Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 28 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiojo A. B. prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-805-836/2024, kurioje 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu:

1.1. O. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

1.2. M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;

1.3. civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam solidariai iš kaltinamųjų O. B. ir M. G. priteista 800,00 Eur neturtinė žala, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas, bei nukentėjusiojo A. B. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

2. 2024 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato padėjėjo E. P. prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti solidariai iš O. B. ir M. G. 3 000 Eur išlaidas už advokato padėjėjo E. P. teisinę pagalbą A. B. naudai.

4. 2024 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiojo A. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti papildomą sprendimą priteisti A. B. naudai solidariai iš O. B. ir M. G. 3 000 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.

4.1. Skunde nurodoma, jog nukentėjusiojo atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 3 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai. Jas pagrindžia 2023 m. gruodžio 11 d. avansinė sąskaita Nr. BB2311, kurioje nurodyta mokėtina suma yra 1 500 Eur, 2024 m. vasario 1 d. avansinė sąskaita Nr. BB2311-1, kurioje nurodyta mokėtina suma yra 1 500 Eur ir 2024 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1108145, kuriame nurodyta, kad A. B. sumokėjo iš viso 3 000 Eur už teisines paslaugas.

4.2. Skunde teigiama, kad tiek nukentėjusiojo atstovo pateiktame civiliniame ieškinyje, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo atstovas aiškiai raštu ir žodžiu nurodė prašymą priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas teisinei pagalbai šioje baudžiamojoje byloje. Šį atstovo prašymą teismo posėdžių metu palaikė ir pats Nukentėjusysis A. B.. Tačiau teismas nuosprendyje apskritai nepasisakė dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų teisinei pagalbai priteisimo.

4.3. Skunde pažymima, jog nukentėjusysis nėra atsakingas už tai, kad jo atstovas dėl techninės klaidos nepateikė duomenų apie nukentėjusiojo patirtas išlaidas teisinei pagalbai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Duomenys apie patirtas išlaidas teisinei pagalbai buvo pateikti nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. iš karto susipažinus su nuosprendžiu ir pastebėjus, kad nėra pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 ir 361 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nukentėjusiojo A. B. skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo skundo turiniu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, atsiliepimais į skundą, bei pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nagrinėjamo klausimo kontekste, dėl ko skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

7. BPK 106 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, tame tarpe, ir nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo advokato darbo apmokėjimą, nustatant, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbus ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. BPK, įtvirtindamas galimybę priteisti proceso išlaidas, detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos, todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą remiamasi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-805-836/2024 išnagrinėta 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 12 d. (skundžiamos 2024 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo metu nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs). Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. B. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo išspręstas ir atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodyta skunde, teismas nuosprendyje pasisakė dėl nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, jog byloje yra pateikti advokato orderiai bei teisinių paslaugų sutartis, patvirtinantys, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nukentėjusįjį atstovavo advokato padėjėjas E. P.. Teismas įsiteisėjusiame nuosprendyje taip pat nurodė, jog teisinių paslaugų sutartyje nurodytos paslaugų kainos, o užmokestis mokamas gavus išankstinę detaliąją sąskaitą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių kad nukentėjusysis faktiškai patyrė išlaidas (pinigų priėmimo kvitų, pavedimų ar pan.), jų detalizacijos, nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nepateikė. Pažymėtina, jog šiuos dokumentus nukentėjusiojo atstovas pateikė tik kartu su 2024 m. spalio 22 d. prašymu, t. y. jau priėmus nuosprendį byloje. Nors skunde nurodoma, jog minėti dokumentai teismui buvo nepateikti per neapsižiūrėjimą ir dėl techninės klaidos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog jie esant procesinėms galimybėms ir nesant jokių svarbių, objektyvių tai pateisinančių priežasčių, nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

10. Taigi konstatuotina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino nukentėjusiojo atstovo prašymo argumentus aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste ir atsižvelgė į prašymo dėl advokato išlaidų apmokėjimo pateikimo laiką (proceso stadiją). Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais yra pateikti pavėluotai. Be to, šis prašymas dėl advokato išlaidų jau buvo išspręstas priimant nuosprendį, nurodant, kad byloje nebuvo pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Pažymėtina, kad kaip jau nurodyta, pagal CPK 98 straipsnio 3 dalį bei pirmiau aptartus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos teisminis nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs. Šiuo atveju baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas buvo baigtas priimant nuosprendį, kai tuo tarpu prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo pateiktas akivaizdžiai pavėluotai, t. y jau po nuosprendžio priėmimo, nors procesines galimybes laiku pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, akivaizdu, tiek nukentėjusysis, tiek jį atstovaujantis profesionalus teisininkas, turėjo ir anksčiau, jokių objektyvių, nuo minėtų asmenų valios nepriklaususių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pateikti minėtus dokumentus, nėra nustatyta, to nenurodė skunde ir pats nukentėjusysis.

11. Skunde nukentėjusysis mini BPK 361 straipsnio nuostatas, kurios numato, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal BPK 361 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

12. Visų pirma, pažymėtina, kad šiuo atveju priimant skundžiamą teismo nutartį nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, o dėl to nebuvo prasidėjęs ir vykdymo procesas, dėl ko, teismui priimant skundžiamą nutartį negalėjo būti taikomos vykdymo proceso normos, tame tarpe skunde nurodomos BPK 361 straipsnio nuostatos. Be to, nors baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 361 straipsnio 2 dalis) numato galimybę teismui sprendimą dėl proceso išlaidų (jų dydžio nustatymo ir paskirstymo) priimti ir nuosprendžiui jau įsiteisėjus, kuomet šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje, kas suponuotų, jog toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, vis tik, kaip nurodyta ankščiau, šiuo atveju minėtame nuosprendyje dėl proceso išlaidų buvo pasisakyta ir buvo nuspręsta jų nepriteisti. Taigi, įsiteisėjusiu nuosprendžiu prašymas dėl nukentėjusiojo advokato išlaidų apmokėjimo buvo išspręstas, todėl nėra pagrindo vadovautis BPK 361 straipsnio nuostatomis.

13. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti, o nukentėjusiojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nukentėjusiojo A. B. skundą atmesti ir aplikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.