Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2009-05-29 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. 2011-06-01 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos 2009-05-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu;

2) 2011-12-01 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

3) 2016-07-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ str. galutinė bausmė paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. ir 138 str. 2 d. 8 p.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2017 metų lapkričio 26 dieną, apie 03.00 vai., (duomenys neskelbtini), bare (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis dešine ranka sudavė nukentėjusiajam V. K. du smūgius į veido sritį ir prilaikydamas nukentėjusįjį V. K. kaire ranka aplink kaklą, tokiu būdu atimdamas jam galimybę pasipriešinti, dešine ranka sudavė V. K. ne mažiau septynių smūgių į galvos ir kaklo sritį, po ko abu nukrito ant grindų, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą. Jis sudavė nukentėjusiajam T. Š. į dešinės pusės veido sritį vieną smūgį plaštaka, po ko, sudavė dešine ranka T. Š. ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį ir į šoną, tuo nukentėjusiajam T. Š. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4091/2017 (01) nurodyta, kad, remiantis T. Š. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, T. Š. nustatytas kairės pusės 11-o šonkaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos ( 2017-11-29). Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausia vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 50-51).

2018 m. sausio 3 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., apžiūrėjęs T. Š. medicininius dokumentus – asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, padarė išvadą, jog T. Š. nustatytas kairės pusės 11-o šonkaulio lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017-11-26 ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 55-56).

2017 m. gruodžio 9-12 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas ir garso, gautas iš 2017-11-26 įvykio vietos – baro (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matomos baro patalpos. Prie skirtingų staliukų sėdi dvi kompanijos. Prie staliuko kairėje, kuris yra prie pat sienos, sėdi du vaikinai, T. Š. ir V. K.. Prie kito staliuko, kuris yra iš dešinės pusės, sėdi du vaikinai, R. ir E. K.. Vaizdo įrašo pradžioje vaikinai kalba vienas su kitu. E. K. prieina prie V. K., vaikinai ginčijasi, E. K. kalba rusiškai, vartoja necenzūrinius žodžius. E. draugas bando asmenis raminti. E. K. atsisėda prie savo staliuko, tačiau tarp vyrų toliau vyksta žodinis konfliktas. V. K. prieina prie staliuko, kur sėdi E. K. su draugu, tarp jo ir E. K. toliau vyksta žodinis konfliktas, į salę įėjusi moteris bando juos raminti. V. K. grįžta prie savo staliuko ir atsisėda, tačiau konfliktuojantys vaikinai toliau tarpusavyje kalbasi. E. K. atsistoja, prieina prie T. Š., griebia jį už peties, tačiau iškart paleidžia ir siūlo išeiti į lauką. V. K. bando raminti E. K., tačiau E. K. vis vien aiškina T. Š., kad išeitų su juo į lauką. Tada E. K. suduoda T. Š. į dešinės pusės veido sritį vieną smūgį plaštaka. V. K. atsistoja ir išmeta bokalą, jis sudūžta. Į salę ateina baro darbuotojas, T. Š. sako kviesti policiją. V. K. prieina prie E. K. norėdamas apginti savo draugą, tačiau jis tik kalba su E. K.. E. K. pastumia V. K. ir, stumia jį prie sienos, savo dešine ranka suduoda V. du kartus į veido sritį, tada laiko jį per kaklą savo kaire ranka ir suduoda V. K. keturis smūgius į galvos sritį. V. K. bando išsilaisvinti, vyrus pradeda skirti kiti esantys salėje asmenys, bet kol tai vyksta, E. K. dar ne mažiau trijų kartų smogia V. K. į galvos sritį, jie krenta ant žemės. Prie jų pribėga T. Š. ir bando atitraukti E. K. nuo V. K., tada E. K. atsistojęs T. Š. smogia dešine ranka ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį. Atsistojęs V. K. griebia už kėdės, ją pakelia ir sako „ramiai“. E. K. sako, kad jam reikia atsiskaityti ir jis išeina. Muštynės baigiasi (b. l. 22-29).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 26 d., 03.35 val., E. K. nustatytas 1,35 prom. girtumo laipsnis (b. l. 153).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015).

Kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl viešosios tvarkos iš esmės pripažino, nurodydamas, kad viešoje vietoje, bare (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius T. Š. ir V. K.. Šias aplinkybės, be paties kaltinamojo parodymų, patvirtina ir byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, iš dalies liudytojų I. B., R. B. parodymai, 2017-11-26 įvykio vietos – baro (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad E. K. prieina prie V. K., vaikinai ginčijasi, E. K. kalba rusiškai, vartoja necenzūrinius žodžius. Vėliau atsisėda prie savo staliuko, tačiau tarp vyrų toliau vyksta žodinis konfliktas. V. K. taip pat prieina prie staliuko, kur sėdi E. K. su draugu, tarp jo ir E. K. toliau vyksta žodinis konfliktas. Nustatyta, kad E. K. suduoda T. Š. į dešinės pusės veido sritį vieną smūgį plaštaka. V. K. atsistoja ir išmeta bokalą, jis sudūžta. E. K. pastumia V. K. ir, stumia jį prie sienos, savo dešine ranka suduoda du kartus į veido sritį, tada laiko jį per kaklą savo kaire ranka ir suduoda V. K. keturis smūgius į galvos sritį. Taip pat ne mažiau trijų kartų smogia V. K. į galvos sritį, jie krenta ant žemės. Prie jų pribėga T. Š. ir bando atitraukti E. K. nuo V. K., tada E. K. atsistojęs T. Š. smogia dešine ranka ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam V. K. dėl kaltinamojo suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, o nukentėjusiajam T. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiam nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nustatyti ir įvertinti 2018-02-09 specialisto išvadoje Nr. G 4019/2017 (01).

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, konfliktas, kurio metu kaltinamasis E. K. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, įvyko viešoje vietoje - bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu bare buvo lankytojų, kurie, liudytojų parodymais ir vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, pradėjo skirti besigrumiančius nukentėjusiuosius ir kaltinamąjį. Liudytojas R. B. parodė, kad jis užrakino baro duris, kad klientai negalėtų išeiti nesusimokėję. Be to, į įvykio vietą buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, atvyko du policijos pareigūnų ekipažai. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo E. K. veiksmai sukėlė BK 284 str. numatytus padarinius, nes buvo sutrikdyta baro (duomenys neskelbtini) veikla, lankytojų laisvalaikis, baras kurį laiką buvo užrakintas, apribojant lankytojų galimybę iš jo išeiti, buvo iškviesta policija, apsaugos darbuotojų ekipažas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.

Kaltinamasis E. K. nesutiko su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., dėl nuketėjusiajam T. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. neigė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė iš chuliganiškų paskatų.

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Iš kaltinamojo E. K. bei nukentėjusiųjų V. K. ir T. Š. parodymų nustatyta, kad konflikto užuomazgos bare prasidėjo nuo to, kad kaltinamojo draugas R. V. praprašė nukentėjusiųjų cigaretės. V. K. norėjo duoti, priėjo prie E. K. staliuko, paskui pamatė, kad turi tik vieną cigaretę, todėl ją duoti atsisakė. Nors kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis smurtą prieš nukentėjusiuosius pradėjo naudoti dėl to, kad pastarieji iš jo tyčiojosi, tačiau tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusieji T. Š. ir V. K. kategoriškai neigė, kad naudojo kokius nors veiksmus ar žodžius, kurie galėtų įžeisti kaltinamąjį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad būtent kaltinamasis E. K. konflikto metu pirmas pradėjo naudoti necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad iš jo šaiposi suprato iš to, jog nukentėjusieji į jį žiūrėjo ir juokėsi, pavadino gal „ožiu“, gal „gaidžiu“. Kuris iš nukentėjusiųjų tokius žodžius pasakė, E. K. teismui nurodyti negalėjo. Teismo posėdyje apklaustas kartu su E. K. bare buvęs kaltinamojo draugas R. V. paaiškino, kad keiksmažodžių nė iš vienos pusės nebuvo. Negirdėjo, kad kaltinamąjį nukentėjusieji būtų vadinę „ožiu“, ar „gaidžiu“. Vertindamas, ar nusikalstama veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, teismas atsižvelgia ir į tai, kad cigaretės nukentėjusiųjų paprašė ne E. K., bet jo draugas R. V., todėl jokių asmeninių paskatų konfliktuoti su T. Š. ir V. K. kaltinamasis neturėjo. Tačiau nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad būtent kaltinamasis pašokęs nuo staliuko pradėjo gvildenti cigaretės problemą, dėl ko ir kilo konfliktas, pasibaigęs kaltinamojo smurtu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai buvo padaryti be jokios aiškios dingsties, kaip pretekstą panaudojant tai, kad nukentėjusieji atsisakė pavaišinti cigarete E. K. draugą. Tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip suteikiant E. K. veiksmams asmeninį pobūdį ir paneigianti chuliganiškų paskatų buvimą. Juolab, kad V. K. nurodė atisakymo pavaišinti cigarete E. K. draugą priežastį – dėl to, kad pats turi tik vieną cigaretę. Įvertinęs surinktus įrodymus teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiesiems, šiuos veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje ir nukentėjusiems sutrikdžius sveikatą, iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 str. apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 str. ir 135 ar 138 str. atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir straipsnio ir 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012).

Remiantis išdėstytu, kaltinamojo E. K. veika, dalyje dėl nukentėjusiojo T. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, teisingai kvalifikuota ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis bei atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šių nusikaltimų motyvus ir tikslus. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą, šie nusikaltimai padaryti kilus konfliktui girtaujant bare. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - E. K. praeityje teistas tris kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šias nusikalstamas veikas jis padarė esant neišnykusiam teistumui, ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 157-158), dirbantis.

Šių aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik E. K. paskyrus BK 284 ir 138 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijos vidurkį. E. K. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo būdu.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamajam E. K. teismas įvertina padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes. Nusikaltimai padaryti nakties metu, bare, kuriame alkoholinius gėrimus vartojo ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusieji T. Š. ir V. K., kurie patys pripažino, kad taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio. Taiu iš dalies galėjo nulemti konflikto eigą. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. K. šiuo metu dirba, kaip pat nurodė teismo posėdyje, susitvarkė savo gyvenimą, nori toliau tęsti darbą. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 150-151) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 148-149), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su dviem kompaktiniais diskais, kuriame įrašytas BPC pranešimo garso įrašas ir įrašas iš baro (duomenys neskelbtini), paliktinas saugoti byloje.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 61,78 eurų civilinį ieškinį, kadangi dėl 2017-11-26 įvykusio konflikto, kurio metu E. K. sužalojo T. Š., T. Š. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2017-11-29 iki 2017-12-01, ir už šį laikotarpį T. Š. iš VSDFV biudžeto lėšų buvo paskirta 61,78 Eur ligos išmoka ( b. l. 119-128). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 31 eurų civilinį ieškinį, kadangi T. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir jo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 31,00 Eur (b. l. 108-114). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai yra pagrįsti civilinių ieškovų pateiktais dokumentais, patvirtinančiais žalos pagrindą ir dydį, įrodyti, todėl tenkintini pilnai ir priteistini atlyginti iš kaltinamojo E. K..

Nukentėjusysis V. K. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 66-67). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad patyrė neturtinę žalą, nes buvo užpultas, sumuštas, patyrė fizinį skausmą. Dėl padarytų kraujosruvų buvo apribota jo darbinė veikla, negalėjo dalyvauti susirinkimuose. Nukentėjusysis T. Š. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 41). Pagrįsdamas padarytos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad mėnesį kentė didelius skausmus, negalėjo atlikti darbų savo darbovietėje, prarado projektus. Turėjo nedarbingumą 3 dienas, tačiau nedirbo savaitę, negalėjo vykti į susitikimus. Dėl lūžusio šonkaulio negalėjo atlikti fizinių veiksmų, lankyti jogos užsiėmimų. Po patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiųjų T. Š. ir V. K. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jų teismo posėdyje išsakytus argumentus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiajam T. Š. priteistina 1000 eurų, o nukentėjusiajam V. K. 500 eurų neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Karomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Voką su dviem kompaktiniais diskais, kuriame įrašytas BPC pranešimo garso įrašas bei įrašas iš baro (duomenys neskelbtini), palikti saugoti byloje.

Priteisti iš E. K. 61,78 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir 31 eurą Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisti 500 eurų nukentėjusiajam V. K. ir 1000 eurų nukentėjusiajam T. Š. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.