Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Euroliuksas“ ieškinį atsakovei UAB „Regvinta“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, vienašalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - UAB „Verslo inkubatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo teismui atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (b.l. 69-70; CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilęs dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Dėl prejudicinių faktų. Ieškovė nurodo, jog visi reikšmingi šioje byloje faktai yra nustatyti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 priimtame sprendime, todėl jų iš naujo įrodinėti nereikia. Atsakovė su tuo nesutinka nurodydama, jog nustatytų aplinkybių negalima laikyti prejudicinėmis, kadangi skiriasi šalių procesinė padėtis, prašoma pripažinti negaliojančia sutartis bei ieškovė privalo įrodinėti, kad atsakovė buvo nesąžininga, buvo netinkama automobilio savininkė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės vertinimu, ieškovės ieškinys yra neįrodytas.

Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 str. 2 p., kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2011).

Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje Nr.e2-94-669-2015 bei nagrinėjant minėtą bylą apeliacinėje instancijoje nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas) pateikė į bylą 2014-09-01 nukentėjusiojo asmens Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, 2014-09-04 Varšuvos centro šiaurės rajono prokuroro nutarimą pradėti tyrimą. Iš nurodytų dokumentų teismai nustatė, kad 2014-01-29 bendrovės SCARIO Sp.z.o.o. su Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. sudarė ginčo automobilio lizingo sutartį ir šios sutarties pagrindu automobilio savininkas Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. perdavė R. D. ginčo automobilį valdyti ir naudoti už užmokestį. Jam nustojus mokėti lizingo įmokas, Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. 2014-06-05 nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo gražinti automobilį, tačiau nei automobilio, nei bendrovės SCARIO Sp.z.o.o. bei jos atstovo R. D. paieškos nedavė rezultatų. Ieškovas į bylą taip pat pateikė Varšuvos apylinkės policijos komisariato Kovos su ekonominiais nusikaltimais skyriaus 2014-12-12 pažymą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurioje informuojama apie vykdomą tyrimą dėl automobilio pasisavinimo, nurodoma, kad automobilis buvo sulaikytas ir perduotas nukentėjusiajai įmonei Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o., t.y., automobilio savininkui; Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. 2015-01-19 raštą, kuriuo nurodoma, kad Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. yra vienintelis automobilio savininkas; Varšuvos I apylinkės policijos komisariato 2014-10-21 nutartį dėl daiktinių įrodymų, kurios pagrindu nurodomas automobilio pasisavinimas pažeidus lizingo sutarčių sąlygas, padarant žalą įmonei Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o. per R. D.; 2014-10-16 asmens sulaikymo protokolą, patvirtinantį, kad automobilis buvo sulaikytas kaip įrodymas ikiteisminiame tyrime dėl daikto pasisavinimo. Nurodė, kad sandorių ydingumą galėjo lemti trečiojo asmens UAB „Verslo inkubatorius“ veiksmai susiję su pirmine transporto priemonės registracija. R. D. yra UAB „Verslo inkubatorius“ vadovas, vienintelis akcininkas ir vienintelis darbuotojas. Tai yra bylą nagrinėję teismai nustatė ir šioje byloje reikšmingas aplinkybes – tai, jog automobilio savininkas yra įmonė Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o., jog automobilis buvo parduotas neteisėtai bei, jog byloje dalyvavę asmenys apie tai nieko nežinojo ir neprivalėjo žinoti. Nagrinėtoje byloje nustatyti faktai yra reikšmingi ir šioje byloje, nagrinėtoje byloje bei šioje byloje dalyvauja tos pačios šalys, reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos teismo sprendimu, todėl darytina išvada, kad Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje sprendimu nustatyti faktai, šioje byloje laikytini prejudiciniais ir jų įrodinėti nereikia. Atsižvelgiant į Aukščiausiojo teismo nurodytą praktiką, argumentas, jog šalys dalyvavo ar dalyvauja bylose ne tuo pačiu statusu nėra reikšmingas. Be to atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu, ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011; 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Todėl atmestini atsakovės argumentai dėl ieškovės pareigos įrodyti, jog atsakovė buvo netinkama automobilio savininkė.

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje kilo ginčas dėl automobilio VW Crafter, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-07-03 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.307 str. (pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas) pagrindu bei restitucijos taikymo.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2014-07-03 tarp UAB „Regvinta“ ir UAB „Euroliuksas“ buvo sudaryta automobilio VW Crafter, valst. NR. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis. Sutartimi transporto priemonė buvo įkainota 67 500 Lt (b.l.6). 2014-07-24 minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Euroliuksas“ ir M. Š. (b.l.5). 2015-05-08 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, jog automobilio savininkas yra įmonė Volkswagen Leasing Polska Sp.z.o.o., 2014-07-24 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp M. Š. ir UAB „Euroliuksas“ buvo pripažinta negaliojančia, taikyta vienašalė restitucija, priteisti ieškovo naudai 19 549 Eur, nuostolių atlyginimas 156,40 Eur už atliktus transporto priemonės pagerinimo darbus, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 1 933,26 Eur bylinėjimosi išlaidos (b.l.7-11).

Ieškovė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo 2014-07-03 tarp šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.307 str. 1 d. pagrindu.

CK 1.80 straipsnis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju imperatyvios CK 4.37 ir 6.317 straipsnių nuostatos reikalauja, jog atsakovas perleisdamas ginčo automobilį ieškovui patvirtintų ir garantuotų, jog nuosavybės teisės į automobilį priklauso tik jam. To nepadarius, yra pagrindas taikyti CK 6.307 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą – tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį.

Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą tenkinti pareikštą ieškinį dėl 2014-07-03 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra pardavėjo teisinis statusas ir jo buvimas (nebuvimas) daikto savininku daikto perdavimo momentu. Esant nustatytiems prejudiciniams faktams jog automobilis buvo pasisavintas pažeidus lizingo sutarties sąlygas ir atsakovei nepriklauso, atsakovė neturėjo teisės jo perleisti. Tai paneigiančių duomenų atsakovė į bylą nepateikė.

Vadopvaujantis CK 6.317 str., pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia, kad, byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui. Tokia išvada, be kita ko, daroma remiantis tuo, kad paskutinis daikto pirkėjas paprastai nėra susijęs teisiniais santykiais su asmeniu, iš kurio pardavėjas įsigijo daiktą, todėl neturi arba turi labai ribotas galimybes įrodyti arba paneigti pardavėjo nuosavybės teisės įgijimą. Todėl, tarp pardavėjo ir pirkėjo kilus ginčui dėl perleisto daikto, pardavėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius perleisto daikto nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011).

Atsakovė teigė, jog nuosavybės teisę į automobilį įgijo iš UAB „Verslo inkubatorius“, apie tai, jog automobilis pardavėjai nepriklauso atsakovei žinoma nebuvo. Siekdama pagrįsti, jog perleisdama ieškovei transporto priemonę buvo įgijusi nuosavybės teisę į automobilį, atsakovė pateikė teismui tarp minėtos įmonės ir atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.80), kasos išlaidų orderio kopiją (b.l.82), kasos pajamų orderio kopiją (b.l.83), sąskaitos Nr.210314-01 kopiją (b.l.84). Tačiau teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to, žinojo ar ne atsakovė apie galimą neteisėtą automobilio pasisavinimą pažeidžiant lizingo sutarties sąlygas, esant konstatuotai aplinkybei, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu automobilis buvo neteisėtai pasisavintas pažeidžiant lizingo sutarties sąlygas, ieškovo reikalavimas sandorį pripažinti negaliojančiu yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str.).

Dėl restitucijos taikymo. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-126/2011). Pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 str. 1 d.), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nustačius, kad automobilis buvo pasisavintas pažeidus lizingo sutarties sąlygas ir yra pas teisėtą savininką, taikytina vienašalė restitucija ir atsakovė įpareigotina sugrąžinti ieškovei 19 549,35 Eur (67 500 Lt).

Dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 156,40 Eur nuostolių už iš ieškovo priteistus automobilio pagerinimo darbus ir iš ieškovo priteistas 1 933,26 Eur bylinėjimosi išlaidas CK 6.249 straipsnio pagrindu.

Šios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovei yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei turtinę žalą. Tokia prievolė atsakovei kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. Ieškovė savo reikalavimus atsakovei dėl jos patirtos turtinės žalos atlyginimo kildina iš atsakovo priteistų nuostolių už automobilio pagerinimo darbus ir priteistas bylinėjimosi išlaidas. Vertinant kokius neteisėtus veiksmu, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė atliko atsakovė CK 6.246 str. aspektu, būtina nustatyti, kaip ji savo veiksmais įtakojo atsiradusius nuostolius. Byloje nustatyta, jog atsakovė niekaip nei veikimu, nei neveikimu neįtakojo automobilio pagerinimo darbų, pagerinimo darbai atlikti ne ieškovės, su atsakove derinti nebuvo. Taip pat atsakovė tiesiogiai neįtakojo ir ieškovės pasirinktos pozicijos Plungės rajono teisme vykusiame civiliniame procese. Be to pažymėtina, jog esant nustatytiems prejudiciniams faktams kas yra teisėtas automobilio savininkas bei, jog automobilis grąžintas teisėtam savininkui, ieškovė turi teisę reikalauti iš savininko dėl daikto pagerinimo patirtas išlaidas (CK 4.97 str.). Nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, konstatuojama, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys dalyje dėl nuostolių – automobilio pagerinimo darbų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis, todėl iš atsakovių priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (19 549,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė byloje reiškė du reikalavimus, pirmasis reikalavimas patenkintas pilnai, antrasis reikalavimas iš dalies – 90 proc., viso patenkinti reikalavimai sudaro 95 proc., o atmesti reikalavimai – 5 proc.

Ieškovė teismui pateikė duomenis apie sumokėtą 518 Eur žyminį mokestį, duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas teismui pateikta nėra. Pateikti rašytiniai įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų yra susiję su bylinėjimusi Plungės rajono apylinkės teisme. Atsižvelgiant į patenkintą ieškovės reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 492,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

Atsakovė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Valstybė patyrė 4,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 1A). Valstybei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 4,29 Eur (4,52 Eur x 95 %) (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės UAB „Euroliuksas“ su atsakove UAB „Regvinta“ 2014-07-03 sudarytą transporto priemonės VW Crafter, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Ieškovei UAB „Euroliuksas“, juridinio asmens kodas 171764752, buveinė Stoties g. 5, 90117 Plungė, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas iš atsakovės UAB „Regvinta“ , juridinio asmens kodas 133303689, buveinė Vytauto pr. 11, Kaunas priteisti 19 549,35 Eur (devyniolika tūkstančių eurų penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 35 ct) automobilio pirkimo-pardavimo kainą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (19 549,35) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 492,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės UAB „Regvinta“ , juridinio asmens kodas 133303689, buveinė Vytauto pr. 11, Kaunas priteisti valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 4,29 Eur (keturis eurus 29 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.