Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų ieškovų J. P. ir UAB „Diforsas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir UAB „Diforsas“ ieškinį atsakovams AB „Swedbank“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuose pareiškė reikalavimus: uždrausti atsakovams atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, t.y. uždrausti atsakovams išjungti tiekiamą elektros energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), bei kitaip trukdyti ieškovui įgyvendinti 2016 m. vasario 1 d. panaudos sutartimi numatytas teises; pripažinti 2012 m. lapkričio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.Ieškovai taip pat teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ atnaujinti elektros energijos tiekimą sodybai „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini) ir uždrausti AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos teikimą į šią sodybą, o atsakovui AB „Swedbank“ uždrausti kitaip trukdyti ieškovui UAB „Diforsas“ įgyvendinti 2013-11-25 sudarytos ir 2016-02-01 pratęstos panaudos sutartimi numatytas teises, ūkininkui J. P. naudotis sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ jam nuosavybės teise priklausančiu turtu iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Prašymą grindė tuo, jog tarp šalių kitoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl turto perleidimo išieškotojui teisėtumo, ieškovo iškeldinimo, o atsakovas AB „Swedbank“ nelaukdamas šio ginčo išsprendimo, ėmėsi priemonių, jog elektros energija į ginčo turtą nebūtų tiekiama. Ieškovams atjungus elektros energijos tiekimą bus padaryta didelė turtinė žala, nes UAB „Diforsas“ negalės vykdyti sutartinius įsipareigojimus tiekėjams, klientams, neveikiant biologiniams nuotekų valymo įrenginiams bus teršiama gamta, bus pažeistos ūkininko J. P. buitinio vartotojo teisės ir teisėti interesai. Išjungdami elektros energijos tiekimą atsakovai elgėsi nesąžiningai. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir galimai palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, užkirsti kelią žalos atsiradimui, būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Diforsas“ už naudojimąsi elektros energiją visą laiką mokėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-07 nutartimi prašymo netenkino. Teismas nustatė, jog prašymo nagrinėjimo metu buvo susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kai kitoje byloje tarp šalių yra nagrinėjamas ginčas dėl objektų, esančių (duomenys neskelbtini) perleidimo AB „Swedbank“ teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovo J. P. iškraustymo, pagal naujo objektų savininko AB „Swedbank“ prašymą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukė elektros energijos tiekimą objektams ir sutartį su ieškovu J. P..Teismas, įvertinęs tokias faktines aplinkybes ir ieškiniuose pareikštus reikalavimus, padarė išvadą, jog ieškovai nepagrindė, kokia grėsmė kyla teismo sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovo pareikšti reikalavimai (pripažinimas ir uždraudimas ateityje atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti) galės būti įvykdyti ir be ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovų prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės nesiekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo, o ketinama pakeisti esamą ieškovams nepalankią faktinę situaciją, kita – grąžinant šalis į pradinę padėtį, buvusią iki ginčo šioje byloje atsiradimo. Teismo vertinimu, šioje faktinėje situacijoje nėra pažeidžiamas joks viešasis interesas, kuris turėtų būti teismo ginamas. Vien ieškovo nurodytos aplinkybės apie patiriamą žalą, kurios šioje byloje neprašoma priteisti, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, nėra pagrindas teismui imtis prievartos priemonių ir taikant laikinąsias apsaugos priemones keisti esančią situaciją kitokia – labiau palankia ieškovams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantų J. P. ir UAB „Diforsas“ atstovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.Apeliantai pažymi, kad jie pateikė prevencinį ieškinį kuriuo prašo uždrausti atsakovams atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, t. y. uždrausti išjungti tiekiamą elektros energija patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), bei kitaip trukdyti ieškovui UAB „Diforsas“ įgyvendinti 2016-02-01 panaudos sutartimi numatytas teises. Ieškovų prašymo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės sutampa su ieškinio pagrindu, jis yra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismui padarius preliminarią išvadą dėl ieškinio pagrįstumo, tuo pačiu pasisakyta ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus ieškovams teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t. y. neužkirtus kelio atsakovų trukdymams, iš esmės bus paneigta ieškovo J. P. teisė naudotis gyvenamosiomis patalpomis, plėtoti savo veiklą, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų.Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis, tuo pačiu ir elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties, elektros tiekimo nutraukimas, bei kiti veiksmai trukdant Ieškovams naudotis turtu sudaro realią grėsmę , kad dėl tokių veiksmų Ieškovams bus padaryta didelė turtinė žala.Nesiimant laikinųjų apsaugos priemonių užtikinančių normalų ūkininko J. P. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ esančių valymo įrenginių, kurių veikimas yra pagrįstas elektros energijos vartojimu, darbą neabejotinai pažeidžiami ne vien jo interesai, bet ir visos visuomenės interesai, daroma žala natūraliai gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai, bei yra didelė grėsmė jos atsiradimui ateityje.Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad elektros energijos sutartį su ieškovu J. P. buvo būtina nutraukti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės interesus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, kuriuos ir toliau tęsiant galėtų būtų sukeliamos ieškovams žalingos pasekmės. Atsakovas „Swedbank“ nuo 2016-07-22 yra teisėtas nekilnojamojo turto – kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Nors šiuo metu vyksta ginčas dėl antstolės Nijolės J. T. perdavimo išieškotojui akto, iš esmės ginčas tarp ieškovo J. P. ir atsakovo Swedbank vyksta ne dėl pačio nuosavybės teisės į Objektą perleidimo fakto ar pagrindų, bet dėl perleisto turto kainos, kuri, kaip teigiama, yra daug mažesnė, nei vertas turtas. Taigi tiek atsakovo Swedbank veiksmai, jam kaip Objekto savininkui neduodant sutikimo ieškovams pajungti elektros energijos tiekimą, tiek atsakovo ESO veiksmai neatnaujinant elektros energijos tiekimo pagal ieškovų prašymą be teisėto Obejkto savininko valios nėra laikytini neteisėtais.Nors ieškovų prašymo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės sutampa su ieškinio pagrindu, tačiau Teismas, spręsdamas laikinųjų priemonių taikymo klausimą, nesprendžia bylos iš esmės.Net tenkinant Ieškovų ieškinio reikalavimą, šiuo teismo sprendimu ieškovas J. P. nebūtų grąžintas į pradinę buvusią padėtį, t. y. jis nebūtų pripažintas teisėtu Objekto savininku, turinčiu teisę valdyti ir naudoti Objektą savo nuožiūra.Ginčijamos sutarties pagal pateiktą ieškinį šalis buvo ieškovas – ūkininkas J. P., o ne ieškovas UAB „Diforsas“. Taigi, jokie sutartiniai santykiai tarp ieškovo UAB „Diforsas“ ir atsakovo ESO neegzistavo ir pagal ieškinio reikalavimą jis neturi teisėto pagrindo reikšti pretenzijų tiek dėl elektos energijos tiekimo sutarties, tiek dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo pagrindų. Ieškovų tarpusavyje sudaryti sandoriai savaime nesukuria elektros energijos vartojimo santykių tarp ieškovo UAB „Diforsas“ ir atsakovo ESO.Nutraukiant su ūkininku J. P. sutartį kaip su juridiniu asmeniu, jam neturėjo būti taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimo sąlygas ir pagrindus, nustatytus buitiniam vartotojui, ir tuo pagrindu kilusios neigiamos pasekmės neturi būti vertinamos.Ieškovų prašomų laikinųjų priemonių taikymas buvo ne kartą nagrinėtas apeliacinėje instancijoje tiek pagal Ieškovų, tiek pagal D. P. prašymus. Apeliacinės instancijos teismai prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti įjungti elektros energijo tiekimą ir/ar uždrausti išjungti elektros tiekimą ginčo Objektui atmetė kaip nepagrįstus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovą atnaujinti elektros energijos tiekimą sodybai ir uždrausti nutraukti elektros energijos teikimą į šią sodybą, o kitam atsakovui – uždrausti kitaip trukdyti ieškovui įgyvendinti panaudos sutartimi numatytas teises, ūkininkui naudotis sodyboje jam nuosavybės teise priklausančiu turtu iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.CPK 144 straipsnio pirma dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl įpareigojimo atnaujinti elektros energijos tiekimą sodybai ir uždraudimo nutraukti elektros energijos tiekimą į ginčo sodybą, bei įpareigojimo kitaip trukdyti ieškovui įgyvendinti panaudos sutarties sąlygas. Kaip teisingai pažymima atskirajame skunde, ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutampa su ieškinio reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovų prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės nesiekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo, o ketinama pakeisti esamą ieškovams nepalankią faktinę situaciją, todėl laikinosios apsaugos priemonės susidariusioje situacijoje būtų neproporcingos siekiamam tikslui bei neatitiktų savo paskirties – užtikrinti ateityje galimo sprendimo įvykdymą. Kita vertus, apeliantai neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas arba žymiai apsunkintas. Apeliantų argumentai dėl galimos esminės turtinės žalos atsiradimo nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip neįrodyti, tuo labiau, kad šioje byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad šioje byloje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-26 nutartimi prašymas buvo atmestas, o 2018-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-953-852/2018 Vilniaus apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas vertino, jog ieškovas UAB „Diforsas“ iš esmės nepagrindė savo teisėto intereso, susijusio su komercinės veiklos vykdymu atsakovui AB „Swedbank“ priklausančiose patalpose, o tikėtina žala didžiąją dalimi yra susijusi su ieškovo pareiga išlaikyti ir rūpintis panaudos pagrindu perduotais daiktais, t.y. ieškovui UAB „Diforsas“ besinaudojant turtu žala iš tiesų daroma nekilnojamųjų daiktų savininkui – atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutartį palikti nepakeistą.