- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3248-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01357-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- K. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjo K. D. pareiškimo dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. D. (toliau – pareiškėjas) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. sutuoktinė J. D. (T.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra nežinia kur esanti.
2. Pareiškime nurodė, kad juridinis faktas yra reikalingas paveldėjimo į J. D. turtą byloje, jog notarė galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą įpėdiniui K. D.. Pažymėjo, kad notarė, pas kurią yra užvesta paveldėjimo byla, telefonu informavo pareiškėją, jog negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pagal gyventojų registro duomenis, palikėjas turėjo sutuoktinė J. D.. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo brolis J. D. visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo K. D. pareiškimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu; grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 37,50 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ginčas (šiuo atveju – pareiškimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
5. Teismas vertino, kad šiuo atveju visas pareiškėjo brolio J. D. turtas paliktas testamentu pareiškėjui. Pareiškėjas atliko veiksmus, reikalingus palikimui priimti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu, t. y. vadovaudamasi kokiomis CK nuostatomis notarė atsisako išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą ir kokiu tikslu notarei reikalinga sužinoti palikėjo sutuoktinės valią, jeigu jai testamentu turtas nėra paliktas.
6. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo brolis turėjo turto, kuris priklausė sutuoktiniams, tokiu atveju pareiškėjas paveldi tik tą turto dalį, kuri priklausė pareiškėjo broliui ir tai nepriklauso nuo pareiškėjo brolio sutuoktinės valios.
7. Atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu notarė atsisako atlikti veiksmus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui išduoti, pareiškėjas turi teisę apskusti notaro veiksmus (arba neveikimą) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXI skyriaus nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neišnaudojo galimybės apginti savo teises, pateikdamas skundą notarui, o notarui vis tiek atsisakius atlikti notarinį veiksmą, pateikus skundą dėl notarinio veiksmo neatlikimo teismui, sprendė, jog esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme.
III. Atskirojo skundo esmė
9. Pareiškėjas (apeliantas) K. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjui notarės veiksmų teisėtumas nekelia abejonių. Vadovaujantis CK 5.20 straipsnio nuostatomis, palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri jam tektų, paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis).
11. Pažymi, jog notarė, siekdama apsaugoti palikėjo J. D. sutuoktinės J. D., kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo metu galėtų būti 82 metų amžiaus, galimai nedarbinga ir reikalinga išlaikymo, pagrįstai atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą.
12. Taigi, pareiškėjo vertinimu, tik išnaudojus visas įmanomas priemones išsiaiškinti J. D. gyvenamąją vietą ir išlaikymo jai (ne)reikalingumą, notarė galėtų išduoti K. D. paveldėjimo teisės liudijimą, tuo pačiu būtų apginta jo teisė, kurios jis kitokiu būdu realizuoti negali.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
14. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008).
16. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-106/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
17. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apelianto pozicija, jog pagal CK 5.20 straipsnio nuostatas, apelianto brolio J. D. sutuoktinė J. D. (T.) turi teisę į privalomąją mirusio sutuoktinio palikimo dalį, todėl pareiškėjui siekiant priimti paveldėjimą pagal testamentą, privalu išnaudoti visas įmanomas priemones išsiaiškinti J. D. gyvenamąją vietą ir išlaikymo jai (ne)reikalingumo faktą.
18. Pareiškėjas teismui teikia pareiškimą siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. sutuoktinė J. D. (T.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra nežinia kur esanti. Pareiškimo (ne)priimtinumo teisme klausimas spręstinas vadovaujantis, be kita ko, CPK 454-455 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu padavimo tvarką ir pareiškimo turinį, o pareiškimo (ne)pagrįstumo klausimas galėtų būti įvertintas tik ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes galutiniu teismo procesiniu sprendimu.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri pareiškėjo (apelianto) atskirojo skundo motyvais naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo (apelianto) K. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.