Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-1091-934/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2-1091-934/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00686-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1091-934/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00686-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.3.; 3.3.2.4
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl 2022 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtanas“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stilus S“ nemokumo administratorė UAB „Tamtamas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 3 klausimu priimtą nutarimą ir grąžinti klausimą dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. 2022 m. liepos 13 d. įvyko UAB „Stilus S“ kreditorių susirinkimas, kuris 3 darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos patvirtinimo nusprendė atmesti nemokumo administratorės pasiūlytą nutarimo projektą ir balsavo už kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pasiūlytą pardavimo tvarką: „Nustatyti pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse, kuri atitinka reikalavimo teisių vertę. Nepardavus reikalavimo teisių pirmose varžytynėse, kainą mažinti 30 proc. ir pardavinėti antrose varžytynėse. Reikalavimo teisių antrose varžytynėse nepardavus, trečiose varžytynėse pradines pardavimo kainas mažinti 30 proc. nuo antrųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos. Reikalavimo teisių trečiose varžytynėse nepardavus, ketvirtose varžytynėse pradines pardavimo kainas mažinti 30 proc. nuo trečiųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos. Kainos didinimo intervalas 1 proc. pradinės reikalavimo teisių pardavimo kainos. Nepardavus ketvirtose varžytynėse, šaukti susirinkimą, kuriame bus siūloma svarstyti tolimesnio reikalavimo teisių pardavimo kaina ir tvarka“;

1.2. Nemokumo administratorė kreditoriams pasiūlė nustatyti reikalavimo teisių pardavimo tvarką atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytus turto pardavimo principus bei siūlomas pradines turto pardavimo kainas. Tokį siūlymą pagrindė reikalavimo teisių pardavimo klausimu surinkta informacija – antstolio M. Dabkaus, vykdančio skolos išieškojimą vykdymo procese iš skolininkų V. B. ir UAB „Naudos virsmas“ 2022 m. birželio 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, bei nemokumo administratorės informacija, teikta 2022 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimui;

1.3. 2021 m. gruodžio 10 d. priimta nutartis dėl UAB „Stilus S“ likvidavimo, todėl turto pardavimo tvarka, įvertinus tai, kad skolų išieškojimas yra neperspektyvus, turi būti paremta turima informacija, racionali ir protinga bei nevilkinti bankroto procedūrų. Kreditorių formuluotė, kad pardavimo kaina nustatoma kaip atitinkanti reikalavimo teisių vertę (priteistos skolos piniginę vertę), neatitinka racionalios ir protingos bankroto proceso eigos. Kreditorių nustatyta tvarka turtas nebus parduotas iki likvidavimo procedūros termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 10 d.;

1.4. Pagal 2022 m. liepos 13 d. susirinkime patvirtintą reikalavimo teisių pardavimo tvarką, reikalavimo teisių į UAB „Naudos virsmas“ ir V. B. subsidiarią skolą pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse būtų 810 746,00 Eur, o į UAB „Postverta“ skolą 94 924,00 Eur, kai likviduojamos dėl bankroto UAB „Stilus S“ bendra teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 440 237,21 Eur. Vienintelė UAB „Stilus S“ akcininke yra kita subsidiari jokio kito turto neturinti skolininkė UAB „Naudos virsmas“. Vienerios varžytynės šiomis pardavimo kainomis vyks 30 dienų, todėl akivaizdu, kad kreditorių susirinkimo nustatytomis reikalavimo teisių pradinėmis pardavimo kainomis, nustatytomis neatsižvelgiant į skolininkų turtinę padėtį, reikalavimo teisių parduoti nepavyks ir bendrovės likvidavimo procesas bus nepagrįstai užvilkintas;

1.5. Kreditorių susirinkimo patvirtintos reikalavimo teisių pradinės pardavimo kainos ir tvarka akivaizdžiai pažeidžia JANĮ 3 straipsnio l dalies 1 punkte įtvirtintą efektyvumo principą. Nemokios įmonės pernelyg ilgas egzistavimas didina jos kreditorių patiriamus nuostolius, iškreipia rinką, sumažina jos stabilumą. Toks nemotyvuotas kreditorių nutarimas pažeidžia bankroto proceso tikslą – bankroto procesą užbaigti operatyviai ir veiksmingai;

1.6. Nėra pagrįstų įrodymų, kad reikalavimo teises galima parduoti brangiau, negu siūlo nustatyti nemokumo administratorė. Tokių įrodymų ar argumentų nepateikė ir kreditoriai, gavę ir susipažinę su pareiškėjos pateikta informacija iš vykdymo proceso. Todėl nemokumo administratorės pasiūlyta reikalavimo teisių pardavimo tvarka nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų, yra racionali, nevilkinanti bankroto procedūrų ir neprieštarauja JANI normų reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos skundą dėl 2022 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 3 klausimu panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Nemokumo administratorė nenurodė ir iš pateiktos medžiagos nėra pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos JANĮ nuostatos. Kreditorių susirinkimo sušaukimas, eiga, balsavimas dėl darbotvarkės klausimų atitiko šias nuostatas;

2.2. Aiškių ginčijamo nutarimo prieštaravimų įstatymams nėra. Skunde pateikiama subjektyvi skundą padavusios nemokumo administratorės nuomonė, svarstant apie reikalavimo teisių pardavimo susirinkimo patvirtinta tvarka galimą efektyvumą. Konkrečių susirinkimo patvirtintos tvarkos prieštaravimo teisės aktams aplinkybių pareiškėja nenurodė, o pareiškėjos nuomonė dėl susirinkimo patvirtintos tvarkos galimo (ne)efektyvumo nėra pagrindas šią tvarką panaikinti;

2.3. Iš 2022 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad prieš susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu nebalsavo nė vienas kreditorius, todėl skundžiamasis kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidžia prieš šį nutarimą balsavusių kreditorių teisių ar interesų. Taip pat nenustatyta, kad skundžiamasis nutarimas pažeistų kitų asmenų teises ar interesus.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėja atskiruoju skundu prašė panaikinti 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl reikalavimo teisių pardavimo nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Nemokumo administratorė ginčijamo nutarimo neteisėtumo negrindė procedūriniais pažeidimais, todėl teismui pasisakyti dėl to nebuvo jokio pagrindo;

3.2. Teismas neaptarė pareiškėjos nurodytų motyvų dėl kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos neatitikimo JANĮ nustatytiems turto pardavimo principams, nevertino vykdymo procese surinktų bei papildomai nemokumo administratorės byloje pateiktų duomenų dėl realios turto vertės. Teismas nepagrįstai pareiškėjos argumentus vertino kaip subjektyvią nuomonę, nes šie argumentai pagrįsti įrodymais ir atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus dėl kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos atitikimo JANĮ nustatytiems turto pardavimo principams;

3.3. Pareiškėjai pateikus skundą dėl nutarimo kreditoriai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir VMI neteikė jokių motyvų ar atsikirtimo argumentų į pareiškėjos pateiktus skundo motyvus;

3.4. Jau pateikus skundą gauta ir byloje pateikta informacija, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Postverta“ administratorė informavo bendrovės kreditorius, jog pasibaigė pirmosios bendrovės finansinio turto reikalavimo teisės į nepriteistą skolos atlyginimą iš UAB „Naudos virsmas“ varžytynės, nes neužsiregistravo nei vienas dalyvis. Pirmųjų neįvykusių varžytynių pradinė kaina 24 000,00 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad nėra suinteresuotų asmenų už 24 000,00 Eur įgyti 484 880,00 Eur reikalavimo teisę į UAB „Naudos virsmas“. Taigi, ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimas 808 930,77 Eur reikalavimo teisę pardavinėti už vertę, kuri atitinka reikalavimo teisių vertę 808 930,77 Eur suma, akivaizdžiai neatitinka turto vertės, turto pardavimo principų bankroto procese, nes 484 800,00 Eur reikalavimo teisės į UAB „Naudos virsmas“ nebuvo parduotos ir už 24 000,00 Eur sumą;

3.5. Pagal 2022 m. liepos 13 d. susirinkime patvirtintą reikalavimo teisių pardavimo tvarką reikalavimo teisių į UAB „Naudos virsmas“ ir V. B. subsidiarią skolą pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse būtų 810 746,00 Eur, o į BUAB „Postverta“ skolą 94 924,00 Eur, kai likviduojamos dėl bankroto UAB „Stilus S“ bendra teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 440 237,21 Eur. Vienintelė UAB „Stilus S“ akcininke yra kita subsidiari jokio kito turto neturinti skolininkė UAB „Naudos virsmas“. Vienerios varžytynės šiomis pardavimo kainomis vyks 30 dienų, todėl akivaizdu, kad kreditorių susirinkimo nustatytomis reikalavimo teisių pradinėmis pardavimo kainomis, nustatytomis neatsižvelgiant į skolininkų turtinę padėtį, reikalavimo teisių parduoti nepavyks ir bendrovės likvidavimo procesas bus nepagrįstai užvilkintas;

3.6. Kreditorių susirinkimo patvirtintos reikalavimo teisių pradinės pardavimo kainos ir tvarka pažeidžia JANĮ 3 straipsnio l dalies 1 punkte įtvirtintą efektyvumo principą. Nemokios įmonės pernelyg ilgas egzistavimas didina jos kreditorių patiriamus nuostolius, iškreipia rinką, sumažina jos stabilumą;

3.7. 2022 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimas visiškai nemotyvuotai nepritarė nemokumo administratorės pasiūlytai reikalavimo teisių pardavimo tvarkai ir nenurodė jokių argumentų dėl nustatytos ilgos, aiškiai neprotingos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos. Toks nemotyvuotas nutarimas pažeidžia bankroto proceso tikslą – bankroto procesą užbaigti operatyviai ir veiksmingai;

3.8. Nėra pagrįstų įrodymų, kad reikalavimo teises galima parduoti brangiau, negu siūlo nustatyti nemokumo administratorė. Tokių įrodymų ar argumentų nepateikė ir kreditoriai, gavę ir susipažinę su nemokumo administratorės pateikta informacija iš vykdymo proceso. Todėl pareiškėjos pasiūlyta reikalavimo teisių pardavimo tvarka nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų, yra racionali, nevilkinant bankroto procedūrų ir neprieštarauja JANĮ normų reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

5. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo (ne)panaikinimo

6. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad kreditorių susirinkimo nustatytomis reikalavimo teisių pradinėmis pardavimo kainomis reikalavimo teisių parduoti nepavyks ir bendrovės likvidavimo procesas bus nepagrįstai užvilkintas, be to, kreditorių susirinkimo patvirtintos reikalavimo teisių pradinės pardavimo kainos ir tvarka pažeidžia JANĮ 3 straipsnio l dalies 1 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, nemokios įmonės pernelyg ilgas egzistavimas didina jos kreditorių patiriamus nuostolius, iškreipia rinką ir sumažina jos stabilumą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

7. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Pagal 4 dalį, juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas (1 punktas), didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą (2 punktas) ir turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (3 punktas).

8. Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė UAB „Stilus S“ likviduoti dėl bankroto. Pagal antstolio Mindaugo Dabkaus 2022 m. birželio 17 d. pateiktą informaciją, UAB „Stilus S“ išduotas vykdomasis dokumentas dėl 797 321,85 Eur skolos ir 16 781,93 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B. UAB „Stilus S“ taip pat išduotas vykdomasis dokumentas dėl 810 745,77 Eur skolos ir 22 605,74 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Naudos virsmas“ (2 t., b. l. 125-126). Nemokumo administratorės sudarytame reikalavimo teisių pardavimo tvarkos projekte nurodyta, kad UAB „Stilus S“ turi reikalavimo teises į UAB „Naudos virsmas“ 762 794,00 Eur skolą, 46 136,77 Eur kompensuojamas palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio sumos (808 930,77 Eur) nuo bylos iškėlimo (2021 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir subsidiarią V. B. 750 000,00 Eur skolą, 44 506,85 Eur kompensuojamas palūkanas ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (795 506,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2022 m. balandžio 13 d. vykdomuosius raštus Nr. e2-1355-643/2022. UAB „Stilus S“ taip pat turi reikalavimo teisę į UAB „Postverta“ viso 94 924,50 Eur apimtyje (2 t., b. l. 145).

10. Nemokumo administratorė reikalavimo teisių pardavimo tvarkos projekte pateikė pardavimo kainos ir tvarkos pasiūlymą: pirmoms varžytynėms nustatyti pradines reikalavimo teisių pardavimo kainas, lygias 10 proc. skolų vertės. Nepardavus reikalavimo teisių pirmose varžytynėse, antrose varžytynėse pardavimo kainas mažinti 50 proc. nuo pirmųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos. Reikalavimo teisių antrose varžytynėse nepardavus, trečiose varžytynėse pradines pardavimo kainas mažinti 50 proc. nuo antrųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos. Reikalavimo teisių trečiose varžytynėse nepardavus, ketvirtose varžytynėse pradines pardavimo kainas mažinti 50 proc. nuo trečiųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos (2 t., b. l. 145). 2022 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkime 3 klausimu nutarta nustatyti pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse, kuri atitinka reikalavimo teisių vertę. Nepardavus reikalavimo teisių pirmose varžytynėse, kainą mažinti 30 proc. ir pardavinėti antrose varžytynėse. Reikalavimo teisių antrose varžytynėse nepardavus, trečiose varžytynėse pradines pardavimo kainas mažinti 30 proc. nuo antrųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos. Reikalavimo teisių trečiose varžytynėse nepardavus, ketvirtose varžytynėse pradines pardavimo kainas mažinti 30 proc. nuo trečiųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos. Nepardavus ketvirtose varžytynėse, šaukti susirinkimą, kuriame bus siūloma svarstyti tolimesnio reikalavimo teisių pardavimo kaina ir tvarka (2 t., b. l. 95-96).

11. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismų praktikoje pažymimą, jog pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022, 6 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimo sušaukimas, eiga, balsavimas dėl darbotvarkės klausimų atitiko JANĮ nuostatas. Pareiškėjai neginčijant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl procedūrinių kreditorių sušaukimo, eigos ir balsavimo pažeidimų nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

13. Minėta (žr. šios nutarties 11 punktą), jog kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aiškių ginčijamo nutarimo prieštaravimų įstatymams nėra, taip pat nenustatyta, kad skundžiamasis nutarimas pažeistų kitų asmenų teises ar interesus. Šių išvadų pareiškėja iš esmės neginčija, todėl jos apeliacinės instancijos teisme taip pat plačiau nenagrinėjamos. Apeliantė savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas neįgyvendina teisės racionaliai nustatyti turto pardavimo kainą ir tvarką, neužtikrina įmonės likvidavimo procedūros operatyvumo ir efektyvumo, t. y. pažeidžia įstatymų saugomus interesus.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimo. Pirma, kreditorių susirinkimo nutarimo turinys, o būtent – nustatyta reikalavimo teisių pardavimo kaina ir tvarka, atitinka kreditorių valią ir interesus. Pagal JANĮ 86 straipsnio nuostatas, juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (4 dalis). Taigi, bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-848-1120/2021). Sprendžiant dėl ginčijamo nutarimo priėmimo pasiūlymą dėl nustatytos kainos ir tvarkos palaikė 99,50 proc. dalyvavusių kreditorių (437 702,97 Eur), nebalsavo 0,50 proc. dalyvavusių (2 184,38 Eur). Prieš šio nutarimo priėmimą balsavusių kreditorių nebuvo. Tuo tarpu nemokumo administratorės teiktą pasiūlymą palaikė 0,50 proc. dalyvavusių, o prieš balsavo 99,50 proc. kreditorių. Atsižvelgiant į tai, kad būtent kreditoriai turi tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022), vertinant, jog kreditoriai palaikė nustatytą pardavimo kainą ir tvarką, yra pagrindas teigti, kad ginčo nutarimas atitinka kreditorių interesus.

15. Antra, nutarimu nustatyta reikalavimo teisių pardavimo kaina ir tvarka geriau užtikrins kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Minėta, kad ginčijamu nutarimu buvo nutarta nustatyti pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse, kuri atitinka reikalavimo teisių vertę, antrose, trečiose ir ketvirtose varžytynėse kainą mažinant 30 proc. nuo pradinės ankstesnėse varžytynėse nustatytos kainos. Tuo tarpu nemokumo administratorė siūlė pirmoms varžytynėms nustatyti pradines reikalavimo teisių pardavimo kainas, lygias 10 proc. skolų vertės, o antrose, trečiose ir ketvirtose varžytynėse kainą mažinti 50 proc. nuo pradinės ankstesnėse varžytynėse nustatytos kainos. Laikantis tokios pardavimo tvarkos, pirmose varžytynėse reikalavimo teisė į UAB „Postverta“ skolą būtų pardavinėjama už 9 492,00 Eur, o reikalavimo teisės į UAB „Naudos virsmas“ ir subsidiarią V. B. skolą būtų pardavinėjama už 81 080,00 Eur. Pardavus šias reikalavimo teises pirmųjų varžytynių metu gauta suma sudarytų 90 572,00 Eur. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį, UAB „Stilus S“ kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 440 237,21 Eur. Taigi, kreditorių finansiniai reikalavimai yra beveik 4,9 karto didesni už nemokumo administratorės siūlomą pradinę reikalavimo teisių pardavimo pirmosiose varžytynėse kainą. Tuo tarpu pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų yra kuo didesne apimtimi patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1752-407/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-605-370/2018). Tai sudaro pagrindą teigti, kad tokia reikalavimo teisių realizavimo kaina neužtikrintų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo ir vieno iš pagrindinių bankroto procesų tikslų įgyvendinimo. Tuo tarpu ginčijamame nutarime patvirtinta pardavimo kaina ir tvarka yra įgyvendinamas didžiausios kainos principas, reiškiantis, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą (JANĮ 85 straipsnio 2 punktas).

16. Trečia, apeliantės argumentai dėl per ilgos bankroto proceso trukmės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarimą. Minėta, kad nutartis dėl bendrovės likvidavimo buvo priimta 2021 m. gruodžio 10 d. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 21 d. Taigi, likvidavimo dėl bankroto terminas pasibaigs 2022 m. gruodžio 21 d. Pareiškėja nurodė, kad vienos varžytynės tokiomis pardavimo kainomis vyks 30 dienų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas sutikti su nemokumo administratorės pozicija, kad turtas galimai nebus parduotas iki likvidavimo procedūros termino pabaigos. Kita vertus, JANĮ 84 straipsnio 4 dalies nuostatos suteikia teisę teismui juridinio asmens likvidavimo terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas. Tuo pagrindu nemokumo administratorės argumentai dėl bankroto proceso trukmės, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ numato galimybę šį terminą pratęsti, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutarimą. Juolab kad teismų praktikoje aiškinama, jog įmonės bankroto proceso greitumo ir operatyvumo principai nenusveria teisės į teisingą bankroto procesą, kreditorių teisėtų lūkesčių užtikrinimo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1593-241/2020).

17. Nemokumo administratorė savo poziciją taip pat grindė antstolio Mindaugo Dabkaus 2022 m. birželio 17 d. pateikta informacija apie skolininkų V. B. ir UAB „Naudos virsmas“ finansinę padėtį, UAB „Postverta“ nemokumo administratoriaus informaciniu raštu pirmajam kreditorių susirinkimui, kuriame pateiktas UAB „Postverta“ finansinės padėties aprašymas (2 t., b. l. 136). Be to, pareiškėja į bylą pateikė duomenis, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Postverta“ kreditoriai informuoti apie neįvykusias varžytynes, kuriose 484 880,00 Eur skolai UAB „Naudos virsmas“ atžvilgiu buvo nustatyta 24 000,00 Eur pradinė kaina, tačiau šios varžytynės neįvyko, neužsiregistravus nei vienam dalyviui (2 t., b. l. 160-161). Kaip teisingai nurodė apeliantė, šie duomenys patvirtina skolininkų finansinius sunkumus. Kita vertus, atsižvelgdamas į jau išdėstytas aplinkybes (žr. šios nutarties 14-16 punktus) įstatyminio reglamentavimo ir aktualios teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 7, 8 punktus), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sudėtinga skolininkų finansinė padėtis ir skolų išieškojimo (ne)perspektyvumas savaime nesudaro pagrindo panaikinti nutarimą, kuriuo yra siekiama užtikrinti kreditorių interesus, finansinių reikalavimų patenkinimą ir bankroto proceso tikslų įgyvendinimą. Be to, duomenų, kad išieškojimas iš UAB „Naudos virsmas“ šiuo metu yra negalimas, nemokumo administratorė nepateikė. Nenustačius procedūrinių pažeidimų, prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, kitų asmenų teisių ir (ar) interesų pažeidimo ir kreditorių susirinkimo nutarimo prieštaravimo įstatymo saugomiems interesams, vertinant tai, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra nei vieno iš JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų ginčijamam nutarimui panaikinti.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl 2022 m. liepos 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 3 klausimu panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza