Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad pilkos spalvos penkerių durų automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) esančioje aptvertoje, vaizdo kameromis nestebimoje teritorijoje. Automobilis apdulkėjęs ir purvinas; ant vairuotojo pusės galinio žibinto, priekinių ir galinių durelių bei priekinio bamperio vairuotojo pusėje matomi įbrėžimai. Vairuotojo pusės veidrodėlis šiek tiek užlenktas, ant jo posūkio žibinto matomi nežymūs apgadinimai. Automobilio salone pašalinių daiktų nėra, ant vairuotojo sėdynės matomas purvas ir dulkės. Bagažinėje rasta didelis juodas plastikinis maišas su tuščia tara ir tuščias daugkartinis plastikinis maišas. Kitų nusikalstamai veikai reikšmingų daiktų ar pėdsakų neaptikta (1 b. t., b. l. 22–30, 34–35).

2024 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas (ID 92322621983), kuriame užfiksuoti du pranešėjos skambučiai.

Pirmasis skambutis 2024 m. lapkričio 15 d. 20.03 val., trukmė 2 min. 13 sek. Pranešėja nurodė, kad Buivydiškių k., Zujūnuose, įvyko nedidelis eismo įvykis – jų automobilis, „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nubrozdintas, o kitos transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, jos manymu, buvo neblaivus. Pranešėja pateikė abiejų automobilių valstybinius numerius ir nurodė savo duomenis. BPC operatorė informavo, kad pranešimas perduodamas policijai.

2024 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas (ID 92322622484). Įrašas fiksuotas 2024 m. lapkričio 15 d. 20.06 val., skambučio trukmė – 1 min. 28 sek. Pranešėja nurodė, kad gyvenvietėje važiuoja galimai neblaivus vairuotojas: asmuo įlipo į automobilį ir pajudėjo priešais ją Antežerių g., link parduotuvės „IKI“. Ji pateikė dalį valstybinio numerio – (duomenys neskelbtini) – ir nurodė, kad automobilis pilkos spalvos, markės nepastebėjo. Pranešėja informavo, kad automobilis nuvažiavo link Gineitiškių viaduko, buvusio „Ermitažo“. BPC operatorius priėmė informaciją ir perduodamas pranešimą policijai (1 b. t., b. l. 20–21).

2024 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti keturi „Body“ kameros vaizdo įrašai: 1) Vaizdo įrašas PSS-20241115-202446UTC+0200. Įrašytas 2024 m. lapkričio 15 d. 20.24 val., trukmė – 5 min. 59 sek. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai ateina į įtariamojo A. B. namus. Juos pasitinka moteris ir nurodo, kad vyras yra virtuvėje. Pareigūnams pranešus vyrui apie įtarimus dėl eismo įvykio ir pasišalinimo, jis nereaguoja, atrodo pasimetęs ir akivaizdžiai neblaivus. Vėliau pareigūnai jį nuveda ir įsodina į tarnybinį automobilį. Kitos reikšmingos informacijos nepateikta; 2) Vaizdo įrašas PSS-20241115-203213UTC+0200. Įrašytas 2024 m. lapkričio 15 d. 20.32 val., trukmė – 10 min. 34 sek. Fiksuojamas pareigūnų bendravimas su automobilio „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotoju ir keleive. Vairuotojas patvirtina, kad vairavo, ir nurodo, jog gali atpažinti kito automobilio vairuotoją, turi jo nuotrauką, kurią keleivė parodo pareigūnams. Vairuotojas pareigūnams taip pat parodo automobilio apgadinimus. Kitos reikšmingos informacijos nėra; 3) Vaizdo įrašas PSS-20241115-204809UTC+0200. Įrašytas 2024 m. lapkričio 15 d. 20.48 val., trukmė – 17 min. 07 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip tarnybiniame automobilyje sėdintis įtariamasis A. B. tikrinamas alkotesteriu. Jis pareigūnams nurodo alkoholį vartojęs vakar, o tą dieną – nevairavęs. Pirmo pūtimo rezultatas – 2,25 promilės (skelbiama žodžiu). Taip pat matoma, kaip pareigūnas fotografuoja jo vairuotą automobilį „Ford Mondeo“. Kitos reikšmingos informacijos nėra; 4) Vaizdo įrašas PSS-20241115-210854UTC+0200. Įrašytas 2024 m. lapkričio 15 d. 21.08 val., trukmė – 9 min. 50 sek. Fiksuojamas antras įtariamojo blaivumo patikrinimas, kurio metu nustatyta 2,03 promilės alkoholio koncentracija (skelbiama žodžiu). Vaizdo įraše daugiau reikšmingų duomenų nėra (1 b. t., b. l. 18–19).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

Remiantis byloje esančia medžiaga, įskaitant liudytojų parodymus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, neblaivumo nustatymo aktą bei kitus duomenis, konstatuotina, kad kaltinamojo A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai vėliau nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – yra visiškai įrodyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 15 d. apie 20.03 val. Buivydiškių k., Sūduvių g., A. B. vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kliudė priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas eismo įvykį. Nors eismo įvykio metu nukentėjusieji vairuotojui aiškiai nurodė, kad kvies policiją, A. B., pažeisdamas KET 219 ir 219.2 punktų reikalavimus, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Be to, jis pažeidė ir KET 221 punktą, draudžiantį eismo įvykio dalyviams vartoti alkoholį iki neblaivumo patikrinimo atlikimo. „Body“ kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai A. B. rado jo gyvenamojoje vietoje, kur jis akivaizdžiai buvo neblaivus. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 15 d. 21.10 val., praėjus vos daugiau nei valandai po eismo įvykio, jo iškvėptame ore nustatyta 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai patvirtina, jog A. B. alkoholį vartojo po eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo, taip sutrukdydamas objektyviam neblaivumo fiksavimui bei eismo įvykio aplinkybių nustatymui. Transporto priemonių apžiūros protokolai fiksuoja abiejų automobilių apgadinimus, būdingus kontaktiniam šoniniam susidūrimui, o apžiūrėto „Ford Mondeo“ švieži įbrėžimai sutampa su nukentėjusiųjų nurodyta eismo įvykio eiga.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės Č. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti galimos laiduotojos paaiškinimai. Č. B. nėra teista, administracine tvarka nebausta. Šie duomenys patvirtina, jog galima laiduotoja pažeidimų nedaro.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pažymi, jog iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad A. B. yra neteistas. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis nurodė, jog kaltės nepripažįsta, tačiau vėliau, teisiamojo posėdžio metu A. B. kaltę pripažino pilnai, be kita ko, nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, kad eismo įvykiu sukeltą žalą ketina atlyginti civiline tvarka. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors yra neteistas, tačiau iš administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, jog yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog A. B. savo sutuoktinę Č. B. įvardijo kaip autoritetą, o galima laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis jai pažadėjo alkoholio daugiau nebevartoti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš teisiamojo posėdžio metu duotų galimos laiduotojos Č. B. paaiškinimų matyti, kad ji iš esmės nežino pagrindinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, t. y. ji nurodė ne pilnai žinanti, ką vyras yra padaręs, neprisimenanti, ar jis jai pasakojo apie eismo įvykį, nežinanti, kad jam priteista žalos atlyginimo suma, kad atimta teisė vairuoti, kad automobilis stovi garaže ir kodėl jis nebeeksploatuojamas. Ji nurodė, kad sutuoktinis jai „blogų“ dalykų nesako, kad jos nejaudintų dėl sveikatos būklės, ir pati pripažino nelabai atsimenanti net tai, jog vyras buvo patekęs į eismo įvykį. Tokie paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, kad šeimoje esminė informacija apie kaltinamojo daromus pažeidimus ir jų pasekmes galimos laiduotojos atžvilgiu yra nutylima, o ji pati objektyviai nekontroliuoja ir negali kontroliuoti kaltinamojo elgesio. Be to, liudytoja teisme pripažino nežinanti, kaip galėtų apsaugoti, kad kaltinamasis nieko blogo nepadarytų, ir nurodė iš esmės besiremianti vien tik sutuoktinio pažadu, kad šis daugiau negers ir bus dažniau namuose. Toks abstraktus ir nepagrįstas pasitikėjimas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas manyti, kad laiduotoja iš tiesų darys efektyvią teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nors Č. B. formaliai atitinka dalį laiduotojui keliamų reikalavimų, vis dėlto ji nelaikytina tokiu teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, kuris galėtų daryti realią, efektyvią ir nuoseklią teigiamą įtaką kaltinamajam. Dėl to vienas iš esminių BK 40 straipsnyje laidavimui keliamų reikalavimų – laiduotojo gebėjimas užtikrinti kaltininko teisėtą elgesį ateityje – šioje byloje nėra įvykdytas, todėl A. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laikytinas nepagrįstu ir šios baudžiamosios teisės instituto taikyti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam A. B.

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltės iš pradžių nepripažino, tačiau teisme kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai paaiškino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, gailėjosi teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Todėl A. B. atsakomybė lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. B. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka baustas, nuobaudos sumokėtos, nedirbantis, yra pensininkas.

Todėl skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis bauda. Teismo vertinimu bauda laikytina tinkamiausia bausmės rūšimi, nes ji yra pakankamai griežta, bet nesusijusi su A. B. izoliavimu nuo visuomenės, tačiau užtikrina realų poveikį ir drausminimą. Atsižvelgdamas į kaltinamojo kaltės pobūdį, nustatytą neblaivumo lygį, įvykio aplinkybes bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, bei į tai , jog kaltinamasis yra neteistas teismas daro išvadą, kad teisinga, proporcinga ir tikslus BK 41 straipsnio tikslus baudos dydis būtų artimas minimaliam ir skirtina 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Tokia bausmė yra pakankama paveikti kaltinamąjį, užkirsti kelią naujų pažeidimų darymui ir atliepia visuomenės interesą užtikrinti kelių eismo saugumą.

Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažinus pilnai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 17 MGL (850 Eur) piniginės baudos) ir A. B. skirtina 34 MGL (1700 Eur) dydžio piniginė bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatos, numato, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Pagal formuojamą teismų praktiką toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A 245-658/2023). Taigi nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo materialinę padėtį, teismas nustato paskirtiną baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus bei yra pakankama siekiant bausmės tikslų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje A. B. nusikalstamą veiką padarė vartodamas alkoholį iki jo paties sukelto eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos nagrinėjamoje byloje, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 18 d.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis transporto priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra Č. B.. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdamas klausimą dėl privalomojo konfiskavimo taikymo, teismas pažymi, kad kaltinamojo sutuoktinė Č. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė automobiliu nesinaudojanti, nežinanti, kodėl jis stovi garaže ir kada buvo eksploatuojamas, be to, pripažino, kad kaltinamasis šeimoje faktiškai naudojosi transporto priemone savo nuožiūra. Šios aplinkybės patvirtina, kad automobilis, nors formaliai registruotas sutuoktinės vardu, yra laikytinas bendru šeimos turtu ir realiai buvo kaltinamojo dispozicijoje kaip priemonė, kuria įvykdyta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Nors vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso tretiesiems asmenims, yra privaloma konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant prevencinio pobūdžio, teismas, atsižvelgdamas teismų praktiką pripažįsta, kad šis automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė bei A. B. skiria turto konfiskavimą, t. y. valstybės nuosavybėn konfiskuoja automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės, teismas pažymi, jog BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, tačiau jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją, paskatinti įvertinti savo būklę ir savanoriškai pradėti gydymą, stabdyti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo vystymąsi, padėti sugrįžti į gyvenimą be psichiką veikiančių medžiagų besaikio ir žalą darančio vartojimo. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi, BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-503-957/2025). Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad kaltinamasis būtų sistemingai vartojęs alkoholį ar turėtų priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė alkoholį vartojęs vienkartinai – po patirto streso dėl įvykio ir žmonos sveikatos pablogėjimo. Bylos duomenys patvirtina tik faktą, kad alkoholį kaltinamasis vartojo po eismo įvykio, tačiau nėra jokių duomenų, rodančių priklausomybės ligos buvimą ar polinkį į dažną alkoholio vartojimą. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamajam reikalinga BK 72? straipsnyje numatyta edukacinio pobūdžio priemonė, todėl įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos ar resocializacijos programose jam neskirtinas.

VI. Procesiniai klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. (A. B.) paskirti galutinę 34 MGL (1700 Eur) dydžio piniginę baudą.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam,, kad jis, sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis A. B. (A. B.)skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, A. B. (A. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio garso įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.