Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-239-269/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-04Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-07-05Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-10-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-16-269/2021Nutartis · 2021-01-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1-239-269/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31433-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
N. Š.
Nukentėjusysis
I. B., A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-239-269/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31433-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.10.1.;

1.2.4.6.2.2.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.;

2.1.4.6.1.; 2.1.4.6.2.; 2.1.4.7.; 2.1.4.10.1.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.3.2.1.1.;

2.3.2.2.2.; 2.3.2.2.4.; 2.3.2.2.6.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.10.;

2.36.2.2.17.; 2.3.2.2.18.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.;2.3.4.6.1.;

2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 4 d.

VilniusVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Monikai Maldauskaitei, L. V. ir Rūtai Čereškaitei,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,kaltinamajam N. Š. ir jo gynėjai advokatei E. Ž.,

mažamečių nukentėjusiųjų I. B. ir A. B. atstovams, įgaliotui atstovui advokatui A. Š. ir laikinai globėjai, liudytojai E. V.,

mažametės nukentėjusios A. B., civilinės ieškovės, mažametės nukentėjusios I. B. atstovo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ vaikų globos koordinatorei, liudytojai L. P.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-239-269/2018 (toliau-byla), kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. nežymiai sutrikdė mažametės I. B. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2017-06-20 iki 2017-06-21 16 val., smurtavo savo žmonos Virginijos N. Š. globotinės - mažametės I. B. atžvilgiu, tyčia rankomis suduodamas jai ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį, tuo padarydamas mažametei I. B. poodines kraujosruvas ausies kaušeliuose, skruostuose, t.y. nežymiai sutrikdė mažametės I. B. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą (t.1, b.l. 103, 109, 134).

Kaltinamasis N. Š. kaltinamas tuo, kad sukėlė mažametei A. B. fizinį skausmą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016-09-09 iki 2017-06-21 16.00 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas namuose, esančiuose adresu Kalorijos 7-oji 8, Rastinėnų k., Sudervės sen., Vilniaus r., smurtavo savo žmonos Virginijos N. Š. globotinės - mažametės A. B. atžvilgiu, ne mažiau kaip du kartus suduodamas jai į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai mažametei A. B. fizinį skausmą ir šiais veiksmais kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalį (t.1, b.l. 109, 134).

Kaltinamasis N. Š. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino ir nurodė, kad neprisimenantis kai kurių aplinkybių, dėl kurių buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-03 apklaustas kaltinamasis parodė, kad jo žmona Virginija N. Š. maždaug prieš 9 mėnesius buvo paskirta mažamečių A. ir I. B. laikinąja globėja, todėl abi mergytės gyveno pas juos namuose. Viskas buvo puiku, mergytės buvo jų šeimos narės. 2017-06-20 apie 17 valandą jis su savo žmona atvažiavo prie darželio, (duomenys neskelbtini). Jo žmona išėjo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-įmonė) pašnekėti su vadybininkais, nes kitą dieną turėjo vykti mergaičių perdavimas kitai globėjai E., o jis nuėjo pasiimti mergyčių į darželį. Pamatė prie įėjimo į darželį lentelę su užrašu, kad vaikai lauke. Apeidamas aplink darželį išgirdo I. klyksmą, paskui pamatė nišoje sėdinčią vieną Ivitą, kuriai ant dešinio keliuko buvo užklijuotas didžiausias pleistras. Paklausė, kas atsitiko. I. pasakė, kad nukrito. Jos veidukas buvo sutinęs nuo ašarų, jam taip atrodė. Jis paėmė I. ir nuėjo pasiimti jos sesės. Jis paėmė visus mergaičių daiktus. Auklėtojų nieko neklausė, kas atsitiko, nes Ivita pati jam pasakė, kad nukrito. Pasiėmęs mergaites, nuvažiavo pasiimti žmonos. Žmona, pastebėjusi pleistrą, paklausė, kas buvo. I. pasakė, kad nukrito ir jie nuvažiavo namo. Grįžęs namo, jis iš karto nuėjo į savo namuose esantį antrame namo aukšte įrengtą darbo kabinetą. Ką vaikai darė, neįsivaizduoja. Tik girdėjo, kad jos žaidžia. Paskui girdėjo, kad eina valytis dantų. Nuėjo miegoti. Atsikėlęs iš ryto, vėl nuėjo į savo kambarį. Žmona jam per skype parašė, ar matė I., nes pas ją mėlynės ant veido. Jis iš karto nusileido į apačią, kur pamatė, kad I.ant veido abiejuose paakiuose, ant kairio skruosto ir kairės ausytės mėlynės, taip pat mėlynė ant dešinės ausytės. Žmona paklausė, kas atsitiko. I. pasakė, kad nukrito nuo sūpynių, o A.pasakė, kad nukrito ne nuo sūpynių, o nuo namuko ant akmenukų. Jie papusryčiavo ir nuvažiavo pas E.. Atiduodant vaikus E. jie parodė, kad I. ant veido ir kojos mėlynės bei pasakė, kad I. jiems teigė, kad nukrito darželyje. E. kitą rytą jiems pati paskambino ir pasakė, kad jai I. pasakė, kad ją mušė Ž. Kas ta Ž., jis neįsivaizduoja. Jis niekada gyvenime nėra smurtavęs prieš nieką. Pažymėjo, kad apie tai, kad I. B. buvo su užklijuotais keliais girdėjo įmonės darbuotojas D. M., bet jis net nepriėjo pažiūrėti.

Dėl pirmo epizodo (2017-06-200 – 2017-06-21 epizodo dėl I. B.) kaltinamasis parodė, kad nekaltas. Tą dieną, galimai birželio 20 dieną, jie atvažiavo pasiimti vaikų į darželį, kai ėmė vaikus, žmona nuėjo šnekėtis su D. M., kuris yra koordinatorius, o ji nuėjęs pasiimti vaikų, rado I. B. vieną, užtinusią nuo verkimo, tokioje darželio įduboje, absoliučiai viena, užsiverkusi, ant kelio didžiausias pleistras, veidas sutinęs. Tada paėmęs užsiklykusį vaiką apėjo darželį, kur rado jų auklėtojas, pasiėmė ir A., jos sesę, nes buvo paskutinė diena darželyje, nes rytoj turėjo atiduoti vaikus kitai globėjai. Susirinko daiktus, atsisveikino su visais. Jas susodino į mašiną, nuvažiavo prie įmonės buveinės, kur jo žmona šnekėjosi su Dainiumi. Jis išlipęs, mergaitės sėdėjo mašinoje, iškart pasakė, kad I. B. visa apsiverkusi, tai girdėjo ir žmona, ir D. M.. D. M. nei priėjo pasižiūrėti mergaitės, nei nieko. Parvažiavus namo jis nuėjo į savo kambarį ir ten sėdėjo. Iki pat miego, kol ėjo miegoti, net nebuvo prie vaikų priėjęs, nebuvo net iš kambario išėjęs. Ryte atsikėlė anksčiausiai, nuėjo vėl prie kompiuterio sėdėti, žmona paskui rašo per Skype: „tu matei, pas mergaites mėlynės?“. Nusileido pasižiūrėti į apačią, prie jo I. pribėgo, rodė foto albumus. Ant veido pastebėjo milžiniškas kraujosruvas, jie paklausė, kaip tai buvo, Ivita pasakė, kad nukrito darželyje nuo sūpynių. Žmona tada surengė mergaites ir nuvežė globėjams (t. 1, b.l. 104-105, 110, 170-177).

Dėl antrojo epizodo (2016-09-09 – 2016-06-21 epizodo dėl A. B.) teismo posėdyje papildomai parodė, kad A. B. kartu su savo sese I. gyveno jų šeimoje, kadangi jie buvo laikini globėjai. Jo žmona yra pasirašiusį sutartį, kadangi vienas asmuo turėjo pasirašyti. Laikinų globėjų kursus baigė, kuriuos vedė įmonėje tam, kad būtų galima pradėti laikų globėjų programą. Dėl A. B. smurtavimo kaltinimo, gali pasakyti, kad ji lygiai taip pat kaltino, kad ir auklėtoja ją mušė per galvą. Jis nieko negali pasakyti, kadangi jokių veiksmų A. B. atžvilgiu nebuvo. Jis vieną kartą ją buvo pakėlęs ir nunešęs į kambarį, pasodinęs ant kėdės, kuri vadinama ožiukų kėdė, kurioje ji turi pasėdėti, kad nusiramintų. Tas įvykis buvo po to, kai susimušė su sese ir viskas. Tai buvo vienintelis dalykas, kai ją fiziškai lietė. Visada maudė, šukavo ją jo žmona (t. 1, b.l. 110, 170-177).

Liudytoja E. V. parodė, kad šiuo metu jai paskirta Ivitos ir A. B. laikinoji globa. 2017-06-21 16 val. abi mergytes jai atvežė mergyčių buvę globėjai N. ir V. Š.. Iš karto, kai įvedė I. N. Š. pasakė, kokią mergaitę perduodam, nes ji darželyje nukrito ant akmenukų. Jos kojytė buvo užklijuota, plaukučiai užkritę, nebuvo pagrindo daugiau apžiūrėti, kokį vaiką perduoda. Jie visi nuvažiavo kartu valgyti pyrago. Vakare, apie 20.30 val. ji pastebėjo, kad mėlynės išryškėjo, labai sunerimo ir tą patį vakarą paskambino E. R. -įmonės vadybininkei ir pasakė, kad neramina tai, kad I. buvo perduota su mėlynėmis. Kitą dieną mėlynes dar labiau išryškėjo, ji nufotografavo ir nusiuntė E.. Ji pasakė, kad išsiaiškins darželyje „(duomenys neskelbtini)“, kas ten buvo. Po to ji perdavė, kad aiškinosi su auklėtojomis, kad mergaitė krito ant akmenukų. Alvita sakė, kad nieko nežino, nes skirtingose grupėse, o Ivita sakė, kad ją mušė Ž. ir kažkoks berniukas. Po to, kai į įmonėje pasakė, kad nusprendė ir prašo jos kaip globėją lydėti Ivitą į teismo ekspertizę. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), paėmė I., nuvažiavo į Vilnių, atliko I. ekspertizę ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Vakare paskambino (duomenys neskelbtini) direktorius ir pasakė, kad perdavė informaciją policijai. Jai atrodo, kad 2017-06-27 vakare, migdant mergaites, jos buvo linksmos, nenorėjo miegoti ir ji sutrepsėjo kojomis ir griežčiau pasakė, kad miegotų. A. paklausė, ar ji susierzino ir jas muš. Paklausė, o kas buvo susierzinęs ir jas mušė. A. atsakė, kad N.. Iš karto paklausė, ar I. buvo suerzinusi N. ir dėl to gavo. A. pasakė, jog taip. Ji iš karto 21.30 val. paskambino E. Viską jai papasakojo ir davė ragelį A.. A. E. papasakojo tą patį. Tą vakarą jie nuėjo miegoti, kitos dienos vakarą A. paklausė, ar ją mušė N.ir ji papasakojo, kad ji norėjo eiti su A.į lauką. N.neleido, bet ji vis tiek išėjo ir N. davė jai ranka į nosį ir pasakė, kad net kraujas bėgo. Dar pastebėjo, kad mergaitės bijo pasilikti kambaryje, kai uždaromos durys, kai migdosi. Paklausė, kodėl jos bijo. A. papasakojo, kad N. jas buvo užrakinęs kambaryje. Paklausė, ar paliko žaisliukų ir knygų, pasakė, kad ne. Nelabai suprato, ar mergaitės buvo užrakintos nakčiai ar dienai. Daugiau jai mergaitės apie patirtą smurtą nieko nepasakojo. Dar klausė, ar V.matė, kaip jas mušė. Sakė, kad ne ir visą laik sako, kad V. gera, o N. blogas. Nori paaiškinti, kad kai mergytės atvažiuodavo pasisvečiuoti, nenorėdavo grįžti pas V. su N.. Mergyčių elgesyje nepastebėjo jokio skirtumo po to, kai apsigyveno pas juos ir kai svečiavosi, jos yra ir buvo linksmos, tik greitai susigraudina. Nori papildyti, kad kai sužinojo, kad kai važiuos į ekspertizę su Ivita, paskambino ir papasakojo apie tai Virginijai, ji buvo rami, pasakė, kad jai atrodo, kad tai natūralu, kad viskas gerai (t. 1, b.l. 54-56, 59-60).

Liudytoja E. R. parodė, kad dirba įmonėje vadybininke. Pas juos buvo dvi globotinės I. ir A. B., kurioms jau paskirta nuolatinė globėja E. V.. Ji žino, kad abi mergaitės turėjo būti pristatytos prieš tai buvusių globėjų tai yra V. N. Š. ir N. Š. nuolatinei globėjai E. V.. Ji pati mergaites paskutinį kartą matė 2017-06-16 apie 12 valandą. Tuo metu jokių sužalojimų ant mergyčių kūno ir veido nematė. Kiek žino 2017-06-20 abi mergaitės buvo darželyje, kalbėjo su auklėtojomis, jos sakė, kad viskas buvo gerai. 2017-06-21 V. ir N. Š. atvežė mergaites į (duomenys neskelbtini) pas nuolatinę globėją E. V.. 2017-06-21 apie 20 valandą ji jai parašė elektroninį laišką, kuriame E. V. parašė, kad atvykus mergaitėms pas Ivitą ant abiejų žandukų buvo mėlynės. I. jai pasakė, kad ją mušė darželyje mergytė Ž. ir A. Perskaičiusi laišką, ji nuėjo į darželį, kurį lankė Ivita. Auklėtojos paaiškino, kad I. buvo po dešine akyte uodo įkandimas, kuris dienos bėgyje patino. Paklausė auklėtojų, ar nebuvo kažko kito ant žandukų, ar kitų kūno dalių. Auklėtojos pasakė, kad ne. Paklausė, ar tikrai vaikai nesimušė. Jos patikino, kad nieko tokio neįvyko. Tą patį vakarą susisiekė su E. V., pasakė, gal pas vaiką yra uodo įkandimas. E. V. pasakė, kad tai yra mėlynės, o ne uodo įkandimai. Ji paprašė atsiųsti nuotraukas. E. V. jai persiuntė nuotraukas, kuriose matėsi I. ant žandukų kraujosruvos. Ji apie tai informavo savo tiesioginį vadovą D. M.. 2017-06-23 L. P. nuvežė I. B. ekspertizei Vilniuje. 2017-06-27 21.30 valandą jai paskambino labai susijaudinusi E. bei pasakė, kad I. prakalbo ir papasakojo, kad ją mušė N. Ji pasakė, kad pakalbėjo ir su A. ir gali duoti jai ragelį pakalbėti. Ji pati kalbėjo su A. ir jai pasakė, kad dėdė N. mušė sesę kumščiu per galvą, dėl to, kad ji nusipiešė kažką, Ji jos paklausė, ar dėdė jos neskriaudė. Ji pasakė, kad ne, nes ji neprisidirbo. Ji paklausė, ar dėdė prieš tai jas skriaudė, pasakė, kad ne. Taip pat paklausė, ar teta V. tai matė, ji taip pat pasakė, kad nematė. Pati I., kol gyveno su N. ir V., vadino N. tėčiu, o V.-mama. Dabar jau vadina dėde N.. Su Š. nebendravo dėl šios situacijos. Lankėsi darželyje, klausė, kaip joms sekėsi (t. 1, b.l. 42-43, t. 2, b.l. 5, 8-11).

Liudytoja L. D. parodė, kad dirba lopšelyje-darželyje ,, (duomenys neskelbtini) " ,, (duomenys neskelbtini) " grupėje. Jų darželį lanko globojami vaikučiai ir vaikučiai gyvenantys savo šeimose. Jų grupėje buvo mergaitės I.it A.. Tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, maždaug birželio mėnesio viduryje I., kai ateidavo į darželį jos abi rankytės buvo sukandžiotos uodų, ir tose vietose, kur buvo įkandimai, rankytės buvo patinusios. Ji paklausė I., kas atsitiko. Ji jai pasakė, kad įkando uodas. Taip pat prisimena, kad 2017-06-20 į darželį I. atėjo. Kas ją atvedė, nematė. Paskutiniu metu ji įeidavo į grupę viena. Iš karto pamatė prie vienos iš akyčių raudoną spuogiuką ir paraudimą prie spuogiuko. Patinimas prie akyčių tino tiesiog valandom. Po pietų miego akyte I. išvis ištino. Ji iš karto I. klausė, jai tik atėjus į darželį, ar jai įkando uodas. Ji atsakė, kad taip Kojytės nubrozdintos irgi nebuvo. Daugiau ant jos veido, ausyčių jokių sužalojimų nebuvo. Pažiūrėjus į nuotraukas byloje liudytoja parodė, kad jeigu vaikas būtų atvestas į darželį sužalotas ar su tokiom mėlynėm – vaiką jie negalėjo priimti. Ji tokiu atveju pasakytu iškart auklėtojai. Prieš pietų miegą vaikučiai buvo išėję į lauką. Vaikučiams grįžus, išgirdo, kad Ivita verkia. Paklausė, kas atsitiko. Auklėtoja pasakė, kad nukrito. Matė, kad nubrozdintas nestipriai vienas keliukas. Daugiau ji I. iš viso nematė, nes tai buvo paskutinė jos diena darželyje. Žinojo, kad kurį laiką su I. ir A. buvo paliktas globėjos vyras, jo duomenų nežino, nes jo žmona buvo išvykusi į sanatoriją. Kai buvo atšalę orai, jis atvesdavo I. į darželį trumpomis rankovėmis. Paprašius jo atnešti šiltesnių drabužėlių, jis atsakė, kad jis vienas paliktas su mergaitėm, jam sunku. Ant I. kūno prieš tai jokių sužalojimų nebuvo mačiusi. Pati I. jai niekada nesiskundė, kad ją kas nors muša (t. 1, b.l. 62-63, t. 2, b.l. 6, 11-13).

Liudytoja F. A. parodė, kad dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini) " ,, (duomenys neskelbtini) " grupėje, auklėtoja. Jų grupėje buvo mergaitės vardu I. ir A.. Jų darželį lanko globojami vaikučiai ir vaikučiai gyvenantys savo šeimose. 2017-06-20 I. B. atėjo į darželį paskutinį kartą. Minėtą dieną ji turėjo eiti pas dantistę, pamatė I. sėdinčią koridoriuje, ji buvo viena. Iš karto pamatė ant I. veido spuogiuką, kuris buvo raustelėjęs ir patinęs, tai buvo uodo įkandimas. Po savaitgalių I. dažnai grįždavo apkandžiota uodų, ji pati aiškino, kad jai įkando uodai. Daugiau ant jos veido, ausyčių jokių sužalojimų nebuvo. Po pietų miego, ji su vaikučiais ėjo į lauką, kur I. paslydo ir nukrito ant žolės. Dėl to abu jos keliukai buvo nubrozdinti, bet nestipriai. Keliukus pati nuplovė. I. kažkiek verkė, bet nestipriai. Tą dieną I. iš darželio paėmė laikinosios globėjos Virginijos vyras. Vaikai atsisveikino, o I. globėjos vyras nieko nepaklausė, tiesiog paėmė daiktus ir išėjo. Nori paaiškinti, kad jų grupę taip pat lanko mergaitė vardu Ž.. Ž. yra pats taikiausias vaikas grupėje. Ji 2017-06-20 irgi buvo darželyje, tačiau Ž. I. nemušė. Taip pat grupėje buvo berniukas vardu A., kuris jau atostogauja nuo birželio mėnesio, darželio nelanko. Žinojo, kad I. lankant darželį, žino, kad kai kurį laiką su I. ir A. buvo paliktas globėjos vyras, nes jo žmona buvo išvykusi į sanatoriją. Pažiūrėjus į nuotraukas byloje ji parodė, kad tokių sužalojimų ant I. veido tikrai nebuvo. Tokių sužalojimų neįmanoma nematyti. 2017-06-20 kai Ivita atėjo į darželį buvo tik uodo įkandimas, nieko panašaus į tokį veidą, koks matyti iš nuotraukų, nebuvo. Jai tiesiog niežėjo ir viskas. Kai buvo atšalę orai, jis atvesdavo Ivitą į darželį trumpomis rankovėmis. Paprašius jo atnešti šiltesnių drabužėlių, jis atsakė, kad jis vienas paliktas su mergaitėmis, jam sunku, ir kaip jos pačios apsirengia, taip jis jas į darželį ir atveda bei pasakė, kad nori, kad jos būtų savarankiškos. Pati I.jai niekada nesiskundė, kad ją kas nors muša. I.buvo jos grupėje, kai dar gyveno įmonėje, ir paskui, kai ją jau paėmė laikini globėjai V.su vyru. Matė, kad mergaitė sunkiai adaptuojasi šeimoje, ji pasidarė irzlesnė, jautresnė (t. 1, b.l. 65, t. 2, b.l. 24, 28-30).

Liudytojas D. M. parodė, kad dirba įmonėje padalinio vadovu. I. ir jos sesė A. B. yra jų centro globotinės, kurios 10 mėnesių iki 2017-06-21 gyveno pas laikinus globėjus V. ir N. Š.. 2017-06-22 gavo žinutę socialiniuose tinkluose iš atvejo vadybininkės E. R., kuri persiuntė jai I. B. nuotraukas. Nuotraukose matėsi, kad I. ant žandukų ir ausyčių mėlynės. 2017-06-21 V.ir N. Š. atvežė I. ir jos sesę A. pas E. V., kuri šiuo metu paskirta abiejų mergyčių laikinąja globėja, o vėliau ji taps nuolatine globėja. Gavęs nuotrauką jis iš karto perskambino E. R.. E. jam paaiškino, kad E. V. papasakojo E., kad atvykę Š. E. paaiškino, kad tai galimai atsitiko darželyje. Jie patys negalėjo paaiškinti, kas I. atsitiko. Taip pat N. papasakojo E. V., kad kai atėjo pasiimti I. iš darželio, jis ją rado verkiančią darželyje, jai buvo užklijuoti keliukai. E. 2017-06-22 nuėjo į darželį pasiaiškinti, dėl šios situacijos, ir darželyje jai pasakė, kad pas I. po akyte buvo patinimas, matėsi uodo įkandimas. Dėl keliukų nieko neminėjo. 2017-06-23 dėl šio įvykio įmonėje buvo sukviesta vaiko apsaugos komisija, kuri posėdžio metu, nusprendė atlikti mergaitei teismo medicinos ekspertizę, kad būtų galima įsitikinti, ar tai smurtas, ar uodo įkandimas. 2017-06-23 I. B. buvo nuvežta ekspertizei, po kurios apie įvykį buvo pranešta policijai. Pats jis mergaites paskutinį kartą matė 2017-06-18, tuo metu buvo savaitgalis ir mergytės svečiavosi pas E. V.. Jis mergaites paėmė iš E.s ir nuvežė į įmonę. Nori pasakyti, kad kai mergaites paėmė iš E., jos nenorėjo grįžti iš E., gal dėl to, kad mergytės jau buvo ruošiamos, kad pastoviai gyvens pas E.. Jam asmeniškai nei I., nei A. nesiskundė, kad prieš jas būtų smurtaujama. Pats niekada jokių smurto žymių ant jų kūno nematė (t. 1, b.l. 51-52, t. 2, b.l. 26, 30-32).

Liudytoja V. N.- Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2016 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su įmone, taip pat užsiregistravo individualią veiklą pagal kurią dirbo laikinąja profesionaliąja globėja. 2016 metų rugsėjo mėnesį į savo šeimą priėmė globoti dvi sesutes I. ir A. B.. Taip pat jų šeimoje auga 2 jų mažamečiai vaikučiai. Pačioje pradžioje jie pratinosi vieni prie kitų. Jokių problemų nebuvo, tiesiog pradžioje buvo emocinių problemų, tai yra mergaitėms buvo sunkiau užmigti. Mergaitės yra labai geros. Jie visi tiek ji, tiek vyras, tiek jų vaikai gerai sutarė. Mergaitės jų šeimoje gyveno iki 2017-06-21. 2017-06-20 mergaitės A. ir I. ėjo į darželį. Į darželį mergaites iš ryto nuvedė N.. Mergaitės į darželį ėjo noriai, viskas buvo tvarkoje. Tą dieną iš darželio pasiimti vaikų jie atvažiavo kartu su N.. Ji nuėjo pas SOS kaimo profesionalių globėjų koordinatorių, o N. nuėjo pasiimti mergyčių. Tai buvo apie 17-17.30 valandą. N. su mergaitėm atėjo iki jos. Pasakė, kad I. sumušti keliai, ji apklijuota bintais ar pleistrais, taip pat pasakė, kad rado ją verkiančią už kampo. Ji pati pažiūrėjo, kad I. abu keliukai užlipdyti bintu ir aplink apklijuoti pleistru. Paklausė I., kas atsitiko. Ji pasakė, kad nukrito. Vėliau jau vakare, prieš einant miegoti nuėmė I. pleistrus, keliukai buvo nubrozdinti. Tą dieną jokių sužalojimų ant I. kūno nebuvo, tik buvo nubrozdinti keliukai. Atsikėlus apie 8.30 val. pradėjo šukuoti I., ir pamatė, kad I. prie abiejų smilkinių ir po akytėmis mėlynės. Paklausė I., kas atsitiko. I. paaiškino, kad nukrito ant akmenukų. 2017-06-21 nuvežė I. su A. nuolatinei globėjai E. V., kuri iš karto pastebėjo mėlynes pas I. ir paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad I. jai pasakė, kad nukrito ant akmenukų. Jos atsigėrė arbatos, apžiūrėjo, kur mergaitės gyvens ir išvažiavo namo. Kitą rytą jai E. V. parašė žinutę, kad I.pasakė, kad ją primušė vaikai. Ji parašė, kad I. jai sakė, kad ji nukrito ir nemano, kad ją mušė vaikai. Paskui jau N.buvo apklausoje policijoje. Ji nematė, kad N. muštų . nieko negirdėjo, jei jis būtų mušęs I.ji būtų verkusi ir ji būtų išgirdusi. Tą vakarą visi buvo namuose ir ji niekur išėjus nebuvo. N.niekada nemušė nei I., nei A., nei jų bendrų vaikų. Kartais kažką griežčiau pasakydavo visiems vaikams, be jokių išimčių. Į vaikų auklėjimą jis įsikišdavo tik tada, kai ji su 4 vaikais nesusitvarkydavo. Ji pati nei vieno vaiko nemušė, nei I., nei A. nei savo vaikų. Iš kur pas I.sužalojimai, ji nežino, gal ji tikrai nukrito, susitrenkė nosies pertvarą ir dėl to jai po akytėmis atsirado mėlynės (t. 1, b.l. 67-68, t. 2, b.l. 13, 26, 33-36).

Liudytoja D. G. parodė, kad ji vedė globėjams kursus, kuriuose kartu su savo žmona dalyvavo N. Š.. Jis pasirodė aktyvus, reiškiantis savo nuomonę, kalbantis apie savo patirtį, atvirai reflektuojantis, suvokdamas ką kalbą, darydamas išvadas teorinėje dalyje ir praktinėse užduotyse. Pasirodė kaip suvokiantis, kas yra smurtas ir kaip jis į smurtą žiūri, pasakojo apie vaikystę, kad patyrė smurtą, kaip toliau gyveno su tuo. Iš 10 pamokų jis dalyvavo 9, buvo 2 individualūs pokalbiai, lankymasis namuose šeimose, vertinamas pagal klausimyną, įvertintas teigiamai. Visi N. Š. ir V. N.-Š. gebėjimai buvo teigiamai įvertinti mokymo metu. Jie buvo įvertinti kai kaip tinkami globėjai. Jai asmeniškai neteko bendrauti su A.ir I.. Matė mergaites, žino apie jas, tačiau nebuvo susijusi tiesiogiai su vaikais (t. 2, b.l. 57, 59-61).

Liudytoja G. L. parodė, kad tuo metu dirbo įmonėje. Dirba pagal individualios veiklos sutartį, teikia konsultacijas ir įvertinimus, aptarimus su globėjais. Apie Al. ir I. girdėjo iš kitų darbuotojų, kai gyveno įmonėje metus laiko. Apibendrinus situaciją buvo minimi vardai be konkrečių problemų įvardinimo. Paskui, kai jos atsidūrė globėjų šeimoje, apie jas girdėjo per pasitarimus iš globėjų pirmiausia. Kiek žino kartais mergaitės bendravo per internetą su savo tėčiu. Anot globėjų, po pokalbių pasikeisdavo jų elgesys – nesikeldavo, neklausydavo, kartais šlapindavosi į lovą, buvo nukreiptos jai įvertinimui – konkrečiai vyresnioji A.. Bendravo tik su A. asmeniškai. Pokalbių metu, piešinių metu, žaidimo metu buvo pastebėta didelė įtampa, kai eina kalba apie biologinį tėtį. Ji atsisakydavo, bandydavo nukreipti, nupiešė, buvo požymiai apie patirtą seksualinę prievartą. Kai kalba apie globėjus, daugiau jausdavosi, kad globėjai – mamą ir tėvą vadino šeima, nori globoti, nori būti kartu su jais. Tuo metu konsultacijos po įvertinimo paskirtos buvo, buvo labai nepastovios, pradžioj lankėsi, paskui kelis kartus buvo atšaukta. Kalbant su Alvita ji nekalba tiesiogiai apie sesę, bet iš piešinių matyti, kad tarp dviejų mergaičių yra įtampa. Piešiant šeimos piešinį nepiešia sesės, kažkoks emocinis užtaisas yra, kad norisi nepiešti. A. nėra minėjusi smurto. Paskutinį kartą su A. bendravo 2017 m. birželį. A. mažai pasakodavo, daugiausia žaisdavo. Kai žaisdavo ar piešdavo su nameliu, su lėlytėm, kaip sėda prie stalo valgyti, kaip guldo miegoti tėvai vaikus, kaip eina žaisti (t. 2, b.l. 58, 61-62).

Liudytoja L. P. parodė, kad dirba įmonėje vaikų globos koordinatore. 2017-06-23 iš pat ryto, darbo metu gavo informaciją, kad reikia susirinkti į įmonės komisiją, kadangi įmonės darbuotojas D. M. gavo informaciją, kad pas mažametę jų buvusią įmonės globotinę I. B. yra mėlynės ant veido ir ausyčių, mėlynės yra iš abiejų pusių. Dėl šios priežasties susirinko į įmonės komisiją, kurioje buvo nuspręsta nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), apžiūrėti mergaitę ir nuspręsti ar reikalinga ekspertizė. 2017-06-23 ji su mergaitės dabartine globėja E., pavardės neatsimena, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Mergaitė tuo metu buvo darželyje. Ji pati apžiūrėjo mergytę ir pamatė ant abiejų žandukų dideles mėlynes, kurios buvo maždaug iki ausyčių, taip pat ant abiejų ausyčių buvo kraujosruvos. Taip pat buvo nubrozdinti I. keliai. Pati klausė mergaitės, kas atsitiko jos žandukams. I. jai pasakojo, kad ją mušė mergaitė iš darželio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurios vardas Ž.. I. pasakė, kad Ž. 3 metai. Dėl ko ją mušė Ž., I. nepasakė, tik pasakė, kad kai ją Ž. mušė, ji nukrito ant keliukų. Nuvežus I. į ekspertizę, ji pasakojo, ekspertizės metu, kad jai skaudėjo keliukai, kad skaudėtų žandukai ir ausytės ji nepasakė. Labai nustebo, kai veidrodėlyje parodė, kad jai mėlynės ant žandukų. Važiuojant atgal iš ekspertizės I. pasakė, kad ją taip pat mušė G., tačiau nėra tuo tikra. Tai yra V. Š. dukra. Kai klausė I. dėl jos sumušimo, ji vėl papasakojo tą pačią istoriją su Ž., tačiau pabandžius paklausti daugiau klausimų apie tą įvykį ji nieko nepasakojo, tik susigūžė. Nori paaiškinti, kad I. B. lankė darželį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi tai yra įmonės teritorijoje esantis darželis. I. jį lankė tuo metu, kai gyveno pas V. Š. ir įmonėje. Apie mergaitės sumušimus, nei darželis (duomenys neskelbtini) gatvėje, nei pati V. Š. jų neinformavo. Tai padarė E., kai pasiėmė I. B.. Pati I. B. gerai kalba, su ja įmanoma susišnekėti. Jos manymu, tokius sužalojimus, kuriuos matė pas I. B. negalėtų padaryti 3 metukų vaikas. Jai netikėtina, kad ant vaiko ausų kaušelių gali būti tokios baisios mėlynės nuo vaiko rankos. Tai turi būti stiprūs smūgiai. Mergaitės sakė, kad jas sumušė Š. su delnais, trenkė į vieną pusę ir į kitą. E. pasakojo, kad jai kelis kartus davė per galvą ir pas ją buvo guzas.

Liudytoja L. P. taip pat parodė, kad nuo 2016-09-09 įmonės socialinė globėja V. N. Š. pagal individualios veiklos pažymėjimą ir pasirašytą sutartį su įmone prižiūrėjo ir rūpinosi dvejomis mergaitėmis – I. ir A. B.. Apie 2017 m. birželio mėnesį mergaitėms buvo surasta nuolatinė globėja E. V. ir todėl prasidėjo mergaičių perėjimo procesas pas nuolatinę globėją. Praėjus pirmąjį perėjimo etapą, I. ir A. pradėjo svečiuotis savaitgaliais pas E. V., o darbo dienomis gyveno su N. Š., kadangi V. Š. tuo metu gulėjo sanatorijoje su savo biologine dukra G. Mergaitėms socialinio globėjo nesinorėjo keisti, nes jos ir taip tuo metu patyrė didelius pokyčius dėl perėjimo pas nuolatinę globėja, be to, N. Š. nesutiko pats asmeniškai, kad I. ir A. laikinai būtų pakeistas socialinis globėjas. V. N.-Š. grįžo į namus iš sanatorijos 2017-06-18, kad tinkamai atsisveikintų su I. ir A., nes jos 2017-06-21 dieną turėjo jau nuolatinai išeiti pas savo nuolatinę globėją E. V.. 2017-06-22 dieną E. V. pranešė įmonei, kad socialinė globėja V. N. Š. 2017-06-21 jai atvežė I. B. su dviem didelėmis kraujosruvomis ant abiejų žandukų ir abiejų ausyčių. Mergaitei įmonės iniciatyva buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kuri patvirtino, kad mergaitei buvo suduoti smūgiai per veidą. Pažymėtina, kad mergaitės kraujosruvos buvo tikrai labai didelės, delno dydžio, jos užėjo ir ant ausyčių, bet su tokiais tarpeliais, tarsi būtų nuo pirštų. Įmonė kreipėsi į policiją dėl galimai panaudoto fizinio smurto I. B. atžvilgiu. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo apklaustos I. ir A., apklausų metu mergaitės psichologei įvardijo, kad Ivitą sumušė N. Š., sudavė jai per veidą kelis smūgius rankomis. N. Š. buvo kviestas į mergaičių apklausą, tačiau dėl neaiškių priežasčių neatvyko. Teisminio proceso metu, N. Š. bandė įrodyti, kad A. ir I. B. buvo „pataloginės“ melagės, kad I. galimai susižeidė ar buvo nuskriausta darželyje, ar dar dėl kažkokių kitų priežasčių ji susižeidė, ir visiškai neaišku iš kur atsirado tokios didelės kraujosruvos ant mergaitės žandų. Tačiau jis jokių objektyvių įrodymų nepateikė, mergaitės psichologė neigė, kad mergaitės buvo galimai patologinės melagės, darbuotojai, dirbę su mergaitėms, taip pat tai patvirtino. Vienintelis N. Š. bandė teigti, kad I. ir A. per apklausą galėjo meluoti ir jį nepagrįstai apkaltinti. Tačiau teisme to įrodyti jam nepavyko, todėl nėra visiškai pagrindo manyti, kad I. ir A. ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė melagingus parodymus. Beje, teisminio proceso metu, teikę parodymus liudytojai teigė, kad N. Š. buvo sudėtingo charakterio, prieštaraujantis kitiems, kantrybės stokojanti asmenybė, kuris griežtai, chamiškai, pakeltu tonu kalbėdavo net ir su suaugusiais asmenimis - atvejo vadybininkais, auklėtojomis ir pan. Tai galime tik įsivaizduoti, koks visgi galėjo būti jo elgesys su vaikais, kurie jo neklauso ar išveda iš kantrybės. Būtent dėl N. Š. bendravimo pobūdžio, charakterio, stokos bendradarbiavime, geranoriškumo, buvo nuspręsta, kad sutartis su socialine globėja Virginija N. Š. nebus pratęsta, ir daugiau įmonė šiai šeimai neperduos vaikų prižiūrėti. Išanalizavus visus pateiktus įrodymus ir išklausius liudytojų apklausas, susidaro galima prielaida, kad N. Š., kuris kelias savaitės vienas prižiūrėjo mergaites, 2017-06-20 dienos vakarą, netekęs kantrybės dėl kažkokių tai priežasčių (mergaičių isterijos, neklausimo, prisišlapinimo ir pan.), nesusivaldė ir trenkė Ivitai kelis antausius per veidą, galbūt kad ją nuraminti. Tokių stiprių smūgių pasėkoje būtų identiškai susidariusios kraujosruvos I. ir ant skruostų ir ant ausų (tai patvirtino ir medicinos ekspertizė). Mergaičių kambarys buvo šalia N. Š. darbo kambario antrame aukšte, o V. Š. kartu su savo biologiniais vaikais buvo pirmame aukšte, todėl ji šito pačio veiksmo galėjo ir nematyti. Tačiau tai labai gerai paaiškintų, jos nuostabą, kad vakare ji mėlynių jokių nematė pas I, o šukuojant I plaukus ryte, jas pastebėjo. Nes pati V. Š. žinutėmis E. šias mėlynes įvardijo, kaip „ ne tas žodis kokios baisios“, tai jos turėjo būti tikrai aiškiai matomos visiems asmenims iškart sumušus I., žandai turėjo būti buvę labai raudoni ir pan., ko V.vakare nematė, tačiau ryte mėlynės jau buvo atsiradusios. Ir tikrai sunku įsivaizduoti, kodėl nei V. nei N. Š. nei vienas nepranešė apie mėlynes įmonės darbuotojams, ką jie privalėjo padaryti pagal vaikų apsaugos politiką, nes tai buvo tikrai didelis vaiko sumušimas, kad ir kas tai galėjo padaryti, reikėjo apsaugoti vaikus. Tačiau apie šias kraujosruvas niekam iš darbuotojų nebuvo pranešta, galbūt atvirkščiai buvo bandoma nuslėpti, nes yra pakankamai įrodymų, kad I. B. buvo sumušta ne kur kitur, tačiau V. ir N. Š. namuose, ką ir patvirtino savo liudijime mergaitės pas ikiteisminį tyrimo teisėją. Mano, kad teisminio proceso metu buvo pateikta pakankamai įrodymų, liudytojų parodymų, kurie įrodo N. Š. smurtą prieš I. B.. Jis tokiais savo fiziniais veiksmais sukėlė I. B. fizinį skausmą, dėl kurio atsirado dvi didelės kraujosruvos, su lyg delno dydžio, taip sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, šio įvykio metu jis naudojo psichologinį smurtą mergaitės atžvilgiu. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį, kad Ivitą patyrė smurtą artimoje aplinkoje, iš to žmogaus, kuris turėjo ją rūpintis ir suteikti saugius namus, kadangi jos biologiniai giminės to padaryti negali. Todėl N. Š. elgesys yra nepateisinamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo teismo pripažinti N. Š. kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. B. bei įvertinus, kad mergaitei bus reikalinga psichologinė pagalba ateityje ir jos patirtus išgyvenimus V. ir N. Š. šeimoje priteisti I. B. 4000 eurų neturtinės žalos (t. 1, b.l. 39-40, 165, 168-170).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, jo kaltė įrodyta dar sekančiai įrodymais.

2017-06-23 įmonės direktoriaus G. B. pareiškimu (toliau-pareiškimas) dėl galimai padaryto fizinio smurto buvusiai šios įmonės globotinei I. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis Vilniaus apskrities VPK NVRS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31433-17 esant nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje požymiui. Pareiškime nurodyta, kad 2017-06-21 I. B. socialinė globėja V. N. Š. atvežė su dviem mėlynėmis ant abiejų žandukų ir abiejų ausų (t. 1, b. l. 1).

2017-06-30 nukentėjusioji mažametė I. B. apklausos metu parodė, kad gyvena su mama E.. Gyveno prieš tai su mama V.. N. ją stipriai muša. N. ją mušė rytoj. N. neklausė. N. negerai su ja elgiasi. Muštų meškiuką, jei negerai su juo elgtųsi. Teta V. gerai su ja elgiasi. Kai gyveno pas V. ir N., sesė gyveno kartu, (linksi galva, kad matė, kaip ją mušė). Nesiskundė niekam, kad ją muša. N. su abiem rankomis mušė (rodo į savo veido skruostus, vietas prie ausų). Jai skaudėjo. Važiavo pas gydytoją. Nuvežė mama E. pas gydytoją. N. mušė ir kitus vaikus - ir A., ir sesę, ir G.. Mušė su ranka per žandus, kitus vaikus mušė stipriai (t. 1, b. l. 75-89).

2017-06-30 nukentėjusioji mažametė A. B. apklausos metu parodė, kad gyvena dabar su E., anksčiau gyveno su N. ir V.. Nelabai gerai sekėsi gyventi, nežino, kas buvo nelabai gerai. Virginija su ja elgėsi gerai ir mandagiai, N. negerai ir nemandagiai su ja elgėsi. Kai nieko nedarydavo, ja mušė su kumščiu. Davė į galvą, buvo guzas. Jis davė su kumščiu į galvą daug kartų (rodo vietą galvoje). Jei kiti vaikai kažką padarydavo, nepykdavo ir nieko jiems nedarydavo. Su Ivita dar blogiau elgėsi N.. Vieną kartą labai stipriai barė ir net mušė daug per galvą I. (rodo skruostus), su delnu mušė. Nematė šito, jai G. pasakė, nes ji matė. G. 3 metai be pusės, ji žymiai mažesnė už I. N. nėra mušęs G. ir A. Kai mušė I. tai buvo paskutinę dieną, kai buvo pas V. Kai ją N. mušė į galvą, skaudėjo, neatsimena, ar verkė. Kai buvo guzas galvoje niekas nematė, kaip ją mušė. Buvo ji, N. ir I. Kai ją mušė tai buvo toli prieš įvykį, kai Ivitą mušė. To guzo niekam nerodė, niekam nepasakojo apie jį, nes nenorėjo. Ant I. veido matė prie ausų sužalojimus. I. jai nepasakojo ir nesiskundė (t. 1, b. l. 75-86, 90-91).

2017-09-04 Vilnius apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos S. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio suprantama, kad nustačius smurtavimo prieš A. B. faktą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas esant nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje požymiui ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-31433-17 (t. 1, b. l. 9).

2017-06-23 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio nustatyta, kad įmonės direktorius G. B. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-06-23 specialisto išvadą Nr. G2051/2017 (01), (toliau-išvada). Išvadoje nurodyta, kad I. B. nustatytos poodinės kraujosruvos ausies kaušeliuose, skruostuose, keliuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai keliuose, blauzdose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai laikinos globėjos įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-06-20, ir pačios tiriamosios nurodytu būdu, t. y. sužalojimai veide galėjo būti padaryti kitam asmeniui suduodant smūgius rankomis, o sužalojimai kojose- pačiai nukentėjusiajai nugriuvus. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 2-3).

2016-09-09 įmonės direktoriaus įsakymu Nr.GK-70 ,,Dėl A. B. ir I. B. perkėlimo į socialinės globėjos V.N. Š. šeimą", kuriuo konstatuojama, kad nuo 2016-09-09 A. B. ir I. B. perkeliamos į V. N. Š. šeimą, skiriant ją šių mažamečių mergaičių globėja (t. 1, b. l. 11).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta fotonuotraukomis, SMS žinučių poėmiu bei apžiūra, teismo posėdyje peržiūrėto mažamečių apklausos garso ir vaizdo įrašu ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 12-14, 24-29, 45-49, 98-100, t. 2, b.l. 37-78).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta, nors jis kaltu neprisipažįsta. Akivaizdu, kad nukentėjusioji I. B. yra mažametė, todėl jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotų parodymų tam tikras nenuoseklumas yra visiškai pateisinamas ir tai nerodo, jog jos atžvilgiu nebuvo naudotas fizinis smurtas, kad ji visas aplinkybes išsigalvoja. Teismas priešingai nei nurodo kaltinamais ir kaltinamojo gynėja, neturi pagrindo konstatuoti, jog mažamečių nukentėjusiųjų apklausa vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 186 straipsnio reikalavimus, t. y. iš bylos duomenų nustatyta, kad Ivita ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltinamajam nedalyvaujant bet žinant apie apklausos vietą ir laiką, buvo apklaustos dalyvaujant psichologei I. Š.- S. bei nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą E. V., kuriai 2017-06-29 prokuroro nutarimais leista atstovauti I. ir A. B.. Apklausos metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas, po apklausos protokolo tekstu nė vienas apklausoje dalyvavęs asmuo nenurodė jokių pastabų. Peržiūrėjus mažamečių nukentėjusiųjų vaizdo ir garso įrašą konstatuojama, kad klausimai buvo formuluojami atsižvelgiant į vaikų amžių bei jo suvokimą, o šiuos kriterijus atitinkantys klausimai negali būti vertinami kaip menamų klausimų formulavimas ir tai nelaikytina pažeidimu BPK numatyta tvarka. Kaip minėtos nukentėjusios buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo per specialių žinių turintį asmenį- psichologą, apklausa užfiksuota vaizdo ir garso įrašuose, kurie buvo peržiūrėti teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu, kuriuose atsispindi ir vaikų būklė, emocijos apklausos metu, parodymų davimo eiga, jų duotų parodymų apie panaudotą smurtą kontekstas. Mažametės nukentėjusiosios I. B. nevienkartiniai išsakyti išsireiškimai apie tai, kad ją mušė N. per skrostus, siejant su konkrečiais ant jos kūno esančiais sužalojimais, patvirtina patį smurto prieš ją naudojimo faktą, t. y. kad N. Š. sudavė jai ranka per skrostus. Nežymus nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumas ar nesugebėjimas detaliai atpasakoti visas aplinkybes paremtas jų amžiumi, o taip pat socialinės raidos būkle, todėl tai negali būti vertinama kaip vaikų fantazijos ar melagingi aiškinimai. Be to, išvadoje nurodyta, kad sužalojimai I. B. veide galėjo būti padaryti kitam asmeniui suduodant smūgius rankomis, o sužalojimai kojose- pačiai nukentėjusiajai nugriuvus. Siekiant apginti tokio mažamečio interesus, vien nukentėjusiosios parodymų nepakanka, būtina įvertinti įrodymų visumą, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus. Išvadoje I. B. konstatuoti įvairaus pobūdžio sužalojimai-tiek sužalojimai veide - poodinės kraujosruvos ausies kaušeliuose, skruostuose, tiek nubrozdinimai įvairiose kūno vietose: keliuose, blauzdose. Daugiau kaip 6 sužalojimai kurie išvardinti išvados aprašomoje dalyje padaryti jos kūne vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Liudytoja E. V. pačių smurto panaudojimo įvykių nematė, tačiau kai ji parodė 2017-06-21 16 val. abi mergytes jai atvežė mergyčių buvę globėjai N. ir V. Š.. Iš karto N. Š. pasakė, kad I. darželyje nukrito ant akmenukų. Jos kojytė buvo užklijuota, plaukučiai užkritę, nebuvo pagrindo daugiau apžiūrėti, kokį vaiką perduoda. Vakare, apie 20.30 val. ji pastebėjo, kad mėlynės išryškėjo, labai sunerimo ir tą patį vakarą paskambino E. R.-įmonės vadybininkei ir pasakė, kad neramina tai, kad I. buvo perduota jai su mėlynėmis. Kitą dieną mėlynes dar labiau išryškėjo, ji nufotografavo I. veidą ir elektroniniu paštu nusiuntė E.. A. praėjus nuo įvykio daugiau kaip 14 mėnesiams vis dar su baime ir nerimu atsimena „N., kuris mušė per žandus“. Liudytojai L. P. ir D. M. parodė, kad įmonėje buvo komisijoje priimtas sprendimas dėl pastebėtų I. B. kūne sužalojimų atlikti teismo medicinos tyrimą ir gauti išvadą bei apie šių sužalojimų atsiradimą ir gautas minėtas nuotraukas pranešti policijos įstaigai. Dar I. pasakė, kad Narimantas ranka ją mušė per veiduką. Be to, iš liudytojų L. D. ir F. A. parodymų nustatyta, kad po savaitgalio Ivita grįžo apkandžiota uodų, ji pati aiškino, kad jai įkando uodai. Daugiau ant jos veido, ausyčių jokių sužalojimų nebuvo. Po pietų miego, ji su vaikučiais ėjo į lauką, kur I. paslydo ir nukrito ant žolės. Dėl to abu jos keliukai buvo nubrozdinti, bet nestipriai. Tą dieną I. iš darželio paėmė laikinosios globėjos V. vyras. Vaikai atsisveikino, o I. globėjos vyras nieko nepaklausė, tiesiog paėmė daiktus ir išėjo. Jokių mėlynių ant jos veido nebuvo. Taip pat, jos parodė, kad N. Š. buvo sudėtingo charakterio, prieštaraujantis kitiems, kantrybės stokojanti asmenybė, kuris griežtai, chamiškai, pakeltu tonu kalbėdavo net ir su suaugusiais asmenimis - atvejo vadybininkais, auklėtojomis. Liudytoja V. N.- Š. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl teismas sprendžia, kad ji, nenorėdama pakenkti tiek kaltinamajam, tiek tolimesniam bendram šeimyniniam gyvenimui, duoda tokius parodymus, kad N. niekada nemušė nei I., nei A., nei jų bendrų vaikų. Iš kur pas I. sužalojimai, ji nežino, gal ji tikrai nukrito, susitrenkė nosies pertvarą ir dėl to jai po akytėmis atsirado mėlynės, todėl sprendžiant dėl N. Š. kaltės vadovautis vien jos parodymais nėra teisinio pagrindo. Teisinis pagrindas netikėti jos parodymais yra ir tai, kad ji neigia neabejotinai nustatytas aplinkybes, t. y. mušimo ir sužalojimo žymių buvimą ant nukentėjusiosios I. B. veido, paaiškindama, kad atsikėlusi apie 8.30 val. pradėjo šukuoti I., ir pamatė, kad I. prie abiejų smilkinių ir po akytėmis mėlynės, jo manymu ji nukrito, susitrenkė nosies pertvarą ir dėl to jai po akytėmis atsirado mėlynės. Liudytoja V. N.- Š. SMS žinūtėmis E. V. kaip nustatyta iš šių žinučių poėmio ir apžiūros įvardydama „ne tas žodis kokios baisios“ turėjo aiškiai matyti kūno sužalojimus I.veide iš kart po jos sumušimo ar iki jos perdavimo E. V. ir privalėjo kaip nukentėjusiųjų laikinoji globėja pranešti įmonei ar policijos įstaigai. Išvadoje teismo medicinos ekspertė V. B. patvirtina, kad ir ant nukentėjusiosios I. B. veido, ir ant kitų kūno vietų buvo aiškiai matomi smurto požymiai. Teismas sprendžia, jog šia teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis smurtaudamas, t. y. suduodamas smūgius mažametei I. B. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis N. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis tyčia sukėlė fizinį skausmą ir mažametei A. B., t. y. kaltinamas BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

Mušimas ar kitoks smurtavimas nurodytas BK 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą.

Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad N. Š. veiksmuose dėl jam pareikšto kaltinimo-A. B. tyčinio fizinio skausmo sukėlimo, nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis kategoriškai neigė mušęs A. B.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. P. paaiškino, jog A. pasakojo, kad jai kelis kartus davė per galvą ir pas ją buvo guzas. Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad apie tai, kad N. Š. mušė A. B. papasakojo pati A. B. būdama apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ji nurodė, kad kai ją N. mušė į galvą, skaudėjo, neatsimena, ar verkė. Kai buvo guzas galvoje niekas nematė, kaip ją mušė. To guzo niekam nerodė, niekam nepasakojo apie jį, nes nenorėjo. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nenustatyta, kad kaltinamasis N. Š. būtų turėjęs tyčią sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sužaloti A. B. mušdamas ar kitaip smurtaudamas. Be to byloje nėra duomenų, liudytojų parodymų, pavirtinančių, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl A. B. smurtavimo. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas, išanalizavęs teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus, prokuroro ir kitų proceso dalyvių poziciją, išreikštą baigiamose kalbose, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą numatytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtyje ir kaltinimo dalyje dėl pareikšto kaltinimo-A. B. tyčinio fizinio skausmo sukėlimo, N. Š. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1) punktu išteisintinas.

Kaltinamojo N. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis N. Š. padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu nedirba ir pasak jo registruojasi darbo biržoje. Iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, kad kaltinamajam trūksta socialinių įgūdžių, tame tarpe ir vaikų priežiūros srityje, kas neabejotinai nulėmė tokį kaltinamojo elgesį. Kaltinamasis neteistas, todėl jam inkriminuotą nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo šeimyninę padėtį (turi du mažamečius vaikus ir kurier gyvena kartu su juo, vedęs), jo asmenybę, todėl įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad N. Š. skirtina sankcijoje numatyta bausmė –laisvės atėmimas terminą nustatant arčiau minimalaus skaičiaus, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatomis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant pareigas ( BK 75 straipsnis),

Byloje pareikštas civilinės ieškovės I. B. vardu įmonės civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 4000 eurų mažamečiai nukentėjusiajai I. B. neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas dalinai. Teismas sutinka su ieškinyje nurodytais motyvais, kad nukentėjusioji I. B., smurto prieš ją panaudojimo pasekoje, patyrė neigiamą dvasinį sukrėtimą, išgąstį, baimę, neigiamus išgyvenimus. Tačiau prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti teismas laiko pernelyg didele atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį: jis nedirba, pasak jo yra bedarbis, išlaiko du vaikus. Esant šioms aplinkybėms, teismas priteistiną iš kaltinamojo sumą neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. B. mažina iki 2000 eurų (CK 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (t. 1, b.l. 92-96).

Priteistų mažamečiai nukentėjusiajai I. B. pinigų valdytoju ir tvarkytoju laikytinas civilinės ieškovės I. B. VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ kaip atstovas (BPK 109-113 straipsnis).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su mažamečių apklausos garso ir vaizdo įrašu, esančia byloje, paliktina saugoti su byla iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 75-91 ir bylos 1 tomo viršelyje).

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 106).

Vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 1 dalies 2) punktu, 105 straipsniu liudytojos E. V. 18 Eur patirtos kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai (t. 1, b.l. 185-187, t. , b.l. 15-17).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 300-308, 313 straipsniais, teismas,

nusprendė:

N. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktais, 3 dalimi N. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per vieną mėnesį-pradėti legaliai dirbti, per šešis mėnesius-dalyvauti elgesio pataisos programoje, o per 1 metus ir 6 mėnesius-registruotis darbo biržoje arba pradėjus legalų darbą tęsti legalų darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų bei nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir civilinei ieškovei I. B. atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį bet kokią žalos dalies piniginę įmoką į jos atstovo-VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. Š. dėl pareikšto kaltinimo-dėl 2016-09-09 iki 2017-06-21 epizodo dėl A. B. smurtavimo-išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje požymių.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam N. Š. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės I. B. atstovo VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo N. Š. 2000 eurų mažamečiai nukentėjusiajai I. B. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su mažamečių I. B. ir A. B. apklausos garso ir vaizdo įrašu, esančią byloje, palikti saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 1 dalies 2) punktu, 105 straipsniu liudytojos E. V. 18 Eur patirtas keliones išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo N. Š. valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis