Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo E. B. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš A. K. E. B. priteista 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys, ir iš A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 5338,39 Lt E. B. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 31 d. apie 15 val. 00 min., savo gyvenamojo buto koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus dūrė peiliu E. B. į pilvo sritį, tuo padarydamas jam dvi durtines pjautines pilvo žaizdas su tuščiosios žarnos sužalojimu, sukėlusias sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą.

Apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki 10 metų, teismas, skirdamas nuteistajam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskyrė jam per švelnią bausmę. Mano, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą, be to, neteisingai konstatavo vienos iš lengvinančių aplinkybių – nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, buvimą. Anot nukentėjusiojo, apylinkės teismas nemotyvavo savo išvados dėl A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte buvimo, ši aplinkybė konstatuota formaliai.

Pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti prieš jį nusikalstamą veiką, o kaltininko veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį.

Nukentėjusiojo įsitikinimu, iš byloje surinktų įrodymų, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino tiek liudytojai, tiek pats nuteistasis, matyti, kad iš jo (E. B.) pusės jokių veiksmų, provokuojančių nuteistąjį padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, nebuvo. Atvirkščiai, tai nuteistojo provokuojantys veiksmai iššaukė pirminį jo ir nuteistojo konfliktą. Būtent nuteistasis, būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, garsiai šaukė ant jo (E. B.) mamos, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko jis buvo priverstas du kartus eiti raminti nuteistojo. Ir tik antrą kartą, neapsikentęs agresyvaus nuteistojo elgesio, jis suėmė pastarajam už sprando. Vėliau įvyko abipusis konfliktas, kadangi nuteistasis ir pats teisme patvirtino, kad įvairiais būdais, rankomis ir kojomis, stengėsi jam (E. B.) suduoti į įvairias kūno vietas. Taip pat pažymi, jog nuteistasis teisme patvirtino, kad jis, t. y. E. B., jo ant žemės negriovė, griuvo jis pats kartu nusitempdamas ir jį (E. B.), nes buvo įsikibęs jam į krūtinę už marškinių. Nukentėjusiojo teigimu, vyko abipusis konfliktas, kurį išprovokavo būtent nuteistasis, taigi, teismas neteisingai traktavo, kad nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai iššaukė tolimesnį konfliktą, kurio metu jis buvo sužalotas peiliu. Mano, kad iš teismo nuosprendžio išplaukianti mintis, neva jis primušė nuteistąjį ir dėl to vėliau buvo sužalotas, yra neteisinga ir atmestina.

Apeliantas taip pat pažymi, kad teismų praktika nužudymų bylose tokia, kad jeigu nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, jog staigaus didelio susijaudinimo būsena jau buvo praėjusi. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Nurodo manantis, kad BK normas vertinant sistemiškai, panaši taisyklė turėtų būti taikoma ir nustatant, ar konkrečioje nusikalstamoje veikoje yra lengvinanti aplinkybė - provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, ar nėra.

Atkreipia dėmesį, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pasibaigus pirminiam abipusiam konfliktui su nuteistuoju, jam, t. y. E. B., nuėjus į savo kambarį, jo mamai, liudytojai A. G. nuėjus į savo kambarį, nuteistasis liko virtuvėje. Ir tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, nuteistasis, susiradęs peilį, priėjo prie jo (E. B.) ir kelis kartus dūrė į pilvo sritį. Pažymi, kad nuteistasis jam dūrė tuo metu, kai konfliktas jau buvo visiškai išblėsęs ir jokio naujo pavojaus nuteistajam jis nekėlė.

Taigi jei anksčiau ir buvo konfliktų grandinė, tai šiuo atveju ji buvo nutrūkusi.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti. Nuteistasis taip pat prašė sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo E. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 135 str. 1 d., 11 str. 5 d.), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgė į tai, kad A. K. praeityje neteistas (104 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (105-107 b. l.), yra neįgalus, tik iš dalies darbingas (163, 164, 167 b. l.), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (111 b. l.).

Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kadangi A. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino ir provokuojantį nukentėjusiojo elgesį.

Nukentėjusysis E. B. savo apeliaciniame skunde nurodo manantis, kad teismas neteisingai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo, t. y. E. B., provokuojantį elgesį.

Atsakant į minėtą nukentėjusiojo skundo argumentą, pažymima, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ,,veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys“ – reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-21/2011). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl to, jog A. K. pakeltu tonu kalbėjo su E. B. motina A. G. ir sudavė į stalą, E. B., priėjęs prie sėdinčio prie stalo A. K. ir paklausęs, ar pastarasis nusiramins, nors tuo metu A. K. jau stalo nedaužė, pirmas sugriebė A. K. už kaklo ir papurtė, o po to, kai jie kartu nugriuvo ant žemės, E. B., sėdėdamas ant A. K., sudavė jam gulinčiam keletą smūgių kumščiu į veidą. Taigi, apylinkės teismas, nustatęs, kad nukentėjusysis dėl menkos priežasties, nors jo motinai joks pavojus negrėsė, puolė mušti A. K., kas patvirtina, jog toks nukentėjusiojo elgesys paskatino A. K. veiksmus prieš jį, padarė motyvuotą išvadą, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys ir kad tai yra A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nukentėjusiojo skundo argumento, kad A. K. jam dūrė peiliu po konflikto praėjus pakankami ilgam laiko tarpui, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, iš bylos medžiagos, įskaitant ir paties nukentėjusiojo E. B. parodymus (29-31 b. l.), matyti, kad jis buvo sužalotas vos tik pasibaigus konfliktui, nukentėjusiojo teigimu, galimai po jo ir A. K. konflikto praėjus maždaug 15 sekundžių.

Esant paminėtoms aplinkybėms, nukentėjusiojo E. B. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, negali būti pripažįstamas teisingu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bausmės dydį nuteistajam teismas nustatė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, bausmė A. K. paskirta sankcijos ribose ir nėra aiškiai per švelni ar per griežta.

Skundu nuteistasis A. K. prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, nes jam yra paskirta klubo sąnario keitimo operacija, kurią atlikti jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus galimybės.

Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutą reglamentuoja BK 75 straipsnis, kuris gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkiu tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Taigi, galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nuteistam už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas nenumato. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė A. K. BK 75 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę jam nebebus atlikta jau paskirta klubo sąnario keitimo operacija, atkreipiamas dėmesys, jog byloje esančiame Valstybinės ligonių kasos pranešime nurodyta, kad praleidus eilę nemokamam endoprotezui gauti, ši eilė vieną kartą gali būti atstatyta (171 b. l.). Taipogi pastebėtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistajam jau yra paskirta operacijos data, taip pat nėra duomenų, kad dėl sveikatos problemų nuteistasis negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė sumažinti iš jo nukentėjusiajam E. B. priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo apeliaciniu skundu iš jo nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio neginčijo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo E. B. apeliacinius skundus atmesti.