Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-03-22 · Civilinė byla Nr. 2-259-647/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-22Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-22
Bylos Nr.
2-259-647/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01948-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato, Vilniaus rajono policijos komisariatui
Kategorijos
  • 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-259-647/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01948-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.1; 22.7; 44.1; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4.2; 44.5.2.1; 44.5.2.5; 44.5.2.17; 44.8; 99.3; 99.5; 99.7; 113.1; 113.8; 114.1; 114.2; 114.3; 114.4; 114.9.1; 114.9.3; 114.11; 114.12; 116.1; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant V.Liaubienei,dalyvaujant ieškovei J. K.,ieškovės atstovei adv. Z.Vizbarienei,atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei D. K.,atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui V. V.,atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. G.-F.,

trečiojo asmens Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui R. K.,

vertėjai L.Jasnauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam asmeniui Vilniaus rajono policijos komisariatui dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: priteisti jos naudai iš atsakovų jos patirtą neturtinę 20000 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jai buvo surašytas kaltinimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d., kad neturėdama tikslo realizuoti neteisėtai laikė virš 10 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų namuose (duomenys neskelbtini). Prieš pateikiant tokį kaltinimą, pas ieškovę, 2-os grupės invalidę, turinčią negalią nuo vaikystės, sergančią onkologine liga, be jokio juridinio pagrindo buvo atlikta krata, nedalyvaujant namo savininkei E. K., namuose rasti gėrimai alkoholio pagrindu - užpiltinės ant musmirės, rupūžės, uogų, kuriuos ieškovė darėsi kaip vaistus, buvo paimti, suskaičiuoti ir įvardinti priklausančiais ieškovei. Kratos pradžioje ieškovė nedalyvavo, po to, jai grįžus į namus, ji buvo veikiama psichologiškai, jai buvo grasinama, todėl jai neaiškiomis aplinkybėmis atsirado jos parašas kratos protokole. Tuo metu ieškovės būklė buvo kritinė, ji turi padidintą kraujospūdį, susijaudinusi praranda sąmonę, suvokimą, pradeda nieko neatsiminti. Jai sergant onkologine liga yra pavojinga jaudintis. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnai ieškovę terorizavo, reikalavo duoti parodymus, norėdami kuo greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą, tačiau dėl sveikatos būklės ji negalėjo duoti parodymų, jiems buvo pateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai. Ieškovės apklausa, bei įtarimas buvo pareikštas dalyvaujant gydytojui, apklausa buvo nutraukta dėl sveikatos stovio. Ikiteisminis tyrimas buvo vedamas siekiant ieškovę nuteisti. Ieškovės nuomone, tai buvo (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigūnų kerštas. Ieškovės sveikatos būklė blogėjo, ji nuolat buvo priežiūrima gydytojų. Baudžiamoji byla buvo perduota teismui. Į ieškovės rašytus skundus dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, inicijuojant kratos darymą, nebuvo reaguojama. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu 2011 m. spalio 17 d., ieškovė buvo išteisinta, kaip nepadariusi nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d. Vilniaus rajono prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas. Nuo 2009 m. balandžio iki 2011 m. spalio 17 d. ieškovė, būdama sunki ligonė, buvo nuolatinėje įtampoje, buvo skelbiama, kad ji bus nuteista, (duomenys neskelbtini) apylinkėje apie ją buvo suformuota neigiama nuomonė - teigiama, kad ji prekiauja alkoholiu "iš šaukšto". Tai ieškovę skaudino, ji jautė nuolatinį galvos skausmą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, jai buvo statomos lašelinės, daromi tyrimai, buvo įspėta, kad yra rizikos grupėje, kiekvienu metu gali patirti insultą, ar infarktą. Po pareikšto įtarimo, bei pareigūnų apsilankymo ieškovės namuose, jai liko neigiamos pasekmės: didelis kraujospūdis, atsiradę dariniai organizme, nors iki tol jautėsi pakankamai gerai. Gydytojų nuomone, ieškovės būklę galėjo įtakoti ir nuolatinė įtampa, stresas. Ieškovė labai pergyveno, kad yra neteisėtai apkaltinta nusikaltimu. (duomenys neskelbtini) policijos viršininkas pažinojo ieškovės šeimą, tačiau nepagrįstai bandė suversti kaltę ieškovei, klaidino Vilniaus rajono prokuratūrą, kuri netinkamai vedė ikiteisminio tyrimo priežiūrą. Tyrimo pretekstu tapo ieškovei nepažįstamos moters mirtis nuo alkoholio, buvo gauta sankcija kratai, iš jos buvo neteisėtai paimtos cigaretės. Teismas ieškovė išteisino, tačiau ji patyrė dvasinį išgyvenimą, bei sukrėtimą, sumenko jos reputacija (duomenys neskelbtini). Tai ypač neigiamai veikia jos sveikatą. Būdama invalide, ieškovė patyrė sveikatos pablogėjimą, yra priversta vartoti nepaprastai daug medikamentų, ji jaučia įtampą, baimę dėl galimo insulto. Vaistų naudojimas pakenkė antinksčių veiklai. Buvo atimti ieškovės pasigaminti žoliniai preparatai, kurie naudojami po piktybinės ligos. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 20000 Lt. Savo sveikatos pablogėjimą grindžia medicininių įstaigų išduotais dokumentais. Teismo posėdžio metu ieškovė, bei jos atstovė advokatė ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 201 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius ieškovės J. K. atžvilgiu buvo pradėtas 2009-06-04 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, atskyrus tyrimą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojoje medžiagoje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl V. K. mirties fakto, kurioje gavus duomenų apie J. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), esant falsifikuotiems alkoholiniams gėrimams ir spiritui, 2009-04-24, remiantis 2009-03-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi dėl kratos, buvo atlikta krata, kurios metu ieškovės J. K. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje viso buvo rasta 28,48 litro denatūruoto etilo alkoholio mišinio ir naminės degtinės. 2010-12-13 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas pripažinti J. K. kalta pagal LR BK 201 str. 3 d. neteisėtai laikius 18,7 litro naminės degtinės ir denatūruoto etilo alkoholio ir paskirti jai baudą. 2011-10-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. K. dėl kaltinimo, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 201 str. 3 d., buvo išteisinta, nes nėra padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Valstybės civilinė atsakomybė už pareigūnų veiksmus vykdant ikiteisminį tyrimą atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų, bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Ieškovė J. K. patirtą neturtinę žalą sieja su pranešimu apie įtarimą, kratos ir viso ikiteisminio tyrimo atlikimu. Pažymėjo, kad krata buvo atlikta remiantis teismo nutartimi, pagrindas kratai atlikti pasitvirtino - jos metu buvo rasti ieškomi daiktai - neteisėtai laikomi namų gamybos alkoholiniai gėrimai, denatūruotas etilo alkoholio mišinys. Priešingai, nei teigia ieškovė, krata buvo atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekse numatytos tvarkos. Ant nutarties dėl kratos yra įrašas, jog kratos nutartis buvo paskelbta, jos kopija J. K. įteikia, o ji nuo parašo ir parodymų atsisakė. Šį ranka padarytą įrašą patvirtino (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrėjai savo parašais, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Ieškovė kratos neteisėtumą grindžia tuo, jog atliekant kratą nedalyvavo namo savininkė, o ji pati kratos pradžioje nedalyvavo, atėjo į patalpas vėliau. LR BPK 145 str. 4 d. nustatyta, kad darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas. Dėl šių aplinkybių išsamiai pasisakė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-10-17 nuosprendyje nurodęs, kad krata buvo atlikta teisėtai. Tokiu būdu teigtina, kad procesinė prievartos priemonė - krata - ieškovės atžvilgiu buvo taikyta nepažeidžiant BPK reikalavimų. Kratos metu rasti namų gamybos alkoholio gėrimai buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteismini tyrimą pagal BK 201 str., o byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindo teigti, jog pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingas, ar kad tuo metu buvo aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, tarp jų - kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl nesant pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2009-06-04 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas J. K. atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 201 str. 3 d. požymius atskirtas pagrįstai, laikantis BPK reikalavimų. Pranešimas apie įtarimą J. K. įteiktas 2010-10-29 jos namuose, dalyvaujant gynėjai ir gydytojui, ten ji apklausta kaip įtariamoji. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, gavus specialisto išvadą apie nuolatinėje J. K. gyvenamojoje vietoje surastų skysčių sudėtį ir esant duomenų pakankamumui pranešti apie konkrečią asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kada tokį proceso veiksmą atlikti ir kokių duomenų pakanka pranešimui apie įtarimą pateikti, vertina ir sprendžia ikiteisminį tyrimų atliekantis pareigūnas ir tyrimą kontroliuojantis prokuroras. Šiuo atveju pagrindas pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo, tyrėjo ir prokuroro vertinimu duomenų pranešti apie J. K. neteisėtai laikomą 18,7 1itro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir denatūruotą etilo alkoholio mišinį pakako, šis veiksmas atliktas pagal baudžiamojo proceso kodekso normas. Nepagrįstas ir ieškovės argumentas dėl pernelyg ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo, pareigūnų trukdymo, lankymosi jos namuose grasinant, vertimo duoti parodymus. Pranešimas apie įtarimą ir įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti tik vieną kartą. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovė J. K., jos dalyvavimas ikiteisminiame tyrime buvo minimalus, tyrėjai su ja neatliko kitų procesinių veiksmų. Tai, kad ji buvo ne kartą kviečiama atvykti pas tyrėją, tačiau nenuvyko, dėl ko tyrėjai turėjo vykti pas ją, bei pati kreipėsi su skundais dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, nėra pagrindas vertinti pareigūnų veiksmus, kaip neteisėtus, ar ikiteisminį tyrimą laikyti ilgu, bei su tuo sieti sveikatos pablogėjimą, stresą, pažeminimą ir patirtą neturtinę žalą. Priešingai, galima daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė pačios įtariamosios veiksmai (neatvykimas pas tyrimą atliekantį pareigūną) ir tyrimo situacija, t.y. kreipimasis į sveikatos priežiūrą vykdančius gydytojus dėl galimybės atlikti procesinius veiksmus su J. K.. Pranešimas apie įtarimą ir įtariamojo apklausa vyko J. K. gyvenamojoje vietoje, apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu įtariamajai taip pat buvo pranešta jos gyvenamojoje vieloje. Todėl, priešingai, nei teigia J. K., ikiteisminio tyrimo metu buvo atsižvelgta į jos sveikatos būklę ir nusiskundimus, sudarytos sąlygos, kad procesiniai veiksmai kuo mažiau įtakotų jos sveikatos būklę ir sukeltų stresą ir kad kuo greičiau būtų priimtas procesinis sprendimas. Ieškovės teiginiai dėl pareigūnų naudotų grasinimų, terorizavimo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pabrėžė, kad išteisinamasis nuosprendis J. K. atžvilgiu priimtas teismui įvertinus įrodymų pakankamumą kaltei dėl J. K. laikomo alkoholio kiekio pagrįsti, ir neįrodžius, kad J. K. neteisėtai laikyti draudžiamų skysčių kiekis sudaro, ar viršija 10 litrų, tačiau nekonstatavus esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, ar pripažinus atitinkamus pareigūnų ar prokuroro veiksmus ar neveikimą neteisėtais. Priešingai, teismas pripažino, jog krata atlikta teisėtai, o kratos metu rasti alkoholiniai gėrimai yra pagaminti ir laikomi neteisėtai. Ir tik dėl senaties termino suėjimo nebuvo spręstas klausimas dėl administracinės atsakomybės laikymo J. K. atžvilgiu, teismui nusprendus, kad ji neteisėtai laikė iki 4 litrų alkoholio gėrimų. Šis teismo pripažintas kaip J. K. priklausęs ir kitas alkoholis buvo konfiskuoti kaip neteisėtai įgytas turtas pagal LR BPK 94 str 1 d. 1 p. Šiuo atveju nekonstatavus neteisėtų veiksmų nėra pagrindo teigti, kad tarp šių veiksmų ir ieškoves nurodomos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, kuris yra būtina sąlyga taikyti valstybės atsakomybę ir šia žalą atlyginti. Pažymėjo, kad didelių sveikatos problemų turėjimas savaime nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo nepradėti, ar jį užbaigti, bei neatlikti būtinų procesinių veiksmų. Tai nėra pagrindas visus procesinius veiksmus, atliekamus su tokiu asmeniu, ar jo atžvilgiu, laikyti neteisėtais. Dokumentai, pateikti kartu su ieškiniu, liudijantys ieškovės kreipimąsi ir gydymąsi sveikatos priežiūros įstaigose laikotarpiu nuo 2009-12-10 iki 2012-04-24, nepatvirtina, kad toks gydymasis yra sąlygotas vykusio baudžiamojo proceso. Dokumentuose esantys įrašai nepagrindžia sveikatos būklės pablogėjimo, tuo labiau siejant tai su procesiniais veiksmais. Neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo veiksmų ieškovės atžvilgiu faktas nenustatytas, todėl nesant civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties, valstybės prievolė atlyginti ieškovui žalą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų pagal LR CK 6.272 str. 1 d. neatsirado, todėl ieškinys turi būti atmestas. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Įvertinus ieškinio argumentus, teigtina, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovė savo reikalavimus grindžia vieninteliu argumentu - Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ją išteisino, todėl dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ji patyrė žalą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei minėtame teismo nuosprendyje, nei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartyje nėra konstatuoti neteisėti valstybės institucijų veiksmai. Ieškovė buvo išteisinta tik todėl, kad nepavyko įrodyti, jog visas jos gyvenamosiose patalpose rastas alkoholis priklauso jai. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas pripažino, kad ieškovė padarė veiką, kuri gali būti pripažinta administraciniu teises pažeidimu; t.y., savo gyvenamojoje vieloje laikė mažiau nei dešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų skiedinio (mišinio), neturėdama tikslo jo realizuoti, bet administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukta, nes suėjo senaties terminas. Taip pat teismas nusprendė konfiskuoti šiuos skiedinius (mišinius) ir juos sunaikinti, nes jie buvo pripažinti įgyti neteisėti būdu. Taigi, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta, kad J. K. veiksmai buvo neteisėti. Bendrasis teisės principas teigia, jog iš neteisės negali kilti teisė, todėl ieškovė negali reikalauti atlyginti žalos, atsiradusios dėl jos pačios neteisėtų veiksmų. J. K. nurodomos neigiamos pasekmės, kilusios dėl ikiteisminio tyrimo, yra nepagrindžiamos įrodymais, be to, jos argumentai prieštarauja vienas kitam. Pažymėjo, kad ieškovė jau yra bausta tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka už neteisėta stiprių alkoholinių gėrimų ar jų mišinių (skiedinių) laikymą. Dėl šios priežasties negalima sutikti, kad būtent dėl šio ikiteisminio tyrimo suprastėjo jos reputacija. Savaime suprantama, kad asmuo, baustas už nusikaltimo padarymą, negali tikėtis, jog jo reputacija visuomenėje išliks tokia pati, kaip ir teisėtai besielgiančių asmenų. Taip pat ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, nes iš pradžių nurodo, jog ji yra 2-os grupės invalidė, turinti negalią nuo vaikystės ir serganti onkologine liga, o vėliau teigia, kad iki ikiteisminio pradėjimo jos savijauta buvo gera. Argumentai dėl policijos pareigūnų psichologinio poveikio, siekio ieškovę nuteisti bet kokiomis priemonėmis, kratos neteisėtumo ir t. t. yra subjektyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Ieškovė neįrodė visų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, galimai atsiradusi žala kilo iš pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl jos ieškinys yra atmestinas. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Atsakovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pabrėžė, kad reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas pačios žalos padarymu. Vien teiginio, kad dėl pareigūnų veiksmų buvo padaryta žala, ar, kad dėl to reikėjo skirti asmeninio laiko, žalai atlyginti nepakanka. Būtina įrodyti, kad konkretūs pareigūnų veiksmai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam neigiamas pasekmes ir neteisėtai varžė asmens teises ir laisves. Pagal byloje surinktą medžiagą matyti, kad ieškovė J. K. savo gyvenamojoje vietoje laikė neturėdama tikslo realizuoti mažiau nei dešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų skiedinio (mišinio), dėl ko numatyta administracinė atsakomybė. Todėl teigtina, kad nors teismas ir pripažino, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d. išteisinta, bet už šią veiką numatyta administracinė atsakomybė, kurią patvirtina 2011-10-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu konfiskuotų virš dešimties litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, sankcionuotos kratos metu paimtų iš ieškovės J. K. namų. Todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, o prašomos atlyginti žalos dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė, palaikydama atsiliepimo argumentus, su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinys yra nepagrįstas, nes nei Vilniaus r. apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nuosprendyje, nei Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartyje nekonstatavo pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl, nesant šios sąlygos, žalos atlyginimo klausimas nespręstinas. Vilniaus aps. VPK Vilniaus raj. PK pareigūnai jokių norminių aktų nepažeidė, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus vadovavosi LR BPK, kitais ikiteisminį tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais, o pareiškėja apie galimus pažeidimus nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. savo teiginių dėl to, kad pareigūnai ją terorizavo, reikalavo duoti parodymus, grasino, nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl pagrįstai teigti, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK pareigūnų veiksmai jos atžvilgiu buvo neteisėti nėra pagrindo. Ieškovė teigia, kad krata jos namuose buvo atlikta be teisinio pagrindo, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog krata buvo atlikta teisėtai. Ieškovė J. K. teigia, jog apie ją (duomenys neskelbtini) apylinkėje buvo suformuota neigiama nuomonė, suprastėjo reputacija bendruomenėje ir ją tai skaudino, sukėlė dvasinius išgyvenimus ir šiuo pagrindu reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus r. PK nuomone ieškovė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo galėtų tik jeigu informacija apie galimą J. K. nuteisimą būtų paskelbta viešai, tačiau to padaryta nebuvo. Vilniaus rajono apylinkės teismui nutraukus ikiteisminį tyrimą ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį J. K. atžvilgiu, ji buvo tinkamai reabilituota, o pats ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir neduoda pagrindo žalos atlyginimui. Ieškovė jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė 20000 Lt neturtinės žalos padarymo Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmais fakto, bei neturtinės žalos dydį įvertino subjektyviai, nepagrįsdama jos dydžio jokiais rašytiniais dokumentais. Pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad jo sveikatos pablogėjimą iššaukė būtent atliekamas ikiteisminis tyrimas. Išanalizavus J. K. pateiktus medicininius dokumentus, nėra pagrindo vienareikšmiškai tvirtinti, kad J. K. fizinės, psichinės būklės pablogėjimą sąlygojo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir ieškovės nurodomo sveikatos pablogėjimo. Todėl nesant priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos, nėra ir visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Trečiojo asmens Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 6.272 straipsnio teisės normoje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės civilinė atsakomybė už pareigūnų veiksmus vykdant ikiteisminį tyrimą atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų, bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį valstybei turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla.

Bylos medžiaga ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 201 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius ieškovės J. K. atžvilgiu buvo pradėtas 2009-06-04 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu atskyrus tyrimą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. 1-95-626/2011, t. 1, b.l. 1-3). Pastarojoje medžiagoje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl V. K. mirties fakto, kurioje gavus duomenų apie J. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), esant falsifikuotiems alkoholiniams gėrimams ir spiritui, 2009-04-24 buvo atlikta krata remiantis 2009-03-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi dėl kratos. Kratos metu J. K. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje viso buvo rasta 28,48 litro denatūruoto etilo alkoholio mišinio ir naminės degtinės (baudžiamoji byla Nr. 1-95-626/2011, t. 1, b.l. 33-35). Teismas pažymi, kad krata buvo atlikta remiantis teismo nutartimi, pagrindas kratai atlikti pasitvirtino - jos metu buvo rasti ieškomi daiktai - neteisėtai laikomi namų gamybos alkoholiniai gėrimai, denatūruotas etilo alkoholio mišinys. 2010-12-13 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas pripažinti J. K. kalta pagal LR BK 201 str. 3 d. neteisėtai laikius 18,7 litro naminės degtinės ir denatūruoto etilo alkoholio ir paskirti jai baudą (baudžiamoji byla Nr. 1-95-626/2011, t. 1, b.l. 167-170). 2011-10-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. K. dėl kaltinimo, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 201 str. 3 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. l p.) (b.l. 19-22). 2012-02-21 Vilniaus apygardos teismas nutartimi prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir 2011-10-17 pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakeitė (b.l. 16-17).

Ieškovė J. K. patirtą neturtinę žalą sieja su šiais veiksmais: pranešimu apie įtarimą, kratos ir viso ikiteisminio tyrimo atlikimu. Ieškovė kratos neteisėtumą grindžia tuo, jog atliekant kratą nedalyvavo namo savininkė, kratos pradžioje ieškovė irgi nedalyvavo, bet atėjo į patalpas vėliau. BPK 145 str. 4 d. yra nustatyta, kad darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas. Dėl šių aplinkybių yra išsamiai pasisakyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendyje, kur teismas nurodė, kad atliekant kratą gyvenamojoje patalpoje dalyvavo R. K. šeimos narys, be to, vėliau atėjo ir pati J. K., kuriai kratos protokolas buvo pateiktas susipažinti. J. K. neprašė kviesti kviestinių ar naudoti technines priemones, fiksuoti atliekamą veiksmą, pastabų dėl atliktos kratos protokole nenurodė, jį pasirašė (baudžiamoji byla Nr. 1-95-626/2011, t. 1, b.l. 34-35). Todėl teismas laiko, kad krata buvo atlikta teisėtai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos (t. 1, b.l. 138) matyti, kad pranešimas apie įtarimą J. K. įteiktas 2010-10-29 jos namuose, dalyvaujant gynėjai ir gydytojui, ten ji apklausta įtariamąja (t. 1, b.l. 139-141). Pranešimas apie įtarimą ir įtariamosios apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti tik vieną kartą. Kitų veiksmų su įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai neatliko. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžio matyti, kad išteisinamasis nuosprendis J. K. atžvilgiu priimtas teismui įvertinus įrodymų pakankamumą kaltei dėl J. K. laikomo alkoholio kiekio pagrįsti, ir neįrodžius, kad J. K. neteisėtai laikyti draudžiamų skysčių kiekis sudaro, ar viršija 10 litrų, tačiau nekonstatavus esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, ar pripažinus atitinkamus pareigūnų, ar prokuroro veiksmus, ar neveikimą neteisėtais. Teismas pripažino, jog krata atlikta teisėtai, o kratos metu rasti alkoholiniai gėrimai yra pagaminti ir laikomi neteisėtai. Ir tik dėl senaties termino suėjimo nespręstas klausimas dėl administracinės atsakomybės laikymo J. K. atžvilgiu, teismui nusprendus, kad ji neteisėtai laikė iki 4 litrų alkoholio gėrimų. Šis teismo pripažintas kaip T. K. priklausęs ir kitas alkoholis buvo konfiskuoti, kaip neteisėtai įgytas turtas pagal LR BPK 94 str 1 d 1 p. Teismas pažymi, kad ieškovė jau yra bausta tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka už neteisėta stiprių alkoholinių gėrimų ar jų mišinių (skiedinių) laikymą, o asmuo, baustas už nusikaltimo padarymą, negali tikėtis, jog jo reputacija visuomenėje išliks tokia pati, kaip ir teisėtai besielgiančių asmenų, todėl ieškovės teiginys jos reputacija pablogėjo būtent dėl minimo ikiteisminio tyrimo yra nepagrįsta. Iš ieškovės J. K. pateiktų medicininių dokumentų (b.l. 6-12) matyti, kad ieškovė vaikystėje persirgo poliomielitu, 2007 m. nustatytas smegenų išemijos priepuolis, organinis nerimo sutrikimas, 2009 m. išeminis insultas. Sapiegos ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) epikrizėje (b.l. 14) nurodyta, kad J. K. žodžiais, dar 2007 m. AKS buvo nepakankamai koreguojamas, dažnai kartojosi hipertenzinės krizės, 2011-05-10 medicininių dokumentų išraše pareiškėjai diagnozuota arterinė hipertenzija (b.l. 7). Medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad J. K. sveikatos galimą pablogėjimą galėjo sukelti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas pažymi, kad ieškovė jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė 20000 Lt neturtinės žalos padarymo.

Neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo veiksmų ieškovės atžvilgiu faktų byloje nenustatyta, todėl nesant civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties, prievolė atlyginti ieškovui žalą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų pagal LR CK 6.272 str. 1 d. negali atsirasti.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas ir todėl yra atmestinas.

Iš ieškovės, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.1 d., 96 str. 2 d., 98 str.1 d. yra priteistinos bylinėjimosi ir pašto išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 str. str.

Nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K. 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės J. K. 11,80 Lt (vienuolika litų 80 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius