Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2010 m. spalio 31 d., apie 15 val. 00 min., savo gyvenamojo buto koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus dūrė peiliu E. B. į pilvo sritį, tuo padarydamas jam dvi durtines pjautines pilvo žaizdas su tuščiosios žarnos sužalojimu, sukėlusias sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai, jų analizė ir vertinimas, bylos faktinių aplinkybių nustatymas, veikos teisinė kvalifikacija

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, jog 2010-10-31 sėdėjo virtuvėje savo namuose, kaip tik tą vakarą buvo atvažiavęs jo posūnis B. Jis buvo išgėręs, truputį garsiau pakalbėjo su B. motina, savo sugyventine G., ir B., atėjęs iš savo kambario, pradėjo jį raminti, sugriebęs už kaklo papurtė, po to vėl nuėjo į savo kambarį. Jis toliau ginčijosi su G., B. vėl atėjo ir smogė jam į veidą, jis nugriuvo nuo kėdės, B. užgriuvo ant jo ir vėl smogė į veidą, prakirto lūpą. G. visąlaik buvo virtuvėje prie stalo, tik kai jam buvo smogta, ji jau buvo išėjusi iš virtuvės, nes kai jie ginčijosi, jis sutrenkė į stalą, ir ji tada išėjo į miegamąjį. Jis gynėsi nuo B., norėjo įspirti, tada nugriuvo nuo kėdės ir B. užgriuvo ant jo. B. buvo išgėręs, gal dėl to ir įvyko konfliktas. Tada jis nuėjo į kambarį, pamatė ant lovos gulintį peilį, paėmė jį, tuo metu B. buvo koridoriuje, grįžo prie B., ir du kartus dūrė B. peiliu. Po to nuėjo į virtuvę, pasiėmė kitą peilį, ir dūrė sau du kartus. Nesutinka su ieškiniu dėl prašomos priteisit 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, su ligonių kasų ieškiniu sutinka, nurodo, jog gauna 700 Lt neįgalumo pensiją, nekilnojamojo turto neturi, butas priklauso sugyventinei.

Liudytoja A. G. parodė, jog 2010-10-31 iš draugų atšventęs gimtadienį atvažiavo sūnus E. B., buvo gal kiek išgėręs, ji atėjo į virtuvę, K. vienas paburbuliavo kažką, jis irgi buvo išgėręs, sutrenkė į stalą, tada ji nuėjo į kambarį ir žiūrėjo televizorių. Vieną kartą girdėjo, kaip sūnus liepė A. baigti daužyti stalą, jokių muštynių negirdėjo, nes buvo įjungtas televizorius, kambaryje pas sūnų garsiai grojo muzika. Po kiek laiko išgirdo, kad ją kviečia sūnus, pasakė, kad A. jį perdūrė, K. buvo perskelta lūpa, mėlynė po akimi, dantis klebėjo ir dar persidūręs buvo. Tarp sūnaus ir K. santykiai buvo normalūs.

2010 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas liudija, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir iš krosnies paimtas apdegęs lenktinis peiliukas, kambaryje nuo kilimo paimtas stalinis peilis su rausvos spalvos dėmėmis ant geležtės, koridoriuje iš tarpdurio į kambarį nuo grindų paimta nuoplova rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l. 10-16).

2011 m. vasario 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas įrodo, jog A. K. pateikė vyrišką palaidinę, kurią įvykio metu vilkėjo E. B. (b.l. 22).

2011 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokolas liudija, jog apžiūrėta A. K. pateikta vyriška palaidinė, kurią įvykio metu vilkėjo E. B., ant kurios stebimos skylės ir rudos dėmės (b.l. 23-26).

Specialisto išvada Nr. G 1554/10(04) įrodo, jog E. B. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos su tuščiosios žarnos sužalojimu. Sužalojimai padaryti duriančiu pjaunančiu daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų apie etilo alkoholio kiekį tiriamojo kraujyje nėra. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 39).

Specialisto išvada Nr. G 1451/10(04) liudija, jog A. K. padaryta durtinė – pjautinė kiauryminė žaizda pilvo kairėje pusėje, paviršinė durtinė - pjautinė žaizda pilvo kairėje pusėje, padarytos duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu keletos valdų bėgyje iki 2010-10-31 17 val. 30 min. Muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos abiejose lūpose, kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimai kaktos dešiniame krašte ir dešiniame momenyje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-3 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą (2010-11-03 12 val. 00 min.). Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Durtinėms – pjautinėms žaizdoms pilvo kairėje pusėje padaryti reikėjo dviejų smūgių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o muštinei žaizdai apatinėje lūpoje, kraujosruvoms abiejose lūpose, kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimams kaktos dešiniame krašte ir dešiniame momenyje padaryti reikėjo šešių smūgių bukais kietais daiktais. A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio durtinio sužalojimo. Paviršinė durtinė - pjautinė žaizda pilvo kairėje pusėje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos abiejose lūpose, kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimai kaktos dešiniame krašte ir dešiniame momenyje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 71-72).

Specialisto išvada Nr. T-A 1410/10(04) liudija, jog 2010-10-31, 18 val. 40 min., A. K. kraujyje rasta 2,25 promilės etilo alkoholio (b.l. 77).

Iš 2010 m. gruodžio 22 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. K. parodė kur ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo nukentėjusįjį E. B. bei susižalojo pats (b.l. 97-102).

Teismas, apklausęs kaltinamąjį, liudytoją, ir ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog A. K. 2010 m. spalio 31 d., apie 15 val. 00 min., savo gyvenamojo buto koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus dūrė peiliu E. B. į pilvo sritį, tuo padarydamas jam dvi durtines pjautines pilvo žaizdas su tuščiosios žarnos sužalojimu, sukėlusias sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą. Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamojo A. K., liudytojos A. G. parodymai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., nes nukentėjusiajam E. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

A. K. veiksmuose teismas neįžvelgia būtinosios ginties požymių, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo E. B. veiksmai A. K. atžvilgiu jau buvo pasibaigę, jis stovėjo buto koridoriuje, nekėlė grėsmės A. K. sveikatai, nes jis buvo kambaryje, kai tuo tarpu kaltinamasis, pasiėmęs kambaryje nuo lovos peilį, grįžo prie nukentėjusiojo ir dūrė jam peiliu. Tačiau teismas mano, jog kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys – nukentėjusysis dėl menkos priežasties puolė mušti kaltinamąjį, padarė jam nežymų sveikatos sužalojimą, ką patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo motinai A. G. negrėsė joks pavojus, tuo labiau, jog byloje ir nenustatyta, kad kaltinamasis kada nors būtų vartojęs prieš ją fizinį smurtą, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta kaip lengvinančią kaltinamojo atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skirdamas A. K. bausmę teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymų leidėjo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), nusikalstama veika yra baigta, įvykdyta esant tiesioginei tyčiai. A. K. praeityje neteistas (b.l. 104), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 105-107), yra iš dalies neįgalus (b.l. 79), iš VšĮ (rajono) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, jog pacientų registre neįrašytas ir stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 108), iš (seniūnijos) charakteristikos matyti, jog A. K. charakterizuojamas teigiamai (b.l. 111). Todėl, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, A. K. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

A. K. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra pagrindo, nes neįvykdytos visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnyje nustatytos sąlygos. Taip pat nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi A. K. įvykdė sunkų nusikaltimą (LR BK 75 str.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis E. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. K. priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos.

Taip pat byloje yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo iš A. K. prašoma priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5338,39 Lt už E. B. gydymą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B. A. K. veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta sveikata – nustatytos durtinės pjautinės žaizdos su tuščiosios žarnos sužalojimu, kas sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, šių veiksmų pasekmės jaučiamos dar ir šiandien, ir, be abejonės, bus jaučiamos ir ateityje, dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis pagalbos į psichologus, taip pat į A. K., kuris neturi jokio registruojamo turto, nedirba, gauna neįgalumo pensiją, turtinę padėtį. Tačiau, įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu yra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiojo E. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš A. K. 40 000 Lt.

Kaip matyti iš byloje pateikto civilinio ieškinio (b.l. 45-46), Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo iš kaltininko, t.y., A. K., priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5338,39 Lt už E. B. gydymą. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys tenkinamas, nes dėl A. K. veiksmų civilinis ieškovas patyrė 5338,39 Lt turtinę žalą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami, arba gali būti atiduoti suinteresuotiems asmenims, jeigu jie to prašo. Kadangi tokių prašymų pareikšta nebuvo, lenktinis peiliukas, stalinis peilis, koridoriuje iš tarpdurio į kambarį nuo grindų paimta nuopjova bei vyriška palaidinė, sunaikinami.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. pareikštą civilinį ieškinį, ir iš A. K. E. B. priteisti 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, ir iš A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 5338,39 Lt E. B. gydymo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lenktinį peiliuką, stalinį peilį, koridoriuje iš tarpdurio į kambarį nuo grindų paimtą nuopjovą bei vyrišką palaidinę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.