Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2018 m. birželio 21 d.;

3) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (4 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2022 m. sausio 17 d. paleistas lygtinai; 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – sumokėti 10 MGL, t. y. 500,00 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 2022 m. rugsėjo 15 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; bausmę atlikęs;

4) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant A. B. viršutinės lūpos matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Daugiau akivaizdžių sužalojimų ant asmens nesimato. Fotografuota (1 t., b. l. 65-69).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus A. B. pateiktą vaizdo ir garso įrašą (1 t., b. l. 42-45), failo užrašas OZAB3448.MP4, nustatyta, kad vaizdo įrašas filmuotas mobilaus ryšio telefonu, automobilyje, kur vyriškis važiuoja su automobiliu ir sustoja aikštelėje. Automobilio viduje prie vairo sėdi vienas vyriškis, kitų pašalinių asmenų automobilyje nėra, jam sustojus pro atidarytą automobilio langą jis kažkam pasako sėsti į automobilį ir tuo pačiu metu pasigirstas stiprus šnypštimo garsas. Vyriškis išlipdamas iš automobilio sako „ką jūs darot chebra“, girdisi moters balsas „Ką tu darai, ką tu darai“. Tuo metu prie automobilio vairuotojo pusės prieina vyriškis, apsirengęs mėlynos spalvos palaidine trumpomis rankovėmis priekyje su baltos spalvos raidėmis „Adidas“, ant galvos užsidėjęs baltos spalvos skrybėlę su juodais kanapių piešinėliais. Kartu ateina vyriškis, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, ant galvos su tamsios spalvos kepure su snapeliu. Po to iš karto prieina dar vienas vyriškis, apsirengęs raudonos spalvos palaidine trumpomis rankovėmis, šviesių plaukų ir girdisi vyriškio žodžiais „ką tu čia bazarini ką žmogaus“. Girdisi moters žodžiai „ramiai, ramiai“. Moters ir vyrų nesimato, filmuojamas automobilio kairės pusės galinių durelių langas, girdisi pokalbis. Moteris sako „tu daugiau nevažiuok pas mane į darbą, a girdi“. Tuo metu, kada moteris kalba prie automobilio, girdisi bruzdesys, trinktelėjimas ir smūgis (panašus, kad kažkas trenktųsi į automobilį). Po to vėl girdisi moters ir vyro pokalbis ir tuo pačiu vėl girdimas trinktelėjimas ir vyriškio žodžiai „o ba“, girdisi šurmulys. Moteris pakeltu tonu sako „oi viskas užtenka, baik, viskas užtenka, viskas“. Tuo pačiu metu girdisi vyro žodžiai „laužt koją reik iš karto nachui“ ir matosi nueinantis vyriškis su melsvos spalvos palaidine. Po to vėl vyriškio žodžiai „ką tu čia kaip ožys blet, laužk koją ir viskas nachui“ iš karto moters žodžiai „O. nu raminkis, nu blemba“, tuo tarpu vyras sako „klausiam tavęs suka blet, aš jam kurva galvą nulaušiu“, kito vyro žodžiai „laužk koją viskas“. Vyro žodžiai „kokias čia varkes suki? Nori kaip pacanas kalbėt atvažiuok kaip bachūras ne zajavom čia rašinėkis“. Pokalbio metu moteris sako, kad jos vaikų nešantažuotų, kad yra parašyti dokumentai teisme. Girdimi agresyvūs vyro žodžiai „ką žiūri blet padla nachui“, moteris liepia vyrui nusiraminti. Vyras sako „ką nusiramink, tau liūdna, gyvent liūdna tau? Čia žinok (duomenys neskelbtini) randiesi“, moteris „O.“, vyras toliau sako „ranką jis dar kurva kelia, gaidys“. Moteris sako „bet kiek kartų žmoniškai kalbėta, ne bet vis tiek lipa per galvas. Tu palauk, tu dar mano vaikų turtą pradėsi dalinti, dar kažkuo tai, ar tu nori jį paimti?“. Vyro žodžiai „kas iš viso tu toks esi šioje situacijoje?“ Moters žodžiai „ar tu čia su R. gyvenai, kad viską taip žinai, kalbėk A.“. Vyras sako „jau jūs pasidarėt ką reikėjo“, kitas vyras sako „jo, A. tu mažiau bazarink vapše, pamatysi“, moteris „ O.“. Vyras sako „aš jį kurva paskersiu nachui“, moteris „ nu baik, aš tavęs aną kartą paprašiau žmoniškai, neik pas mane į darbą“. Vyras sako „jūs viską pasakėt ką norėjot, aš išgirdau, supratau viskas gerai“. Kito vyro žodžiai „ kitą kartą bus sunkiau, tai va“. Vaizdo įrašo metu nesimato, ar vyrai, kurie buvo atėję prie automobilio rankose turėjo kokius nors daiktus, kadangi užstoja automobilis. Po to filmuojamas vyro, kuris vairavo automobilį, veidas, dešinėje pusėje virš lūpos matosi kraujas (1 t., b. l. 45, 46-48).

2023 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime dėl tyrimo metu atliktų veiksmų užfiksuota, kad peržiūrėjus A. B. pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad vyriškis apsirengęs raudonos spalvos palaidine, trumpomis rankovėmis yra O. B., vyriškis apsirengęs mėlynos spalvos palaidine trumpomis rankovėmis, priekyje su baltos spalvos raidėmis „Adidas“ ant galvos užsidėjęs baltos spalvos skrybėlaitę su juodais kanapių piešinėliais yra M. G.. M. G. atžvilgiu buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė - periodiškai registruotis policijos įstaigoje. M. G. po įvykio praėjus 23 minutėms, tai yra 2023 m. gegužės 22 d. 13.23 val., buvo atvykęs atsižymėti į Kėdainių rajono policijos komisariatą su nurodyta apranga ir tai yra užfiksuota vaizdo kamera. Trečiojo vyriškio asmenybė nenustatyta (1 t., b. l. 60-62, 63-64).

Daiktų apžiūros metu apžiūrėtas A. B. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Huawei P30 Lite“, kuriuo buvo filmuotas vaizdas 2023 m. gegužės 22 d. (1 t., b. l. 49-51). Įrašas filmuotas 2023 m. gegužės 22 d., laikas 12.52 val. Telefonas po apžiūros pagal pakvitavimą gražintas A. B. (1 t., b. l. 52-58, 59).

Nukentėjusysis A. B. pateikė automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradurtos padangos fotonuotrauką (1 t., b. l. 103-107). Byloje yra pateikta 2023 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita-faktūra A. C. dėl dviejų padangų pirkimo (1 t., b. l. 111, 112).

2023 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo O. B., o automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimai vairavo D. B., ir kartu važiavo kitas nenustatytas vyras (1 t., b. l. 142-143, 144).

2023 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad telefonu pravedus pokalbį su D. B. mama V. V., pastaroji nurodė, kad jos sūnus D. B. apie 15 metų su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą grįžtantis labai retai. 2023 metais D. B. į Lietuvą sugrįžęs nebuvo ir artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Ar jos sūnus D. B. turi savo vardu registruotą automobilį „VW Transporter“, ji nežino. P. P. II CDB duomenų bazę, asmenų kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, nustatyta, kad D. B. paskutinį kartą kirtęs Lietuvos sieną, tai yra atvyko į Lietuvą 2022 m. balandžio 23 d. ir iš Lietuvos išvyko 2022 m. rugpjūčio 5 d. į (duomenys neskelbtini). Daugiau sienos kirtimų neužfiksuota (1 t., b. l. 147-149).

2023 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad išanalizavus A. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad A. B. telefonas 2023 m. gegužės 22 d. veikė (duomenys neskelbtini)mieste ir 12.45 val. buvo skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bokšto veikimas (duomenys neskelbtini). Telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. B.. Daugiau minėto numerio skambučių neužfiksuota (1 t., b. l. 124, 125-127).

Byloje yra 2023 m. gegužės 22 d. per ePolicija.lt gautas A. C. pranešimas apie 2023 m. gegužės 22 d. įvykį, per kurį nukentėjo jos draugas A. B.. Pranešime patvirtintos nukentėjusiojo A. B. nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 154-157).

Prokurorės 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20709-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl I. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo, nes nepadaryta nusikalstama veika (1 t., b. l. 189-195).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnį atsako už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą. Tai poveikis kito žmogaus organizmui, pasireiškiantis mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia.

Taigi, vertinant nukentėjusiojo parodymus, kurie bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, be to juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Atliekant tyrimo veiksmus, nukentėjusysis atpažino kaltinamuosius, sukonkretino kiekvieno kaltinamojo jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, jų eiliškumą, tačiau šios aplinkybės, priešingai nei bylos nagrinėjimo metu tvirtino gynyba, negalima vertinti kaip nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo, nes tai tėra ikiteisminio tyrimo rezultatas. Byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamuosius ir tyčia melagingai apkaltinti juos smurtavus būtent kaltinime nurodytu laiku, todėl nukentėjusiojo, įspėto ir dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti

Nors liudytoja I. B. ir tvirtino nemačiusi aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatytos kaip egzistavusios, tačiau tuo pačiu galima teigti, kad ji buvo akivaizdžiai suinteresuota susidariusioje situacijoje (tarp liudytojos I. B. ir A. C. yra konfliktiniai santykiai dėl paveldėjimo klausimų ir tame betarpiškai dalyvauja A. C. interesus atstovaujantis pagal įgaliojimą A. B.), būtent I. B. įvykio dieną į pagalbą dėl nukentėjusiojo reikalaujamų atiduoti raktų pasikvietė kaltinamąjį O. B., ir nors liudytoja I. B. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji davė parodymus apie įvykį, kurį įtakojo ir jos pačios veiksmai – kaltinamojo O. B. pasikvietimas, bei ir pastarojo – liudytojos draugo - elgesys. Liudytoja I. B. tvirtino nemačiusi peilio, nemačiusi įvykio vietoje mikroautobusiuko bei M. G., nematė ar nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, teigė, kad O. B. nukentėjusiajam smūgio į veidą nesudavė, kuo jis ir nėra kaltinamas šioje byloje. Liudytoja taip pat daugiausia akcentavo, kad įvykio metu ji pati nukentėjo, kad pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai, tačiau kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas dėl to buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys, kad ir nutraukiant minėtą ikiteisminį tyrimą, prokurorei taip pat kilo abejonių dėl I. B. parodymų, kurie yra analogiški ir šioje byloje, objektyvumo, tačiau prokurorė nenustatė jokių faktinių duomenų dėl melagingų parodymų ir ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu nepradėjo. Nagrinėjamu atveju, liudytoja I. B. yra neabejotinai suinteresuota bylos baigtimi ir siekia palengvinti savo draugo – kaltinamojo O. B. padėtį, kurį ji pati ir pasikvietė į pagalbą susitinkant su nukentėjusiuoju, todėl teismas jos parodymus kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, vertina kritiškai. Tačiau teismo įsitikinimu, tai, kad šioje byloje I. B. galimai nenurodė visų įvykio metu matytų aplinkybių, akcentavo tik tai, kas jos manymu svarbiausia, nėra pakankamas pagrindas inicijuoti procesą dėl jos atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Būdami suaugę ir psichiškai sveiki, tai yra suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, kaltinamieji turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jų panaudotas fizinis smurtas – smūgis nukentėjusiajam į veidą ir spyriai į koją, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, taip pat kad, kad grasinimas paskersti, rankoje laikant peilį, nukentėjusiojo bus suprastas kaip realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jį įbaugins, sukels nerimą dėl savo sveikatos ar/ir gyvybės, ir to siekė. Kaltinamųjų naudoto smurto pobūdis ir veiksmų bendrumas, suvokimas, kad kėsinasi į tą patį objektą, patvirtina jų bendrą veikimą bendrininkų grupėje. Tarp kaltinamųjų veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies bei BK 145 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudami kaltinamieji sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o kaltinamasis O. B., dar ir sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

O. B. pareiškiant kaltinimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad tyčia peiliu pradūrė A. C. priklausančio automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinę dešinės pusės padangą. Atsižvelgiant į tai, kad minėti veiksmai – svetimo turto sugadinimas, nagrinėjamu atveju nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Pažymėtina, kad už svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sugadinimą, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad O. B. ir M. G., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o O. B. dar ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių skyrimo.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo O. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis O. B. padarė du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 139-141), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 150-153), dirba (2 t., b. l. 156), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t., b. l. 154). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, neteistam kaltinamajam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu nepripažino, jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, laisvės apribojimo bausmės skirtinos artimos bausmės vidurkiui, bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Kaltinamasis M. G. padarė vieną tyčinį, nesunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, o po šioje byloje padaryto nusikaltino buvo dar kartą nuteistas kitu nuosprendžiu už nesunkų sveikatos sutrikdymą, bausmės neatlikęs, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 28-41), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 90-93), dirba (2 t., b. l. 98), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t., b. l. 96). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti, kaltę neigia, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis) ir pastarąją individualizavus, jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės, ir skiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Šio nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, vengė baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis dirba, paskutiniu nuosprendžiu jam skirtus įpareigojimus vykdo, kas leidžia manyti, jog kaltinamasis galimai adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, taip pat įvertinamas nukentėjusiojo interesas, jog kuo greičiau būtų atlyginta žala, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Jei kaltinamasis nevykdys jam skirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos, kurią sudaro patirtos išlaidos dėl įvykio metu sugadintos automobilio padangos pakeitimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (3 t., b. l. 48-54, 55).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl procesas dėl civilinio ieškinio reikalavimo priteisti 160 Eur turtinę žalą, nutrauktinas.

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamieji tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis O. B. dar ir grasino papjauti, nukentėjusiajam suteikdamas realų pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusiajam buvo konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies sumušimas, muštinės žaizdos viršutinės lūpos dešinėje, viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, apatinės lūpos gleivinės dešinėje. Prieš nukentėjusįjį smurtavo du asmenys, viešoje vietoje, grasinimui buvo panaudotas peilis, nukentėjusysis nurodė, jog dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus, dėl sužalojimų negalėjo tęsti darbo, vengė viešumos, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos atsisakė, po įvykio į medikus nesikreipė, nedarbingumas jam nebuvo išduotas, nusikaltimu turtinė žala sveikatai nepadaryta, duomenų apie kažkokias liekamąsias pasekmes sveikatai, medikamentinį ar emocinių išgyvenimų gydymą, byloje taip pat nebuvo pateikta. Ir nors sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo, jam padarytas sužalojimas įvertintas kaip nežymus, tačiau kaltinamieji kaltais smurtavę prieš nukentėjusįjį neprisipažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, savo elgesio kritiškai neįvertino, nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis O. B. neigdamas savo kaltę tvirtino, kad jis tik gynėsi, o kaltinamasis M. G. teigė, kad išvis tik ėjo pro šalį, tuo dar labiau sunkindami nukentėjusiojo emocinę būseną, versdami nukentėjusįjį gintis nuo tokių nepagrįstų kaltinimų ir įrodinėti nukentėjimo realumą.

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu nesutiko, jie yra sveiki ir darbingi, dirba ir gauna nuolatines pajamas.

Teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 800 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka kaltinamųjų padarytų nusikaltimų pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant nukentėjusiajam solidariai iš abiejų kaltinamųjų, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su bendrais kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašė iš kaltinamųjų priteisti visas partirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius prašė priteisti 3 000 Eur dydžio atstovavimas išlaidas, nurodė, kad buvo 10 posėdžių, reikėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime, buvo surašytas civilinis ieškinys, buvo renkami įrodymai, todėl išlaidos pagrįstos.

Byloje yra pateikti advokato orderiai bei teisinių paslaugų sutartis, patvirtinantys, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nukentėjusįjį atstovavo advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius. Teisinių paslaugų sutartyje nurodytos paslaugų kainos, taip pat pažymėta, jog užmokestis mokamas gavus išankstinę detaliąją sąskaitą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių kad nukentėjusysis faktiškai patyrė išlaidas (pinigų priėmimo kvitų, pavedimų ar pan.), jų detalizacijos, nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta nukentėjusiojo faktiškai patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, reikalavimas dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamieji šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 19-22, 131-134), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) trys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, telefono išklotine, saugomi byloje (1 t., b. l. 45, 124, 150), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje;

2) telefonas „Huawei P30 Lite“, po apžiūros grąžintas A. B. (1 t., b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jam disponuoti savo nuožiūra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį – 3 (tris) mėnesius, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir skirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti M. G. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų O. B. ir M. G. 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio reikalavimo priteisti turtinę žalą, nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) tris kompaktinius diskus su vaizdo, garso įrašais, telefono išklotine, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; 2) telefoną „Huawei P30 Lite“, po apžiūros grąžintą A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.