Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-172-861/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-18
Bylos Nr.: e2A-172-861/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00289-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Ieškovas: D. P.
Atsakovas: UAB „Intercargo LT“

Kategorijos

3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2A-172-861/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00289-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei UAB „Intercargo LT“, dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. O. komercinė firma.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. P. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Intercargo LT“ 4 572,90 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, 19,42 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas 2020 metų rugpjūčio mėnesį JAV aukcione rado sau tinkantį automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), kurį nusprendė įsigyti per jam prisistačiusį L. O. komercinės firmos darbuotoją M. (toliau – Tarpininkas). Tarpininkas ieškovui paaiškino, kad jo norimas įsigyti Automobilis kainuos 15 300 USD, į kuriuos įsiskaičiuos ir automobilio logistikos išlaidos (automobilio gabenimas, sandėliavimas ir kt.), o automobiliui grįžus, ieškovui liks susimokėti tik mokesčius muitinei. Ieškovas už Automobilio įsigijimą Tarpininkui grynais sumokėjo nurodytą pinigų sumą. Tarpininkas ieškovui nurodė Automobilio VIN kodą, kurį suvedus internetinėje svetainėje cargoloop.com buvo galima sekti automobilio buvimo vietą. 2020 m. spalio 10 d. internetinėje svetainėje cargoloop.com jis pamatė, kad Automobilis jau Lietuvoje, tačiau su ieškovu niekas nesusisiekė, į ieškovo skambučius Tarpininkas neatsakė. Praėjus kuriam laikui, ieškovas sužinojo, kad Automobiliui, už kurį sumokėjo pinigus, yra taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Generalinei prokuratūrai 2023 metų rugpjūčio mėnesį ieškovas pateikė prašymą grąžinti jam jo Automobilį. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 atlikus su ieškovu tam tikrus proceso veiksmus, Generalinės prokuratūros prokuroras 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo Automobiliui, nurodant, jog Automobilis nepriklauso su tiriama nusikalstama veika susijusiam juridiniam asmeniui Kipro įmonei „Rondexon Vehicle LTD“, dėl to nelieka pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Aiškina, jog dėl to ieškovas inicijavo savo Automobilio atsiėmimo procesą, t. y. 2023 m. rugsėjo 21 d. apmokėjo atsakovės UAB „Intercargo LT“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)., serija KLP Nr. (duomenys neskelbtini)) 4 572,90 Eur sumai už paslaugas Lietuvoje - Automobilio krovą, išvežimą, forminimą į sandėlį, sandėliavimą ir administravimo mokestį, bei 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarė su UAB „Intercargo LT“ sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo. Tačiau 2023 m. rugsėjo 13 d. prokuroro nutarimas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu prokuroro 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimas buvo pripažintas neteisėtas ir panaikintas, todėl prokuroras 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu skyrė (toliau taikė) Automobilio laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Ieškovas dėl sumokėtų pinigų už automobilio sandėliavimą ir administravimą ne kartą kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu į atsakovę, tačiau pastaroji atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtus pinigus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį/patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra krovinio gavėjo tarpininkas, kuris teikia krovinio priėmimo, saugojimo ir administravimo paslaugas, o taip pat muitinės tarpininko ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Atsakovei neaktualu kas yra automobilio savininkas, išskyrus tiek kiek tai aktualu teikiant paslaugas ir parengiant pildymui dokumentus ir deklaracijas. Konteinerį su ieškovui priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini)gavo L. O. įmonė, kuri jį perdavė atsakovei. Atsakovė su automobiliu atliko tranzito procedūrą į sandėlius ir jį saugojo. Atsakovė neturi sutarties nei su L. O. komercine firma, nei su Rondexon, tai nėra reikalinga, kadangi informaciją apie krovinio gavėją ir siuntėją bei kitą kas aktualu matosi iš uosto informacinės sistemos, o atsakovės teikiama paslauga yra vieša ir ja gali pasinaudoti bet kuris krovinį per jūrų uostą gabenantis subjektas. Šiuo atveju už krovinio gabenimo paslaugas yra atsakingas krovinį siunčiantis arba jį atsiimantis asmuo, taip pat krovinio savininkas jei jis krovinį bando atsiimti, kurie ir sumoka už atsakovės suteiktas paslaugas. Todėl, kol krovinys nėra apmokėtas, savininkui jis neatiduodamas. Šiuo atveju pats ieškovas deklaravo, kad jis yra krovinio savininkas ir įvykdė krovinio siuntėjo pareigą apmokėti už jam suteiktas atsakovės paslaugas – būtent ieškovui jo paties pageidavimu buvo išrašyta sąskaita ir ieškovas ją apmokėjęs bandė krovinį, t. y. gautą automobilį, pasiimti, todėl su juo ir buvo pasirašyta Sutartis dėl paslaugų teikimo. Taigi tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir jų pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovei už jo suteiktas prekės (automobilio) saugojimo ir kitas sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas. Tai, kad ieškovas buvo teisėtas savininkas ir jo teiginiai apie tai, kad jis yra ginčo automobilio savininkas atsakovei abejonių nekėlė ir todėl, kad Generalinės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarime ikiteisminiame tyrime aiškiai nurodyta: ,,panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui D(duomenys neskelbtini)., VIN: (duomenys neskelbtini), kaip D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)”. Taigi, esant tokiam prokuroro nutarimui atsakovė buvo ir yra įsitikinusi, kad ieškovas yra automobilio savininkas, dėl ko būtent ieškovui ir buvo išrašytos sąskaitos už būtent automobilio savininkui suteiktas paslaugas, sudaryta sutartis.

4. Trečiasis asmuo L. O. komercinė firma atsiliepimo į ieškinį neteikė.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

5.1. Teismas nustatė, kad ieškovas 2020 metų rugpjūčio mėnesį JAV aukcione rado sau tinkantį automobilį (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė įsigyti per jam prisistačiusį L. O. komercinės firmos darbuotoją M.. Po pinigų perdavimo Tarpininkas paaiškino, jog kai automobilis bus Lietuvoje su ieškovu bus susisiekta ir paaiškintas tolimesnis automobilio atsiėmimo procesas. Ieškovas 2020 m. spalio 10 d. internetinėje svetainėje cargoloop.com matė, kad automobilis jau Lietuvoje, tačiau kaip buvo žadėta, niekas su ieškovu nesusisiekė, o vėliau ir į ieškovo skambučius Tarpininkas neatsakė. Praėjus kuriam laikui, ieškovas sužinojo, kad Automobiliui, už kurį sumokėjo sutartus pinigus, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ieškovas Generalinei prokuratūrai 2023 metų rugpjūčio mėnesį pateikė prašymą grąžinti jam jo Automobilį. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 atlikus su ieškovu tam tikrus proceso veiksmus, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo turtui - Automobiliui. Panaikinus laikiną nuosavybės apribojimą Automobiliui, ieškovas inicijavo jo atsiėmimą. 2023 m. rugsėjo 21 d. apmokėjo atsakovės UAB „Intercargo LT“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)., serija KLP Nr. (duomenys neskelbtini)) 4 572,90 Eur sumai už paslaugas Lietuvoje - Automobilio krovą, išvežimą, forminimą į sandėlį, sandėliavimą ir administravimo mokestį. Taip pat 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarė su UAB „Intercargo LT“ sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro R. V. 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo panaikintas 2023 m. rugsėjo 13 d. prokuroro D. A. nutarimas kaip neteisėtas, todėl prokuroras D. A. 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu skyrė (toliau taikė) Automobilio laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Ieškovas dėl sumokėtų pinigų už automobilio sandėliavimą Lietuvoje ir administravimą kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtus pinigus už atsakovės suteiktas paslaugas.

5.2. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti jo jau sumokėtą 4 572,90 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, argumentuodamas tuo, kad tarp šalių neegzistavo/neegzistuoja jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovui galėtų kilti prievolė apmokėti atsakovės 2023 m. rugsėjo 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (4 572,90 Eur sumai). Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka, ir nurodo, kad ieškovas yra Automobilio savininkas, kuris sumokėjo atsakovei už jos ieškovui suteiktas paslaugas siekiant ieškovo įsigytą ir ieškovui priklausantį turtą – Automobilį, parsigabenti į Lietuvą ir jį išmuitinti, dėl ko būtent ieškovui ir buvo išrašytos sąskaitos už Automobilio savininkui suteiktas paslaugas.

5.3. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė (ir ginčo dėl to nėra), jog jis atsakovei sumokėjo, o atsakovė gavo iš ieškovo 4 572,90 Eur sumą už paslaugas nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje, nors tuo metu, anot ieškovo, jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovui galėtų kilti prievolė apmokėti atsakovei už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas, tarp šalių neegzistavo, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagal ginčijamą sąskaitą pagrįstumą. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė tai įrodė.

5.4. Teismas nurodė, jog iš esmės pritaria ieškovo pozicijai, kad šiuo atveju susidarė komplikuota situacija, kadangi nepriklausomai nuo ieškovo valios Automobilis yra saugomas atsakovės aikštelėje ir už jo saugojimą reikia apmokėti, Automobilis ieškovui neatiduodamas ne dėl atsakovės kokių nors veiksmų, o dėl nustatyta tvarka taikyto nuosavybės teisės apribojimo atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Kita vertus, teismas laikė įrodytą atsakovės poziciją, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir jų pagrindu, ieškovas ir sumokėjo atsakovei už jos suteiktas Automobilio saugojimo ir kitas sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

5.5. Teismas byloje nustatė, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu į Klaipėdos valstybinį jūru? uostą atgabentoms transporto priemonėms, tarp ju? ir Automobiliui - (duomenys neskelbtini)., VIN: (duomenys neskelbtini). Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, ieškovui kreipiantis dėl jam priklausančiam Automobiliui taikomo nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, patenkinus D. P. prašymą, buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo Automobiliui - (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad minėtas Automobilis yra ieškovo D. P. turtas. Nurodytos aplinkybės dėl Automobilio, kaip ieškovo turto, nenuginčytos, nepaneigtos, jas paneigiančių duomenų bei įrodymu neteikta/nepateikta, jos taip pat nebuvo nustatyta tvarka ginčijamos ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, jog pačiam ieškovui deklaruojant, prisistatant Automobilio savininku, ieškovui naudojantis įstatymo numatytomis priemonėmis ginant savo, kaip Automobilio savininko, interesus siekiant panaikinti jo turtui taikomą nuosavybės teisės apribojimą, taip pat ieškovui atliekant apmokėjimą atsakovei pagal atsakovės pateiktą sąskaitą už atsakovės nurodytus Automobilio išmuitinimo, saugojimo ir kitus veiksmus Lietuvoje, suprantama, jog atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovas yra Automobilio savininkas, kuris sumoka už jam suteiktas paslaugas siekiant sau priklausantį turtą parsigabenti į Lietuvą, jį išmuitinti, apmokėti už Automobilio saugojimą, todėl atsakovė būtent ieškovui jo paties prašymu ir nurodymu išrašė sąskaitą apmokėjimui už suteiktas paslaugas, ir būtent su ieškovu, abiejų šalių valia, sutikimu ir noru 2023 m. rugsėjo 22 d. pasirašė Sutartį dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo. Nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos, nuginčytos, jas paneigiančių duomenų bei įrodymų ieškovas neteikė, taip pat nustatyta tvarka nebuvo ginčijama/nuginčyta ir šalių pasirašyta 2023 m. rugsėjo 22 d. Sutartis dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo. Teismas įvertino atsakovės atstovo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad už krovinio gabenimo paslaugas yra atsakingas krovinį siunčiantis arba jį atsiimantis asmuo, taip pat krovinio savininkas jei jis krovinį bando atsiimti, kurie ir sumoka už suteiktas paslaugas; tol kol už krovinio suteiktas paslaugas nėra apmokėta – jis neatiduodamas; nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos, nuginčytos, jas paneigiančių duomenų bei įrodymų nepateikta.

5.6. Teismas nustatė, kad ieškovas 2023 m. rugsėjo 21 d. apmokėjo atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)., serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) 4 572,90 Eur sumai už automobilio krovą, išvežimą, forminimą į sandėlį, sandėliavimą ir administravimo mokestį, jokių pretenzijų atsakovei dėl išrašytos sąskaitos nereiškė, ginčo bei aiškinimosi, kodėl būtent ieškovui reikia/tenka prievolė apmokėti atsakovės pateiktą sąskaitą, nekilo. Teismas įvertino ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog atsakovei už jos suteiktas paslaugas dėl ginčo Automobilio turėjo/turėtų mokėti/apmokėti kiti/kitas asmuo/asmenys.

5.7. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas veikė kaip Automobilio savininkas, tikėdamasis bei siekdamas pasiimti Automobilį apmokėjus atsakovei už pastarosios suteiktas paslaugas, todėl tikėtina, kad jei prokuroro nutarimas, kuris ieškovui buvo pagrindas atsiimti automobilį, vyresniojo prokuroro nebūtų panaikintas, ieškovas jokių pretenzijų atsakovei dėl išrašytos ir apmokėtos sąskaitos nebūtų reiškęs.

5.8. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog tarp šalių sutartis iki ieškovo apmokėjimo atsakovei už pastarosios suteiktas paslaugas dėl ginčo Automobilio nagrinėjamu laikotarpiu sudaryta nebuvo, nurodytos paslaugos faktiškai iš atsakovės pusės buvo teikiamos ir suteiktos, suteiktos dėl ginčo Automobilio, ieškovas nurodytas atsakovės suteiktas paslaugas dėl ginčo Automobilio priėmė ir atsakovei apmokėjo, todėl šiuo atveju laikytina, jog neegzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos sąlygos – ieškovui apmokėjus atsakovei už faktiškai suteiktas paslaugas, todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.

5.9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo galimai patiriami nurodyti nepatogumai, galimi nuostoliai ar kita negalint ieškovui realiai disponuoti jam priklausančiu turtu – Automobiliu, nagrinėjamu laikotarpiu galimai patiriant ieškovo dėl ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų, negali būti vertinami kaip nepagrįstas praturtėjimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

6.1. Teismas, teisingai nustatęs pagrindinį ginčo klausimą, sprendime padarė dvi visiškai priešingas išvadas. Teismas laikė įrodytą atsakovės poziciją, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, tačiau teismas taip pat sprendė, kad nepaisant to, jog tarp šalių sutartis iki ieškovo apmokėjimo atsakovei už pastarosios suteiktas paslaugas dėl ginčo Automobilio nagrinėjamu laikotarpiu sudaryta nebuvo. Apeliantas vertina, kad lieka neaišku, ar tarp šalių egzistavo kokie nors sutartiniai santykiai, ar vis tik neegzistavo.

6.2. Pažymi, kad byloje nekilo ginčo, jog PVM sąskaita faktūra buvo iš esmės išrašyta už Automobilio saugojimą. Tai, kad atsakovė atliko Automobilio saugojimo funkciją tiesiogiai patvirtina tiek atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu, tiek ir pačios atsakovės 2022 m. spalio 10 d. parengtas raštas, kuriuo buvo keliamas klausimas, kas apmokės atsakovei automobilių saugojimo kaštus. Taigi, esant tokiai faktinei situacijai ir atsakovei teigiant, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, teismas turėjo spręsti, ar tarp šalių egzistavo pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnis), o ne atlygintinų paslaugų teisniai santykiai (6.716 straipsnis).

6.3. Teisinis reguliavimas suponuoja aiškią išvadą, jog sutartis be sutarties šalių valios nėra galima. PVM sąskaita faktūra pati savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišaliai sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia. Tuo tarpu PVM sąskaitos – faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda.

6.4. Nurodo, kad ieškovas, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju davė parodymus, jog Automobilį nusprendė įsigyti JAV aukcione per trečiąjį asmenį L. O. komercinę firmą, kurios atstovui už Automobilio įsigijimą grynaisiais pinigais sumokėjo 15 300 USD. Tokios pat aplinkybės ieškovo buvo nurodomos ir civilinėje byloje, kurių nei atsakovė nei trečiasis asmuo neginčijo. Ieškovas pats Automobilio į Lietuvą negabeno, jį Lietuvą ekspedijavo L. O. komercinė firma.

6.5. Atsakovė į bylą nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovas bent kokiame Automobilio pargabenimo proceso etape būtų tiesiogiai pats dalyvavęs. Tokių aplinkybių nenurodė ir nagrinėjant bylą. Ikiteisminiame tyrime Automobiliu savininku pripažintas „Rondexon vehicle LTD“, nes tikėtina, jog šis asmuo buvo pasitelktas Automobilį pargabenant į Lietuvą, kuris ir nupirko Automobilį JAV aukcione. Ieškovas neturi nei vieno dokumento, kuris įrodytų jo nuosavybės teises į Automobilį. Ieškovas nei su trečiuoju asmeniu, nei su atsakove niekada nesitarė dėl Automobilio saugojimo.

6.6. Kaip ir kokiu pagrindu atsakovė prisiėmė saugoti Automobilį, byloje objektyviai nėra žinoma iki šiol. 2024 m. birželio 12 d. vykusiame teismo posėdyje teismas kėlė klausimą atsakovei, kaip ir kokiu pagrindu Automobilis atsirado jos sandėlyje, tačiau to atsakovė rišliai taip ir negalėjo paaiškinti, o įpareigota pateikti tokius įrodymus taip jų ir nepateikė. Būtent atsakovė turėjo įrodyti, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai. Atsakovė nepateikė ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti buvusį susitarimą tarp šalių dėl esminių pasaugos sutarties sąlygų (kada ir kokiam laikotarpiui perduodamas saugoti automobilis, kokį atlyginimą ieškovas mokės atsakovei už automobilio saugojimą ir pan.).

6.7. Paaiškina, kad tam, jog ieškovui būtų atiduotas automobilis, jis turėjo atlikti sekančius veiksmus: pirma, apmokėti ginčo sąskaitą faktūrą už automobilio saugojimą ir antra, sumokėti muito mokesčius valstybei, nes Automobilis buvo pargabentas iš trečiųjų pasaulio šalių. Sutartis dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo nėra niekaip susijusi su ginčo sąskaitą faktūrą, Automobilio saugojimas ir jo išmuitinimas šiuo atveju buvo du atskiri dalykai. Pirmiausia buvo sprendžiamas klausimas dėl Automobilio saugojimo kaštų padengimo ir tik po to, buvo pereita prie muito mokesčių sumokėjimo. Tam, kad ieškovui pačiam nereiktų atlikti išmutinimo procedūrų, šalys pasirašė atsakovės pateiktą Sutartį dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo. Ginčo sąskaita faktūra išrašyta 2023 m. rugsėjo 19 d., o Sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo sudaryta 2023 m. rugsėjo 22 d. Ginčo sąskaita faktūra neturėjo nieko bendro su vėliau šalių pasirašyta Sutartimi dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas klausimą, ar tarp šalių buvo sudaryta kokia nors sutartis, kuri suteiktų pagrindą atsakovei gauti ginčo pinigus (už Automobilio saugojimą), visiškai nepagrįstai rėmėsi Sutartimi dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo.

6.8. Ginčo PVM sąskaita faktūra išrašyta 2023 m. rugsėjo 19 d. už Automobilio sandėliavimą ir su tuo susijusiomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Taigi, šiuo atveju, net tai, jei teismas būtų daręs išvadas dėl sutartinių teisinių santykių buvimo vien ginčo PVM sąskaitos faktūros pagrindu, ieškovas būtų turėjęs pagrindą apmokėti už Automobilio saugojimą ne už visą sąskaitoje nurodytą laikotarpį, o tik už tris dienas (nuo ginčo PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos – 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d.).

6.9. Akcentuoja, kad aukštesniajam prokurorui panaikinus Prokuroro nutarimą, Automobilis ir toliau liko saugomas pas atsakovę. Vadinasi, šiuo atveju teismui konstatavus, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovui kyla ir toliau prievolė mokėti už Automobilio saugojimą, kuris saugomas nepriklausomai nuo ieškovo valios. Akivaizdu, kad tokia faktinė situacija nėra ir negali būti suderinama su protingumo ir teisingumo principais.

6.10. Atsakovė sutartinių santykių buvimą iš esmės įrodinėjo ieškovo deklaracija, kad jis yra Automobilio savininkas bei ginčo PVM sąskaita faktūra, kurią ieškovas apmokėjo. Pažymi, kad joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog šio ginčo atveju susidariusioje situacijoje Automobilio savininkas turėtų prievolę sumokėti už Automobilio saugojimą. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju apskritai nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas yra Automobilio savininkas. Civilinėje byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ikiteisminiame tyrime nėra pakankamai duomenų leidžiančių pripažinti, jog Automobilis nuosavybės teisė priklauso ieškovui, todėl laikoma, kad Automobilis priklauso Kipro įmonei „Rondexon Vehichle LTD“.

6.11. Nurodo, kad ieškovui neapmokėjus ginčo sąskaitos faktūros, apskritai tarp šalių nebūtų kilęs šis ginčas. Taigi, šio ginčo atveju, faktas, kad ieškovas apmokėjo išrašytą atsakovės sąskaitą ir buvo viena iš prielaidų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Išrašytą ginčo sąskaitą ieškovas apmokėjo, kad atgautų Automobilį. Tai, kad neapmokėjus ginčo PVM sąskaitos faktūros nebūtų ieškovui grąžintas Automobilis patvirtino ir pati atsakovė.

6.12. Akcentuoja, kad automobilis ieškovui neatiduodamas ne dėl to, kad jam yra taikytas apribojimas, o dėl to, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis šis turtas priklauso juridiniam asmeniui (Kipro įmonei „Rondexon Vehicle LTD“), susijusiam su tiriama galimai padaryta nusikalstama veika. Jeigu ikiteisminiame tyrime būtų neginčijamų duomenų, kad Automobilis priklauso ieškovui, jis ir būtų jam atiduotas. Prokuroro nutarime nurodyta – turto saugotojas – įmonės „Rondexon Vehicle LTD“ atstovas. Taigi, ikiteisminiame tyrime taikius procesinę prievartos priemonę (Automobilio laikiną nuosavybės apribojimą) „Rondexon Vehicle LTD“ pareiga yra išsaugoti Automobilį, o kaip ir kur bus saugoma, diskrecijos teisė spręsti palikta būtent tam pačiam subjektui. Kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent „Rondexon Vehicle LTD“ ir atsakovės susitarimu yra saugomas Automobilis.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB ,,IntercargoLT” pateikė atsiliepimą į ieškovo D. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

7.1. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai ir ieškovas atsiskaitė už jo siekiamam įsigyti automobiliui suteiktas saugojimo, o taip pat kitas sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas. Vien to pakanka ieškiniui atmesti.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovas nurodė, jog jis 2020 metų rugpjūčio mėnesį JAV aukcione rado sau tinkantį automobilį (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė įsigyti per jam prisistačiusį L. O. komercinės firmos darbuotoją M., kuris ieškovui paaiškino, kad jo norimas įsigyti automobilis kainuos 15 300 USD, į kuriuos įsiskaičiuos ir automobilio logistikos išlaidos (automobilio gabenimas, sandėliavimas ir kt.), o automobiliui grįžus ieškovui liks susimokėti tik mokesčius muitinei. Buvo įsigytas konkretus automobilis ir net nurodytas jo konkretus VIN kodas. Taigi, ieškovas pats nusprendė pasirinktu būdu ir rizika įsigyti konkretų automobilį ir jį parsigabenti į Lietuvą, tik įvyko nenumatyta aplinkybė – automobilis buvo prokuratūros areštuotas, o ir pats ieškinys reiškiamas tik todėl, kad areštą panaikinus ieškovas siekė savo automobilį atsiimti, o prokuratūrai jį vėl uždėjus – automobilio saugojimo išlaidų ieškovas pradėjo vengti ir bandė siekti susigrąžinti jau išleistus pinigus. Pasirinktu būdu ir forma bei sąlygomis įsigydamas ir atsigabendamas automobilį ieškovas akivaizdžiai prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką (šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos).

7.3. Kasacinio teismo praktika taip pat reikalauja, kad ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Šiuo gi atveju – tikint paties ieškovo parodymais – pažeistas teises, jei jos buvo pažeistos, jis gali apginti reikalavimus reikšdamas L. O. komercinei firmai, su kuria jis ir palaikė santykius ir kuri padėjo ieškovui automobilį atsigabenti į Lietuvą ir galimai sudarė tokią situaciją, kokia ji yra dabar. Būtent ieškovas pasitelkė L. O. komercinę firmą, kuri jam padėjo JAV įsigyti automobilį ir bandė pargabenti į Lietuvą, tačiau L. O. komercinei firmai ir/arba ieškovui tai darant neteisėtai, prokuratūra šį automobilį sulaikė, vadinasi tokio bendradarbiavimo riziką ir turi prisiimti arba L. O. komercinė firma arba pats ieškovas. Atsakovė šiuo konkrečiu atveju suteikė tik labai konkrečią – atlygintinę automobilio saugojimo paslaugą muitinės sandėlyje, kadangi transporto priemonė dar yra neišmuitinta ir negali patekti į ES bendrijos teritoriją.

7.4. Ieškovas ir atsakovė išties nebuvo pasirašę rašytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, tačiau rašytinė forma šiuo atveju nebūtina ir jos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio, o tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai gavo atlyginimą už jos ieškovui suteiktas automobilio saugojimo paslaugas.

7.5. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nenustatė ar tarp šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnis), o ne atlygintinų paslaugų teisniai santykiai (6.716 straipsnis), apeliacinės instancijos teisme nevertintini, kadangi šiuo motyvu ieškovas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto nurodo, kad teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos veikdamas ieškovas atsiskaitė su atsakove.

7.6. Dėl apelianto argumento, jog atsakovė į bylą nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovas bet kokiame Automobilio pargabenimo proceso etape būtų tiesiogiai pats dalyvavęs, nurodo, kad tai nėra aktualu, kadangi tokio dokumento atsakovė neturėjo ir negalėjo turėti. Pats ieškovas prašė panaikinti areštą ir prokuroro nutarimu jis buvo panaikintas, o vėliau pats ieškovas atsiimdamas automobilį tai deklaravo.

7.7. Nurodo, kad iki kol pats ieškovas kreipėsi į atsakovę – ji nežinojo, kas yra automobilio savininkas ir naudos gavėjas, o kadangi jis buvo areštuotas – nebuvo galimybės automobilio paimti iš muitinės sandėlio ir įvežti į Lietuvą. Ieškovui kreipusis į atsakovę ir pateikus prokuratūros nutarimą dėl arešto panaikinimo – automobilio savininkui buvo pateikta sąskaita už jam suteiktas automobilio saugojimo kaštus ir jis ją apmokėjo. Šiuo atveju galiojo bendras principas, kad norint atsiimti automobilį, kaip ir bet kurią kitą prekę, prekę pasiimantis asmuo pirmiausia turi apmokėti už jam suteiktas paslaugas. Taigi, pats ieškovas pasirinko būdą kaip automobilis atgabenamas į Lietuvą, kokių komercinių tarpininkų paslaugomis jis naudojasi, pagaliau jis pats net kelis metus niekur nesikreipė, kad automobilis būtų grąžintas, o vėliau uždėjus areštą – nesiėmė pastangų arba nepasiekė rezultato, kad nuosavybės apribojimas jo turtui būtų panaikintas. Kaip teisingai nurodo ieškovas – tik apmokėjus sąskaitą tarp šalių susiklosto dar ir kitokio pobūdžio atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, apie kuriuos apeliantas plačiai pasisako, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste tai yra nereikšminga, dėl sutartinių teisnių santykių šioje byloje ginčo nėra.

7.8. Saugomas automobilis (duomenys neskelbtini) pagal paties ieškovo paaiškinimus ir pateiktus duomenis ir šiandien apeliantui priklauso nuosavybės teise, o jo neatidavimas sąlygojamas ne atsakovės, bet prokuratūros taikyto nuosavybės apribojimo – turto arešto. Ieškovas neginčija, kad jis yra automobilio savininkas, o tai reiškia, kad iš to jam kyla ir prievolės padengti visas su jo turtu susijusias, taip pat jo turto saugojimo išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė dvi visiškai priešingas išvadas. Teismas laikė įrodytą atsakovės poziciją, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, tačiau teismas taip pat sprendė, jog tarp šalių sutartis iki ieškovo apmokėjimo atsakovei už pastarosios suteiktas paslaugas dėl ginčo Automobilio nagrinėjamu laikotarpiu sudaryta nebuvo. Apeliantas vertina, kad lieka neaišku, ar tarp šalių egzistavo kokie nors sutartiniai santykiai, ar vis tik neegzistavo. Taip pat nurodo, jog atsakovė į bylą nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovas kokiame nors Automobilio pargabenimo proceso etape būtų tiesiogiai pats dalyvavęs. Tokių aplinkybių nenurodė ir nagrinėjant bylą. Ikiteisminiame tyrime Automobiliu savininku pripažintas „Rondexon vehicle LTD“, o ne ieškovas, todėl jis neturėjo pareigos mokėti už automobilio saugojimą.

13. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą asmeniui kyla nuo to momento, kai jis šį turtą įgyja, neturėdamas tam teisėto pagrindo, arba kai teisinis pagrindas išnyksta, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2020 metų rugpjūčio mėnesį JAV aukcione rado sau tinkantį automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), kurį nusprendė įsigyti per L. O. komercinės firmos darbuotoją M. Taip pat nurodė, kad Tarpininkui sumokėjo grynaisiais 15 300 USD, į kuriuos įsiskaičiuos ir visas automobilio logistikos išlaidos (automobilio gabenimas, sandėliavimas ir kt.). Ieškovui buvo paaiškinta, kad automobiliui grįžus, ieškovui liks susimokėti mokesčius muitinei. Ieškovas už Automobilio įsigijimą Tarpininkui grynais sumokėjo nurodytą pinigų sumą. Ieškovas 2020 m. spalio 10 d. internetinėje svetainėje cargoloop.com matė, kad automobilis jau Lietuvoje, tačiau kaip buvo žadėta, niekas su ieškovu nesusisiekė. Praėjus kuriam laikui, ieškovas sužinojo, kad Automobiliui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ieškovas Generalinei prokuratūrai 2023 metų rugpjūčio mėnesį pateikė prašymą grąžinti jam jo Automobilį. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14041-20 atlikus su ieškovu tam tikrus proceso veiksmus, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo turtui - Automobiliui. Panaikinus laikiną nuosavybės apribojimą Automobiliui, ieškovas inicijavo jo atsiėmimą, t y.: 1) 2023 m. rugsėjo 21 d. apmokėjo atsakovės UAB „Intercargo LT“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)., serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) 4 572,90 Eur sumai už paslaugas Lietuvoje - Automobilio krovą, išvežimą, forminimą į sandėlį, sandėliavimą ir administravimo mokestį; 2) 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarė su UAB „Intercargo LT“ sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro R. V. 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo panaikintas 2023 m. rugsėjo 13 d. prokuroro D. A. nutarimas kaip neteisėtas, todėl prokuroras D. A. 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu skyrė (toliau taikė) Automobilio laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Ieškovas dėl sumokėtų pinigų už automobilio sandėliavimą Lietuvoje ir administravimą kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtus pinigus už atsakovės suteiktas paslaugas.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagal ginčijamą sąskaitą pagrįstumą, ką, teismo vertinimu, atsakovė ir padarė. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog tarp šalių sutartis iki ieškovo apmokėjimo atsakovei už pastarosios suteiktas paslaugas dėl ginčo Automobilio nagrinėjamu laikotarpiu sudaryta nebuvo, nurodytos paslaugos faktiškai iš atsakovės pusės buvo teikiamos ir suteiktos, suteiktos dėl ginčo Automobilio, ieškovas nurodytas atsakovės suteiktas paslaugas dėl ginčo Automobilio priėmė ir atsakovei apmokėjo, todėl šiuo atveju laikytina, jog neegzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo sutikti.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas 2023 m. rugsėjo 21 d. apmokėjo atsakovės UAB „Intercargo LT“ išrašytą (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 4 572,90 Eur sumai už Automobilio krovą, išvežimą, forminimą į sandėlį, sandėliavimą Lietuvoje ir administravimo mokestį. Ieškovas prašo priteisti šią jo jau sumokėtą 4 572,90 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, argumentuodamas tuo, kad tarp šalių neegzistavo/neegzistuoja jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovui galėtų kilti prievolė apmokėti atsakovės (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (4 572,90 Eur sumai). Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutiko ir nurodo, kad ieškovas yra Automobilio savininkas, kuris sumokėjo atsakovei už jos ieškovui suteiktas paslaugas siekiant ieškovo įsigytą ir ieškovui priklausantį turtą – Automobilį, parsigabenti į Lietuvą ir jį išmuitinti, dėl ko būtent ieškovui ir buvo išrašytos sąskaitos už Automobilio savininkui suteiktas paslaugas.

18. Analizuojant Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą matyti, kad nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atgabentoms transporto priemonėms, tarp jų ir Automobiliui - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., VIN: (duomenys neskelbtini). Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, patenkinus D. P. prašymą, buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Automobiliui - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., VIN: (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta, kad minėtas Automobilis yra ieškovo turtas.

19. Teismas pažymi, kad minėtame nutarime nurodyta, jog nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63-64 straipsniuose nustatyta tvarka Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad prokuroro nutarimas, kurio pagrindu ieškovas inicijavo automobilio atsiėmimą, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro R. V. 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

20. Kaip jau minėta, tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Byloje nustatyta, kad ieškovas 2023 m. rugsėjo 21 d. apmokėjo atsakovės išrašytą (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 4 572,90 Eur sumai už Automobilio krovą, išvežimą, forminimą į sandėlį, sandėliavimą Lietuvoje ir administravimo mokestį. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad išrašytą ginčo sąskaitą apmokėjo vien dėl tos priežasties, jog atgautų Automobilį. Aplinkybę, jog neapmokėjus ginčo PVM sąskaitos faktūros nebūtų ieškovui grąžintas Automobilis atsakovė patvirtino. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konteinerį su ginčo automobiliu (duomenys neskelbtini) gavo trečiasis asmuo L. O. įmonė, kuri jį perdavė atsakovei. Į bylą pateikta atsakovės ir trečiojo asmens 2020 m. gruodžio 16 d. pasirašyta sutartis dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo. Atsakovė byloje nurodė, kad ji su automobiliu atliko tranzito procedūrą į sandėlius ir jį saugojo. Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų, kaip ir kokiu pagrindu atsakovė prisiėmė saugoti Automobilį. Atsakovė nurodė, jog ji neturi sutarties nei su trečiuoju asmeniu L. O. komercine firma, nei su Rondexon. Teigė, jog tai nėra reikalinga, kadangi informacija apie krovinio gavėją ir siuntėją bei kita, kas aktualu, matosi iš uosto informacinės sistemos. Aiškina, jog už krovinio gabenimo paslaugas yra atsakingas krovinį siunčiantis arba jį atsiimantis asmuo, taip pat krovinio savininkas, jei jis krovinį bando atsiimti, kurie ir sumoka už atsakovės suteiktas paslaugas. Teismas pažymi, kad krovinio gabenimo duomenyse nurodyta, jog Automobilį į Lietuvą ekspedijavo trečiasis asmuo L. O. komercinė įmonė. Ieškovas akcentavo, kad jis nei su trečiuoju asmeniu, nei su atsakove niekada nesitarė dėl Automobilio saugojimo, atsakovė šių aplinkybių neneigė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas būtų siuntęs Automobilį iš JAV į Lietuvą. Iš esmės pritartina ieškovo argumentams, jog byloje nėra duomenų, kurie įrodytų ieškovo nuosavybės teises į Automobilį.

21. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad atsakovei abejonių nekėlė, jog ieškovas buvo teisėtas ginčo Automobilio savininkas, kadangi Generalinės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarime ikiteisminiame tyrime nurodyta: ,,panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini) m., VIN: (duomenys neskelbtini), kaip D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtui”, be to, kadangi pats ieškovas žodžiu nurodė, kad jis yra Automobilio savininkas. Teismas pažymi, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. prokuroro nutarime nurodyta nutarimo apskundimo tvarka, minėtas nutarimas vyriausiojo prokuroro 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros metu, 2023 m. rugsėjo 13 d. prokuroro nutarimo apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs. Įvertinus minėtas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimui bei atsakovės pozicija, kad esant 2023 m. rugsėjo 13 d. tokiam prokuroro nutarimui, atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovas yra ginčo automobilio savininkas, dėl ko būtent ieškovui ir buvo išrašytos sąskaitos už automobilio savininkui suteiktas paslaugas.

22. Kaip jau byloje nustatyta, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo panaikintas 2023 m. rugsėjo 13 d. prokuroro nutarimas kaip neteisėtas, todėl prokuroro 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu toliau taikytas Automobilio laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Minėtame nutarime nurodytos aplinkybės, jog ginčo Automobilis yra Kipro įmonės „Rondexon Vehichle LTD“ turimas turtas. Atsižvelgiant į tai, jog remiantis panaikintu 2023 m. rugsėjo 13 d. prokuroro nutarimu ieškovas teikė atsakovei prašymą dėl ginčo automobilio perleidimo jam, atsakovė, vertindama, jog ieškovas yra ginčo automobilio savininkas, išrašė jam PVM sąskaitą faktūrą už Automobilio saugojimo paslaugą, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Pačios atsakovės teigimu, ši sąskaita ieškovo apmokėta kaip atsakingo asmens už ginčo Automobilio parsigabenimą bei kaip Automobilio savininko. Konkrečiu atveju ieškovas apmokėjo atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą kaip ginčo Automobilio savininkas, tačiau byloje nesant ieškovo nuosavybę patvirtinančių duomenų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovas jokia forma nebuvo susitaręs dėl automobilio saugojimo, taip pat į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys yra tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 4 572,90 Eur be pagrindo įgyto turto.

23. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad piniginių lėšų pervedimo iš ieškovo į atsakovės banko sąskaitą faktas patvirtina, kad atsakovė gavo 4 572,90 Eur lėšas iš ieškovo ir pastarąja suma buvo sumažintas ieškovo turtas. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Teismo vertinimu, ieškovas negali apginti savo teisės kitu būdu nei reiškiant ieškinį dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo. Atsakovė nei pareiškiant ieškinį, nei bylą nagrinėjant teisme negrąžino ieškovui lėšų. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai formaliai patvirtina išvadą, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje suformuluotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos ir atsakovė laikoma nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita iš viso 4 572,90 Eur suma. Teismas konstatuoja, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 straipsnis).

24. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų tenkinamas ir jam iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 572,90 Eur be pagrindo įgytų lėšų sumą nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 24 d., t. y. 19,42 Eur.

25. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidarančius kreditoriaus nuostolius skolininkui naudojantis kreditoriui mokėtinomis lėšomis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų tenkinamas ir jam iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

28. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 104 Eur žyminį mokestį, taip pat prašo priteisti 800 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, pridėjo 2024 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą.

29. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 104 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir pagal Rekomendacijas apskaičiuotos už apeliacinio skundo parengimą patirtos 800 Eur advokato pagalbos išlaidos, viso 904 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

30. Patenkinus apeliacinį skundą, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo procese turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teisme už ieškinį sumokėta 104 Eur žyminio mokesčio bei 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidos. Tenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovui priteistina 104 Eur žyminio mokesčio bei 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidos, viso 1 604 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo D. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Intercargo LT“, juridinio asmens kodas 302525245, ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 572,90 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 90 centų) be pagrindo įgyto turto, 19,42 Eur (devyniolika eurų 42 centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 592,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 604 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės UAB „Intercargo LT“, juridinio asmens kodas 302525245, ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 904,00 Eur (devynis šimtus šimtų keturis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Donata Kravčenkienė