- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-355-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22561-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- J. Z.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. (O. S.) ieškinį atsakovei J. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovo O. S. (toliau ir ieškovas, ir tėvas) ieškinys J. Z. (toliau ir atsakovė, ir motina) dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba), kuriuo ieškovas prašo: 1) nustatyti S. S. gyvenamąją vietą su tėvu O. S.; 2) priteisti iš J. Z. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti tėvų bendravimo su vaiku tvarką, 4) priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. lapkričio 21 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma iki sprendimo byloje priėmimo nustatyti, kad: 1) ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku neporinėmis metų savaitėmis, išskyrus savaitgalį sutampantį su Motinos dienos švente, pasiimdamas vaiką iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos po užsiėmimų, jeigu tuo metu vaikas lanko ugdymo įstaigą, arba jo gyvenamosios vietos penktadienį po 18 val. (jeigu vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko) ir grąžindamas vaiką pirmadienį į vaiko lankomą ugdymo įstaigą arba vaiko gyvenamąją vietą jeigu vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko; 2) ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinėmis metų savaitėmis pasiimdamas vaiką iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos po užsiėmimų, jeigu tuo metu vaikas lanko ugdymo įstaigą, arba jo gyvenamosios vietos trečiadienį po 18 val. (jeigu vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko) ir grąžindamas vaiką penktadienį į vaiko lankomą ugdymo įstaigą arba vaiko gyvenamąją vietą jeigu vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko. Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, kad šalių bendravimas yra komplikuotas, tarpusavio santykiai įtempti, kas tiesiogiai atsiliepia tėvo ir dukters bendravimui. Nesant jokių objektyvių pagrindų tėvui yra ribojamas laikas, kurį jis galėtų praleisti su nepilnamečiu vaiku. Nesant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovei sudaromos prielaidos piktnaudžiauti motinos teisėmis ir riboti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą, kas tiesiogiai pažeidžia ne tik ieškovo, kaip tėvo, teises, bet ir prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko asmeninius interesus matytis ir bendrauti su abiem tėvais bei gali turėti neigiamos įtakos susiklosčiusiam emociniam tėvo ir dukters ryšiui dėl esamo vaiko amžiaus (dukrai yra (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. Z. 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės teigimu, nors santykiai tarp šalių iš tiesų yra įtempti, tačiau šalys dėl vaiko bendrauja ir atsakovė sudaro sąlygas ieškovui matytis ir bendrauti su vaiku jos akivaizdoje. Pažymi, jog neprieštarauja, kad būtų nustatyta laikinoji vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, tačiau nesutinka su ieškovo siūloma nustatyti laikina jo ir vaiko bendravimo tvarka, kadangi ji akivaizdžiai neatitiks vaiko interesų. Savo nesutikimą atsakovė grindžia aplinkybėmis, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo nebuvo labai suinteresuotas dalyvauti vaiko auklėjime – ieškovo nuolat nebūdavo namie, jis išvažiuodavo anksti ryte kol vaikas miegojo ir grįždavo vėlai vakare kai vaikas jau miegojo. Kiek atsakovei yra žinoma ieškovui priklausė (ir galimai šiuo metu priklauso) vienas iš Vilniaus striptizo klubų. Ieškovas taip pat yra šio klubo direktoriumi. Šalims gyvenant kartu ieškovas kiekvieną savaitgalį dirbo ir namie jo nebūdavo, kadangi savaitgaliai tokio tipo pramogų vietoms yra didžiausia pelną nešančios dienos. Atsižvelgiant į tai kyla didelis klausimas, ar pats ieškovas galės laikytis tokios jo prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos kai vaikas turės būti pas ieškovą visą savaitgalį, kai tuo tarpu ieškovas turės dirbti. Ieškovas neskyrė jokio dėmesio vaikui, o su vaiku visą laiką būdavo ir juo rūpinosi tik atsakovė. Šalys kartu negyvena nuo 2022 m. vasario mėn. Iki tol šalims gyvenant kartu tarp šalių kilus konfliktui ieškovas taip pat ne kartą buvo išėjęs iš namų ir po kelias savaites gyveno atskirai nuo atsakovės ir vaiko.
4. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo metu vaikui yra beveik (duomenys neskelbtini), vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, dėl to nustatyti ieškovo prašomą laikiną bendravimo tvarką, jam paimant vaiką kelioms paroms ir atskiriant vaiką nuo mamos, akivaizdžiai sukeltų vaikui labai daug streso ir tai akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams, juo labiau, kad kaip yra nurodyta, vaiko ir ieškovo ryšys yra gana silpnas. Pažymi, kad ieškovas niekada nebuvo likęs su vaiku vienas, todėl negalėtų užtikrinti vaiko kasdieninių poreikių, t. y. negalėtų vaiko pamaitinti, užmigdyti, nuraminti ir/ar paguosti, kadangi visą laiką tuo rūpinuosi atsakovė, o ieškovas to nedarė ir iš esmės nežino kaip tai padaryti. Paaiškino, kad ieškovas nežino vaiko dienotvarkės, ką vaikas mėgsta ir ko nemėgsta, kokia veikla vaikui yra tinkama, o kokia ne. Atsižvelgiant į tai ieškovo siūloma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka būtų neprotinga ir prieštaraujanti vaiko interesams. Atsakovės manymu geriausiai vaiko interesus atitiktų ieškovo ir vaiko bendravimas atsakovės akivaizdoje, šalių iš anksto sutartoje viešoje vietoje neporinėmis metų savaitėmis antradienį nuo 17:00 val. iki 19:00 val. ir porinėmis metų savaitėmis antradienį nuo 17:00 val. iki 19:00 val. ir ketvirtadieniais nuo 17:00 val. iki 19:00 val. Atsakovė supranta, kad tokia laikinoji bendravimo tvarka galimai būtų nepatogi ieškovui, tačiau tokiu būdu būtų užtikrintas vaiko interesas, kadangi mažas vaikas, kuris yra prisirišęs prie mamos galėtų ją matyti, tuo pačiu bus užtikrinta tėvo ir vaiko teisė bendrauti ir palaikyti tarpusavio ryšį.
5. Taip pat nurodė, kad ieškovas yra ne kartą teistas, impulsyvus ir susinervinęs būna labai agresyvus. Vieno iš šalių konflikto metu, atsakovei laikant vaiką ant rankų, ieškovas panaudojo prieš ją smurtą, ko pasėkoje buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsakovės žiniomis, ieškovas praeityje yra teistas už kitus tyčinius, nesmurtinius nusikaltimus. Dėl to atsakovė bijo palikti ilgesniam laikui vaiką vieną su ieškovu. Pažymėjo, jog atsakovė bijo likti viena su vaiku su ieškovu vienoje uždaroje patalpoje, dėl to prašo, kad laikinąja bendravimo tvarka šalių susitikimai būtų nustatyti viešoje vietoje, kaip antai vaikų žaidimų kambariuose, prekybos centruose ir panašiai, iš anksto šalims sutarus susitikimo vietą.
6. Tarnyba 2022 m. lapkričio 28 d. teismui pateikė išvadą dėl ieškovo pateikto prašymo. Tarnybos vertinimu, yra reikalinga ir tikslinga nustatyti laikinąją tėvo O. S. bendravimo su vaiku tvarką, o ieškovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su dukra tvarka, atsižvelgiant į tai, kad S. yra tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, atitinka mergaitės interesus ir galėtų būti pakankama užtikrinti nuolatinį, periodišką ir betarpiški tėvo ir vaiko bendravimą, sudarytų galimybes tėvui dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime, iki šis klausimas bus išspręstas iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi šalių ieškovo prašymą tenkino iš dalies, t. y. nustatė laikiną ieškovo O. S., bendravimo su dukra S. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, numatančią, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku tokia tvarka: 1) vaiko tėvas O. S. su nepilnamečiu vaiku S. S. bendrauja neporinių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 14.00 iki 14.30 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačia dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.; 2) vaiko tėvas O. S. su nepilnamečiu vaiku S. S. bendrauja porinių savaičių trečiadieniais ir penktadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimų laikui, o jos nelankant – iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 17.30 iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačia dieną nuo 19.30 iki 20.00 val. Kitą prašymo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad tarp šalių santykiai yra įtempti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1419-1100/2022 ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2022 m. sausio 31 d. atsakovės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Tačiau dėl konfliktinių tėvų santykių vaiko interesai neturi nukentėti. Teismas pripažino, jog delsimas nuolat bendrauti su vaiku vėlesnį bendravimą padarys sudėtingesniu, nes vaikas yra tokio amžiaus, kai sparčiai formuojasi jo pasaulėžiūra bei vertybės. Taigi, siekiant atkurti ir/ar palaikyti normalų tėvo ryšį su vaiku, būtina sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, kas suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog bendravimo tvarkos nustatymas yra neatidėliotinas.
9. Teismo vertinimu, pagal atsakovės nurodytą tvarką 6 kartai per mėnesį po dvi valandas bendravimas su vaiku atsakovės akivaizdoje neatitiktų geriausių vaiko interesų. Tokia bendravimo tvarka negalėtų užtikrinti pilnavertiško ir glaudaus tėvo bei dukros tarpusavio santykio, kuris, nesudarius tinkamų sąlygų tėvo ir vaiko bendravimui, gali ir toliau silpnėti.
10. Teismas nustatė, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, jo tėvo valdžia nėra apribota. Kaip nurodyta 2022 m. kovo 2 d. Pagalbos plane atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė nurodė, kad praleidusi su ieškovu apie dešimt metų nepastebėjo, kad jis būtų priklausomas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Atsakovė atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nepaisant įtemptų tarpusavio santykių, ji sudaro sąlygas ieškovui matyti su dukra jos akivaizdoje. Atitinkamai nenurodė, kad būtų pastebėjusi, kad ieškovas su dukra elgtųsi netinkamai. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą aprašo ir pateikia tik savo subjektyvų ieškovo gebėjimo pasirūpinti dukra vertinimą. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad ieškovas savarankiškai negalėtų pasirūpinti dukra, jos aprengti, pamaitinti ir pan. Nors šalių dukrai sueis dar tik trys metai, tačiau tokio amžiaus vaikas jau geba išreikšti norus, nurodyti, ką jaučia ir patiria, pasakyti kas patinka ir kas nepatinka. Todėl nesant duomenų, kurie sudarytų objektyvų ir pakankamą pagrindą teismui apriboti ir ženkliai minimizuoti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, teismas nesutiko su atsakove, kad vaikas ir toliau galėtų su tėvu bendrauti tik po dvi valandas, ir tik jos akivaizdoje. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. kovo 2 d ir kovo 22 d. šalims taikomo vadybos atvejo posėdžiuose vaiko teisių apsaugos specialistai išsakė poziciją, kad ieškovas turi teisę lygiavertiškai bendrauti su vaiku, lygiai tokią pat teisę turi ir vaiko motina. Paminėjo, kad labai svarbu užtikrinti, kad vaikas netaptų tėvų nesutarimų manipuliacijos įrankiu bei rekomendavo kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
11. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ilgą laiką vaiko bendravimas su tėvu buvo tik epizodinis, tarpininkaujant socialinėms darbuotojoms, atsakovės akivaizdoje, teismas sprendė, kad iš karto maksimaliai pradedant bendrauti su tėvu, liekant ne įprastoje ir nekasdienėje aplinkoje be mamos (kas antrą savaitę liekant su nakvynėmis tėvo namuose), įprasto režimo pasikeitimas, gali vaikui sukelti stresą. Teismas vertino ir į tai, kad Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad iki 2022 m. lapkričio 28 d. ieškovas dar nesudarė galimybės Tarnybos specialistams apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, 2022 m. kovo 3 d. Pagalbos plane nurodyta, kad Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinė darbuotoja pateikė informaciją, kad negalėjo patikrinti O. S. gyvenimo sąlygas, nes pastarojo nurodytu adresu gyvenanti močiutė paaiškino, kad vyras šiuo adresu negyvena, o pats vėliau teigė, kad butas dar neįrengtas, o gyvena tai Vilniaus, tai Kauno viešbučiuose. Todėl atsižvelgdamas į aplinkybę, kad tikėtina, jog vaiko ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs, į vaiko amžių (šiuo metu dar nėra (duomenys neskelbtini)), nesant duomenų apie ieškovo gyvenamąją vietą, teismas vertino, kad laikinai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka nustatytina be nakvynių.
12. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, numatant, kad tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną neporinį šeštadienį, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ar kitos šalių suderintos vietos nuo 14.00 iki 14.30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19.30 iki 20.00 val. Paminėjo, kad vaiko paėmimo laikas nustatytas atsižvelgiant į aplinkybę, kad tokiu laiku vaikas būtų pailsėjęs, jau būtų po pietų miego. Atitinkamai nustatė, kad ieškovas bendrauja su dukra kiekvienos porinės savaitės trečiadienį ir penktadienį, pasiimdamas dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimų laikui, o jos nelankant – iš kitos su atsakove sutartos vietos nuo 17.30 iki 18.00 val., ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.
13. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti visas bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nustatyti šalių nepilnametės dukters interesus maksimaliai užtikrinančią bendravimo su tėvu tvarką bei šio bendravimo intensyvumą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismo vertinimu, teismo nustatoma laikina bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę ieškovui palaipsniui atkurti emocinį ryšį su nepilnamete dukra. Šioje proceso stadijoje teismas nenustatė konkretaus pereinamojo laikotarpio, kuriam pasibaigus ieškovas galėtų bendrauti su dukra su nakvynėmis, nes šiuo metu nėra žinoma kada vaikas bus pasirengęs bendrauti su ieškovu ištisai kelias dienas. Remiantis išdėstytu, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir nebesant poreikio tretiesiems asmenims dalyvauti tėvo ir dukters bendravime, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti nustatytą laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovui išaiškino, kad siekdamas bendrauti su dukra su nakvyne, jis turėtų pateikti ir duomenis apie savo nuolatinę gyvenamąją vietą.
14. Teismas pažymėjo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai įvertinti abiejų tėvų savybių, gyvenimo būdo ypatumų, darbo pobūdžio, tarpusavio tėvų bendravimo ir kt., kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimų pagrįstumą. Atkreipė dėmesį, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, užtikrinti vaikui saugią aplinką ir tinkamą išlaikymą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliantė (atsakovė) J. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-27584-1168/2022, bei priimti naują nutartį - tenkinti ieškovo O. S. prašymą dėl laikinosios jo ir nepilnamečio vaiko S. S. bendravimo tvarkos nustatymo nurodant, kad ieškovas O. S. bendrauja su S. S. atsakovės J. Z. akivaizdoje iki susitikimo šalių suderintoje vietoje: 1) neporinėmis metų savaitėmis antradienį nuo 17:00 iki 19:30 val., ir 2) porinėmis metų savaitėmis antradienį nuo 17:00 iki 19:30 val. ir ketvirtadieniais nuo 17:00 iki 19:30 val.
16. Nurodė, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams ir atskirąjį skundą grindžia sekančiais argumentais:
16.1. Atsakovė pažymi, kad ji neteigia, jog ieškovo ir vaiko ryšio atstatymas gali kenkti vaiko interesams, bei atsakovė neprieštarauja, kad vaikas bendrautų ir matytųsi su ieškovu. Tačiau atsakovė teigia, kad ryšys turi būti atstatomas palaipsniui, t. y. kol galios laikinoji bendravimo tvarka ieškovas su vaiku turi matytis atsakovės akivaizdoje. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas pradėjo reikšti norą matytis ir bendrauti su vaiku visai neseniai, tuo tarpu šalims gyvenant kartu, ieškovas jokio noro bernauti su vaiku, su juo leisti laiką iš esmės nereiškė. Kaip jau yra nurodyta, viskuo rūpinosi ir visą laiką su vaiku buvo atsakovė. Dėl to vaikas prie atsakovės yra prisirišęs. Ir iki teismui nustačius laikinąją bendravimo tvarką, susitikimų metu, vaikui pametus atsakovę iš akiračio vaikas pradėdavo nerimauti ir tik vėl pamačius atsakovę vaikas nusiramindavo. Atsakovei dalyvaujant susitikimuose, esant nenumatytoms situacijoms, ji galės įsiterpti ir vaikui padėti ar jį nuraminti, kadangi kaip atsakovė yra nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, ieškovas niekada nebuvo likęs su vaiku vienas, dėl to jis likęs su vaiku vienas, negalėtų užtikrinti vaiko kasdieninių poreikių. Iš esmės natūralu, kad ieškovas nuo gimimo nesirūpindamas vaiku negalės ir dabar juo visiškai savarankiškai pasirūpinti. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas labiau adaptuotųsi ir priprastų prie ieškovo, jo ir vaiko bendravimas turi vykti dalyvaujant atsakovei. Nors santykiai tarp šalių yra įtempti, tačiau šalys vaiko akivaizdoje emocijų nereiškia ir bendrauja tik esant reikalui. Dėl to atsakovės dalyvavimas ieškovo ir vaiko susitikimuose iš esmės nepažeistų ieškovo, kaip vaiko tėvo teisių ir užtikrintų vaiko interesus, kadangi vaikas matydamas mamą nepatirtų tiek daug streso bei lengviau priprastų prie ieškovo, tuo pačiu būtų atkuriamas ieškovo ir vaiko emocinis ryšys.
16.2. Taip pat kaip atsakovė yra nurodžiusi, ji norėtų dalyvauti vaiko ir ieškovo susitikimuose ir dėl ieškovo būdo bei charakterio. Nors teismas nutartyje ir nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, tačiau atsakovė pažymi, kad ieškovas yra ne kartą teistas, impulsyvus ir susinervinęs būna labai agresyvus. Vieno iš šalių konflikto metu, atsakovei laikant vaiką ant rankų, ieškovas panaudojo prieš ją smurtą, ko pasėkoje buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat kiek atsakovei yra žinoma ieškovas praeityje yra teistas už kitus tyčinius, nesmurtinius nusikaltimus. Tai iš esmės ieškovą charakterizuoją būtent taip kaip atsakovė yra nurodžiusi aukščiau. Dėl to atsakovė bijo palikti ilgesniam laikui vaiką vieną su ieškovu. Taip pat atsakovė bijo likti viena su vaiku su ieškovu vienoje uždaroje patalpoje, dėl to prašo, kad laikinąja bendravimo tvarka šalių susitikimai būtų nustatyti viešoje vietoje, kaip antai vaikų žaidimų kambariuose, prekybos centruose ir panašiai, iš anksto šalims sutarus susitikimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Teismas nutartimi nustatė, kad ieškovas porinių savaičių trečiadieniais ir penktadieniais, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimų laikui, o jos nelankant – iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 17.30 iki 18.00 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačią dieną nuo 19.30 iki 20.00 val. Teismas nurodo, kad vaiko paėmimo laikas nustatytinas atsižvelgiant į aplinkybę, kad tokiu laiku vaikas būtų pailsėjęs, jau būtų po pietų miego. Apeliantė pažymi, jog savo atsiliepimu prašė nustatyti, kad ieškovas vaiką pasiima porinių savaičių antradienį ir ketvirtadienį 17:00 val. ir grąžina vaiką iki 19:00 val. Tuo tarpu ieškovas prašė porinėmis savaitėmis leisti jam pasiimti vaiką trečiadienį nuo 18:00 val. bei grąžinti vaiką tik penktadienį į ugdymo įstaigą arba vaiko gyvenamąją vietą. Apeliantės teigimu, teismas savo nutartyje iš esmės nemotyvavo dėl kokių priežasčių pasirinko trečiadienį ir penktadienį, taip pat nemotyvuodamas to, dėl kokių priežasčių yra netinkamos atsakovės siūlomos dienos, t. y. antradienis ir ketvirtadienis, juo labiau, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra artimesnė atsakovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Taip pat svarbu pažymėti, kad teismas nustatydamas vaiko paėmimo laiką porinių savaičių trečiadienį ir penktadienį 17:30 – 18:00 val., neįvertino to, kad vėliausias galimas vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos laikas yra 17:30 val., tačiau tuo metu jau grupėje beveik nebūna vaikų, o kaip yra žinoma vaikai labai liūdi kai juos iš darželio pasiima paskutiniais. Atsižvelgiant į tokią teismo nustatytą tvarką vaikas ieškovo būtų paimamas arba paskutinis arba atsakovei reikėtų pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos vežtis jį namo ir ten laukti kol ieškovas pasiims vaiką. Atsižvelgiant į tai toks vaiko paėmimo laikas porinėmis savaitėmis yra netinkamas ir prieštarauja vaiko interesams.
16.4. Anot apeliantės teismas nustatė, kad neporinių savaičių šeštadieniais ieškovas vaiką pasiima nuo 14.00 iki 14.30 val. ir grąžina nuo 19.30 iki 20.00 val. Nors teismas nutartyje, kaip minėta, ir nurodo, kad vaiko paėmimo laikas nustatytinas atsižvelgiant į aplinkybę, kad tokiu laiku vaikas būtų pailsėjęs, jau būtų po pietų miego, tačiau svarbu pažymėti, kad vaiko miego metas savaitgaliais yra kažkur nuo 13.00 iki 16.00 val. Dėl to nustatant tokį vaiko paėmimo laiką vaikas negalės būti paimamas, arba veikas bus priverstas miegoti mažiau negu yra įpratęs. Svarbu pažymėti, kad panaši dienotvarkė yra nustatyta ir darželyje, kur vaikai miega nuo 12.45 iki 15.00 val. Tačiau kadangi savaitgaliais vaikas miega ilgiau ryte, pietų miego eina vėliau. Dėl to toks teismo nustatytas vaiko paėmimo laikas iš esmės prieštarauja vaiko interesams.
16.5. Apeliantė pažymi, kad ieškovui priklauso vienas iš Vilniuje esančių striptizo klubų ir jis yra šio klubo direktoriumi. Šalims gyvenant kartu ieškovas kiekvieną savaitgalį dirbo ir namie jo nebūdavo, kadangi savaitgaliai tokio tipo pramogų vietoms yra didžiausia pelną nešančios dienos. Atsižvelgiant į tai kyla didelis klausimas ar pats ieškovas galės laikytis tokios teismo nustatytos bendravimo tvarkos kai ieškovas privalės bendrauti su vaiku kas antro penktadienio ir šeštadienio vakarais, kai tuo tarpu ieškovas turės dirbti.
17. Apeliantės nuomone, būtent atsakovės siūloma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, užtikrins ieškovo ir vaiko ryšio stipinimą bei nepažeis ieškovo, kaip vaiko tėvo teisių.
Atsiliepimas
18. Ieškovas O. S. atsiliepimu prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti bei papildyti 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto nutartimi nustatytąją laikiną su vaiku bendravimo tvarką, numatant, kad nustatyto laikino bendravimo metu vaiko ligos atveju, jeigu vaikui yra taikomas namų režimas, atsakovė privalo sudaryti sąlygas ieškovui aplankyti sergantį vaiką.
19. Nurodo, teismo nustatytoji laikina bendravimo tvarka yra ženkliai mažesnės apimties nei buvo prašoma nustatyti ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepaisant to, kad ieškovo prašomai laikinai bendravimo tvarkai išvadą teikianti institucija yra pritarusi kaip atitinkančiai mergaitės interesus ir galinčia būti pakankama užtikrinti nuolatinį, periodišką ir betarpišką tėvo ir vaiko bendravimą, sudarančią galimybes tėvui dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime iki bus išspręstas šis klausimas iš esmės.
20. Ieškovo teigimu, atsakovė nei atsiliepimu į prašymą nustatyti laikiną tėvo ir dukters bendravimo tvarką, nei atskiruoju skundu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, nepateikia jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nustatytoji laikina bendravimo tvarka prieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams. Taip pat nėra duomenų, vaiko ir tėvo ryšys yra susilpnėjęs ir tėvas bendrauti su dukra turi tik motinos akivaizdoje. Priešingai, analizuojant byloje esantį 2022 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos skyriaus Pagalbos planą, darytina išvada, kad tarp tėvo ir dukters buvo ir yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Faktinė aplinkybė, kad atsakovė gera valia nevykdo nustatytosios laikinos tėvo ir dukters bendravimo tvarkos liudija atsakovę piktnaudžiaujant teise ir veikiant priešingai nepilnamečio vaiko interesams. Teigia, jog vaikui susirgus, ieškovas negalėjo vykdyti laikinos bendravimo tvarkos pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, o sudaryti sąlygas aplankyti sergantį vaiką atsakovė atsisakė. Todėl teismo prašo netenkinti atskirajame skunde išdėstytų reikalavimų bei papildyti nustatytąją laikiną bendravimo tvarką numatant, kad vaiko ligos atveju, jeigu vaikui yra taikomas namų režimas, atsakovė privalo sudaryti sąlygas ieškovui aplankyti sergantį vaiką nustatyto laikino tėvo ir dukters bendravimo metu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
22. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
23. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė dukros darželio „Gandriukų“ grupės dienotvarkę, kuria siekia įrodinėti aplinkybę, jog teismo nustatyta laikinoji ieškovo su dukra bendravimo tvarka neatitinka mažametės interesų, nes pažeidžia jos dienos režimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas įrodymas neabejotinai galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau sutiktina, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo apeliaciniame procese. Kita vertus, abiem tėvams yra žinoma dukros dienotvarkė darželyje, todėl šio įrodymo prijungimas prie bylos niekaip neapsunkins jos nagrinėjimo.
24. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui susirašinėjimą tarp šalių SMS žinutėmis bei prašymą antstoliui vykdyti teismo nutartį priverstine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti įrodymai, nors ir atsiradę po skundžiamos nutarties priėmimo, labiau susiję su šios nutarties vykdymo/nevykdymo aplinkybėmis, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl skundžiamos nutarties.
25. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties dalis, kuria teismas nustatė laikiną ieškovo O. S., bendravimo su dukra S. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, numatančią, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku tokia tvarka: 1) vaiko tėvas O. S. su nepilnamečiu vaiku S. S. bendrauja neporinių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 14.00 iki 14.30 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačia dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.; 2) vaiko tėvas O. S. su nepilnamečiu vaiku S. S. bendrauja porinių savaičių trečiadieniais ir penktadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimų laikui, o jos nelankant – iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 17.30 iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačia dieną nuo 19.30 iki 20.00 val., yra pagrįsta ir teisėta.
26. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams tuo aspektu, kad be pagrindo leista tėvui su dukra matytis nedalyvaujant motinai bei nustatytas laikas pažeidžia vaiko poilsio režimą. Ieškovas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, laiko juos neįrodytais. Parašo teismo nustatytą bendravimo tvarką papildyti numatant, kad nustatyto laikino bendravimo metu vaiko ligos atveju, jeigu vaikui yra taikomas namų režimas, atsakovė privalo sudaryti sąlygas ieškovui aplankyti sergantį vaiką.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisingai pažymėjo laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, išlaikyti esamo ryšio tęstinumą kol byla yra nagrinėjama teisme. Nustatyta tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaikui turi būti suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartu negyvenančiam tėvui – bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir išlaikyti su vaiku emocinį ryšį.
29. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas su vaiku neturi emocinio ryšio; noras bendrauti atsirado neseniai, todėl ieškovas neturi įgūdžių; dukra susitikimų su tėvu metu, pametus atsakovę iš akiračio pradėdavo nerimauti ir tik vėl pamačius atsakovę nusiramindavo, todėl nustatė akivaizdžiai vaiko interesus pažeidžiančią laikinąją ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi bylos medžiaga leidžia manyti priešingai. Pvz.: iš 2022 m. rugsėjo 27 d. atvejo vadybos posėdžio protokolo matyti kaip apeliantė pati „...>informavo, jog apie 2,5 mėn. tėvo ir dukters susitikimai vyksta nedalyvaujant socialiniam darbuotojui, susitikimų įvyko nuo 10 iki 15. Moteris minėjo, jog S. pradėjus lankyti lopšelį-darželį tapo lengviau, kadangi O. gali dukrą pasiimti iš ugdymo įstaigos, tokiu atveju, netenka susitikti.<...“. Teismo teiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, kad „...>Kadangi socialinė darbuotoja kurį laiką dalyvavo tėvo ir S. susitikimuose, tai pažymėjo, kad susitikimai vyko sklandžiai, tėvas mergaitei atnešdavo dovanų, S. džiaugėsi tėvo vizitais, būdavo jo pasiilgusi.<...“. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantės baimių dėl ieškovo agresijos vaiko atžvilgiu pagrįstumą. Vertindamas nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į Tarnybos išvadą, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog tėvo bendravimas su dukra nedalyvaujant atsakovei, t. y. faktiškai būnant su vaiku ir betarpiškai juo rūpinantis, yra geriausias būdas pažinti savo vaiką, sužinoti apie jo įpročius, pomėgius, taip pat išmokti juo pasirūpinti, ir tokiu būdu stiprinti jų tarpusavio santykį ir ryšį. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį šioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
30. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl tėvo ir dukros bendravimo laiką nustatė porinių savaičių trečiadieniais ir penktadieniais, o ne porinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais kaip to prašė apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei ieškovas, nei atsakovė savo procesiniuose dokumentuos nemotyvavo, kodėl būtent konkrečios savaitės dienos yra tinkamos tėvui bendrauti su dukra. Kadangi prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku pateikė ieškovas, labiau tikėtina, kad ieškovas prašo bendrauti su vaiku jam palankiausiomis darbo dienomis dėl jo, anot atsakovės, ypatingo darbo pobūdžio. Apeliacinės instancijos vertinimu, nesant apeliantės pagrįstų motyvų, paliktinos nustatytos ieškovo ir dukros bendravimo dienos porinių savaičių trečiadieniais ir penktadieniais.
31. Apeliantės teigimu, nustatyta laikinoji ieškovo su dukra bendravimo tvarka: ieškovas porinių savaičių trečiadieniais ir penktadieniais, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimų laikui, o jos nelankant – iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 17.30 iki 18.00 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačią dieną nuo 19.30 iki 20.00 val., - ydinga tuo požiūriu, kad vėliausias galimas vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos laikas yra 17:30 val., tačiau tuo metu jau grupėje beveik nebūna vaikų, o kaip yra žinoma vaikai labai liūdi kai juos iš darželio pasiima paskutiniais. Anot apeliantės, atsižvelgiant į tokią teismo nustatytą tvarką vaikas ieškovo būtų paimamas arba paskutinis, arba atsakovei reikėtų pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos vežtis jį namo ir ten laukti kol ieškovas pasiims vaiką. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateikta darželio „Gandriukų“ grupės dienotvarke, bei vertindamas, kad abu tėvai yra ne kartą pasiėmę dukrą iš ugdymo įstaigos ir ši dienotvarkė jiems yra žinoma, prieina prie išvados, kad siekiant vaiko intereso užtikrinimo ši laikinosios bendravimo tvarkos dalis tikslintina, nustatant, kad ieškovas porinių savaičių trečiadieniais ir penktadieniais, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimų laikui, o jos nelankant – iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 17.00 iki 17.30 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačią dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.
32. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neporinių savaičių šeštadieniais, kur ieškovas vaiką pasiima nuo 14.00 iki 14.30 val. ir grąžina nuo 19.30 iki 20.00 val., pažeidžia vaiko poilsio režimą, kadangi, jos teigimu vaiko miego metas savaitgaliais yra nuo 13.00 iki 16.00 val. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vaiko dienotvarke darbo dienomis, kur vaikų miegui skirtas laikas yra nuo 12.45 iki 15.00 val., atsižvelgia į atsakovės argumentus ir mano tikslinga patikslinti savaitgalio bendravimo laiką, nustatant, kad ieškovas su dukra bendrauja neporinių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 15.00 iki 15.30 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačia dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.
33. Ieškovas pareiškė prašymą papildyti laikiną bendravimo tvarką numatant, kad vaiko ligos atveju, jeigu vaikui yra taikomas namų režimas, atsakovė privalo sudaryti sąlygas ieškovui aplankyti sergantį vaiką nustatyto laikino tėvo ir dukters bendravimo metu. Apeliacinės instancijos nuomone, tos reikalavimas nelaikytinas papildomu reikalavimu CPK 312 straipsnio prasme, užtikrinantis vaiko ir tėvo bendravimo tęstinumą ir vaiko ligos atveju, todėl šia nuostata papildytina pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka.
34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia apelianto ir vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su dukra tvarka bei jos intensyvumas.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu, tačiau nevisapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutarė:
apeliantės (atsakovės) J. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti, nustatant laikiną ieškovo O. S. (O. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra S. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, numatančią, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku tokia tvarka:
1) vaiko tėvas O. S. su nepilnamečiu vaiku S. S. bendrauja neporinių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 15.00 iki 15.30 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačia dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.;
2) vaiko tėvas O. S. su nepilnamečiu vaiku S. S. bendrauja porinių savaičių trečiadieniais ir penktadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimų laikui, o jos nelankant – iš gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina J. Z. sutartos vietos nuo 17.00 iki 17.30 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą, tą pačia dieną nuo 19.30 iki 20.00 val.;
3) nepilnamečio vaiko S. S. ligos atveju, jeigu vaikui yra taikomas namų režimas, vaiko motina J. Z. privalo sudaryti sąlygas vaiko tėvui O. S. aplankyti sergantį vaiką nustatyto laikino tėvo ir dukters bendravimo metu, numatytu (1) ir (2) punktuose.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.