėjos mirties, t.y. 1994-03-11 - atsakovui iš palikėjos sąskaitos Taupomajame banke buvo išduota 150 litų. Tai patvirtina faktą, kad atsakovas B. J. faktiniu valdymu priėmė savo mirusios motinos palikimą.

Be to, V. J. paveldėjimo byloje yra pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Atsakovas paveldėjo palikėjos gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, kurie buvo statyti pačios palikėjos (Mažeikių r. savivaldybės administracijos Mažeikių apylinkės seniūnijos 2003-06-02 pažyma Nr. , esanti paveldėjimo byloje). Šie pastatai iki palikėjos mirties nebuvo inventorizuoti, jiems nebuvo atlikti jokie matavimai ir nebuvo sudaryta kadastrinių matavimų byla. Rašytinis įrodymas: Lietuvos Respublikos Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro namų valdos techninės apskaitos bylos kopija( It.b.l.125-139 ) patvirtina, kad per šešis mėnesius po palikėjos mirties, t.y. 1994 m. liepos l d., atsakovas B. J. jau buvo užsakęs inventorizaciją palikėjos namų valdai (pastatams) ir minėtą datą inventorizaciją jau buvo atlikta. Šioje kadastrinių matavimų byloje atsakovas B. J. buvo nurodytas kaip savininkas. Laikytina įrodytu, kad atsakovas palikimą priėmė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pradėdamas paveldimą turtą valdyti per šešis mėnesius po palikėjos mirties, pateikė apie tai įrodymus palikimo atsiradimo vietos notarei ir tokiu būdu gavo paveldėjimo tesiės liudijimą pagal įstatymą, kuris yra visiškai teisėtas, pagrįstas ir kurį nuginčyti ieškovės nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos CK 5.8 str. yra nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė turėjo teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą nuo 1994-03-09. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai (Lietuvos A. T., toliau - LAT 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/07) A. B. J. teisė į palikimą viešajame registre (VĮ „Registrų centras" nekilnojamojo turto registre) buvo išviešinta 2004-06-17( It.b.l.49-52 ,102-106), ieškovė neginčijamai turėjo teisę ir galimybę visus duomenis, kurie yra vieši bei dokumentus gauti nuo 2004-06-17, t.y. prieš aštuonerius metus, tačiau ji daugiau kaip aštuonerius metus negynė savo teisių. Lietuvos Respublikos C. K. 1.137 str. 2 d. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, rodo tai, kad ji nenurodė nei vienos teismo laikytinos svarbios priežasties, kodėl tiek metų praleido įstatymuose numatytą terminą palikimui priimti, nes visus tuos 8 metus po atsakovo palikimo priėmimo išviešinimo registre nesirgo, o sirgo nuo 2007 0910 ( It.b.l.8). Laikytina, kad teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl ko ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas ir taikytina ieškinio senatis. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti (Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš ieškovės. Iš viso atsakovas patyrė 3388 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos atsakovui iš ieškovės( LR CPK 93 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.

Netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ginčijimo.

Ieškovės reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmesti ir ieškovės reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu taikyti ieškinio senaties terminą.

Priteisti iš ieškovės D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. O g. , Mažeikiai, atsakovui B. J., a.k. (duomenys neskelbtini)gyv. g. g. , Šiauliai, tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ( 3388 lt ) išlaidas, susijusias su bylinėjimusi ( advokato pagalbai apmokėti )

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.