- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-232-524/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01105-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė (pran.), Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- I. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, pirmininkės ir pranešėjos Erikos Misiūnienės, teisėjo Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovei I. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės I. J. priešieškinį dėl tėvo valdžios laikino ribojimo ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas O. A. ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 dalį dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. A. tvarkos. Prašė nustatyti jo ir sūnaus V. A. tokią bendravimo tvarką:
- O. A. leidžiama bendrauti su vaiku V. A. kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 3 val. (iš anksto informavus ir netrukdant lankyti bendrojo ugdymo įstaigos);
- O. A. leidžiama bendrauti su vaiku V. A. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, arba bendrauti tuo pačiu metu vaiko gyvenamojoje vietoje informuojant I. J. prieš 3 dienas SMS žinute arba elektroniniu paštu;
- vasaros laikotarpiu du mėnesius, prieš tai informuojant ir suderinant su I. J., sūnus V. A. praleidžia su tėvu O. A.;
- 1/2 dalį mokinių atostogų, prieš tai informuojant ir suderinant su I. J., V. A. praleidžia su tėvu O. A..
Taip pat ieškovas prašė skirti atsakovei teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar ji tinkamai (adekvačiai) suvokia savo veiksmus bei pasekmes vertindama bei tenkindama vaiko poreikius, ar jos veiksmai nedaro žalos vaikui. Nurodė, kad nuo tada, kai buvo nustatyta bendravimo tvarka, sūnus paaugo ir jų bendravimas tampa prasmingesnis. Jis vis labiau nori bendrauti su sūnumi ir perteikti jam vyriškumo bruožus. Nustatyta tvarka nebeatitinka nei jo, nei sūnaus poreikių. Atsakovė stengiasi kiek įmanoma riboti jų bendravimą iki minimumo, net pažeisdama nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovė neperduoda vaikui jo nupirktų rūbų, žaislų. Atsakovės nepagrįsti suvaržymai ir vaiko poreikio bendrauti su tėvu priešiškas ignoravimas kelia įtarimų, kad atsakovės psichika pažeista ir ji neadekvačiai vertina vaiko poreikius, taip kankindama vaiką ar kitaip jam darydama žalą.
Atsakovė I. J. 2015-09-14 pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, elgdamasis piktybiškai ir neteisėtai, pats reguliariai nevykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimo. Ieškovo ieškinyje išsakytas noras bendrauti su vaiku kasdien ne mažiau kaip po 3 valandas yra visiškai neįmanomas vien dėl to, kad jis gyvena Vilniaus rajone. Ieškovo ir sūnaus bendravimo patirtis rodo, kad ieškovas vaiku pasirūpinti nesugeba, psichologiškai traumuoja vaiką, todėl jo pageidavimas, kad vaikas su juo praleistų ištisus mėnesius, yra visiškai priešingas vaiko interesams. Ieškovo teiginiai apie atsakovės psichinę būklę visiškai absurdiški. Jam bendrauti su vaiku nėra trukdoma, o pasisakymai dėl psichinės būklės, dėl ieškovą kamuojančios persekiojimo manijos, nuolatinio domėjimosi ateiviais, neadekvataus požiūrio į realybę ir nepamatuotos agresijos priepuolių taikytini būtent jam. Ieškovas piktybiškai vengia išlaikyti sūnų. Ieškovas destruktyviai ardo sūnaus psichiką, žemindamas ir neigiamai apibūdindamas ją vaiko akivaizdoje, yra baustas už veikas, susijusias su šiurkščiu vaiko interesų pažeidimu. Ieškovas yra neprognozuojamas, agresyvus ir konfliktiškas žmogus, linkęs smurtauti tiek fiziškai, teik ir psichologiškai vaiko akivaizdoje, daro vaikui blogą įtaką. Ieškovas pareikšdamas tokį ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jam remiantis LR CPK 95 str. 2 d. turi būti paskirta bauda.Atsakovė I. J. patikslintu priešieškiniu prašė: nustatyti sūnaus V. A. bendravimo su ieškovu O. A. tvarką, nustatant, kad O. A. bendrauja su sūnumi V. A. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį 10 val. ir grąžindamas jį namo 19 val., vėl pasiimdamas sūnų to paties savaitgalio sekmadienį 10 val. ir grąžindamas jį namo 18 val., visą laiką leidžia vaikui saugioje ir pritaikytoje aplinkoje; apie savo ketinimą pasiimti sūnų O. A. SMS žinute informuoja I. J. ne vėliau kaip iki savaitgalio, kurį bendraus su sūnumi, trečiadienio 17 val.; papildomai nustatant, kad savaitgaliu laikomas tik į mėnesį papuolantis šeštadienis ir sekmadienis. Taip pat prašė padidinti išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą bei priteisti iš ieškovo O. A. sūnaus V. A. išlaikymui konkrečią pinigų sumą – 25 080 Eur nuo patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės 2027-07-22, skaičiuojant po 190 Eur per mėnesį. Nurodė, kad ieškovas yra agresyvus ir neprognozuojamas žmogus, smurtautojas, pavojingai ir chuliganiškai besielgiantis asmuo, pakartotinai baustas už veikas, susijusias su šiurkščiu vaiko interesų pažeidimu, nuteistas 2013-06-14 nuosprendžiu už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą – už Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nutarties, kuria buvo uždrausta išsivežti nepilnametį vaiką V. A. iš gyvenamosios vietos be vaiko mamos sutikimo, nevykdymą. Nuteikinėja vaiką prieš jo mamą, močiutę, brolį. Dėl bendravimo su ieškovu patirtų išgyvenimų sūnus yra psichologiškai traumuotas. Atlikus daug tyrimų nustatyta, kad nerviniai tikai veide yra psichologinio pobūdžio. Mano, kad tai yra tėvo elgesio su vaiku pasekmė. Ieškovas piktybiškai vengia teikti išlaikymą vaikui. Ieškovas saugios ir ramios aplinkos sūnui sukurti negali, nes pats jos neturi, gyvena negyvenamosios paskirties būste, kuriame vaikui nesaugu. Tarp tėvo ir vaiko nėra nusistovėjusio tvirto ir saugaus emocinio ryšio, sūnus į pasimatymus eina nenoriai, po ilgų įkalbinėjimų, tėvui norint apkabinti sūnus jį atstumia alkūnėmis. Vaikas po susitikimų su tėvu savaitgaliais yra linkęs sirgti peršalimo ligomis. Pažymėjo, kad ieškovui pareikšti įtarimai pagal LR BK 164 str. dėl pareigos išlaikyti vaiką vengimo, dėl ko susidarė 4 269,23 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Teigė, kad negalima pagrįstai tikėtis, kad ieškovas ims mokėti išlaikymą vaikui, todėl būtina priteisti išlaikymą konkrečia pinigų suma. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, jose pateikė informaciją apie tėvų gyvenimo sąlygas, jų bendravimo su vaiku aplinkybes, vaiko poziciją.Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-25 nutartimi šalims ir jų nepilnamečiam sūnui buvo paskirti individualūs susitikimai su teismo psichologu, pavedant juos atlikti Klaipėdos apygardos teismo psichologei. Minėta psichologė pateikti išvadą apie individualių pokalbių rezultatus, vaiko psichologinę būseną, santykį su tėvais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-03 priėmė sprendimą, juo ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. A. dydį, padidindamas jį iki 150 Eur per mėnesį, pakeitė išlaikymo formą ir priteisė iš ieškovo O. A. nepilnamečiam vaikui V. A. išlaikymą konkrečia 19 756,48 Eur pinigų suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki vaiko pilnametystės 2027-07-22. Pavedė vaiko motinai I. J. vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-723/2014 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė, kad O. A. bendrauja su vaiku V. A. tokia tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
- kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., apie tai informuoja ne mažiau kaip prieš 3 dienas, paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą, laiką leidžia saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko motinai;
- vaiko vasaros atostogų metu 3 savaites – tris kartus po savaitę, vienu kartu nepertraukiamai ne ilgiau kaip 7 dienas, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš mėnesį suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko motinai;
- vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu po 2 dienas, neįskaičiuojant tėvo savaitgalių, šalių iš anksto ne mažiau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku saugioje vaiko poreikius atitinkančioje savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, praneša apie pasirinktą vietą vaiko motinai;
- nustatytu ar šalių iš anksto suderintu bendravimo laiku vaikui sergant, mama privalo pateikti tai patvirtinančią medicininę pažymą, o tėvo ir vaiko bendravimas perkeliamas į lygiavertį laikotarpį po to, kai vaikas pasveiksta, šalių suderintu laiku.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, padidėjo kainos ir minimalioji mėnesinė alga. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą peržiūrėti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Teismas sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti pakankama 300 Eur suma, ją šalys gali teikti lygiomis dalimis po 150 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu priteisto išlaikymo vaikui ieškovas geruoju nemoka ir neketina mokėti, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga išlaikymą vaikui priteisti viena konkrečia suma, skaičiuojant šią sumą po 150 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki vaiko pilnametystės 2027-07-22.Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, teismas konstatavo, kad visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą nesilaikyti įstatyme įtvirtinto maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principo. Teismas sprendė, kad iš esmės ieškovo ir jo vaiko interesus geriausiai atitiks šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-26 sprendimu nustatyta ir išbandyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, ją papildant galimybe ieškovui bendrauti su vaiku atostogų metu, nustatant dažnesnius, bet ne itin ilgos trukmės susitikimus. Teismas sprendė, kad nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti atsakovei teismo psichiatrinę ekspertizę. Jokių neigiamų aplinkybių dėl rūpinimosi vaiku, dėl netinkamo elgesio nenustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad: Ieškovas nesiskaito su aplinkiniais, destruktyviai elgiasi su vaiku, yra baustas administracine ir baudžiamąja tvarka, todėl yra pagrindas apriboti ieškovo bendravimą su vaiku iki minimumo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu yra visiškai nepriimtina ir nesuprantama. Ieškovas nesupranta vaiko poreikių ir jo emocinės būklės, ieškovas vaiką filmuoja, kelia filmuotą medžiagą į viešą erdvę, todėl sprendimo dalis dėl teisės leisti ieškovui praleisti atostogas su vaiku turi būti panaikinta. Ieškovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl teismui nusprendus leisti vaiką pasiimti bendravimui su nakvyne ji turėtų būti informuojama prieš 3 dienas apie tai, kur ieškovas su vaiku leis laiką ir nakvos. Teismo nustatyta sąlyga, kad vaikui sergant mama privalo pateikti tai patvirtinančią medicininę pažymą, o tėvo ir vaiko bendravimas perkeliamas į lygiavertį laikotarpį po to, kai vaikas pasveiksta, šalių suderintu laiku, nesiderina su vaiko poreikiais, jo gyvenimo ir dienotvarkės stabilumu, be to, sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip galbūt nulems naujus konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaiką.Teismas nepagrįstai sprendė dėl šalių vaikui kas mėnesį reikalingos išlaikyti sumos. Teigia, kad vaikui turi būti priteistas mažiausiai pusės MMA dydžio išlaikymas per mėnesį, t. y. 190,00 Eur.Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad vaikas visada labai laukia susitikimų su tėvu ir noriai su juo bendrauja. Mano, kad atsakovė sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama nuteikti prieš jį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
Byloje nustatyta, jog pagal atsakovės ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-74-723/2014. Šioje byloje vaiko mama prašė nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: „S. V. A. tėvas O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali bendrauti su sūnumi V. A. antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje. Esant teigiamai psichologinei ekspertizei ir nustačius, jog tėvo gyvenamoji vieta yra saugi vaikui, vaiko tėvas O. A. gali sūnų V. A. pasiimti su savimi du savaitgalius mėnesyje nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. Vaiko tėvas O. A. prieš 3 dienas iki susitikimo su vaiku arba jo pasiėmimo pas save, privalo informuoti vaiko motiną SMS žinute arba elektroniniu paštu.“
Paminėtoje byloje 2014-03-26 sprendimu ieškovui leidžiama paimti V. A. bendrauti kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio dešimtos (10) valandos iki sekmadienio aštuonioliktos (18) valandos iš jo gyvenamosios vietos į Vandos S. A. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), arba bendrauti su vaiku V. A. tuo pačiu metu nuo dešimtos (10) valandos iki devynioliktos (19) valandos tik vaiko gyvenamojoje vietovėje informuojant atsakovę prieš 3 dienas SMS žinute arba elektroniniu paštu. Šis sprendimas įsiteisėjo, priėmus 2015-03-02 Vilniaus apygardos teismo nutartį.
14. Šios bylos ieškinyje ieškovas prašė leisti bendrauti su vaiku kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 3 val. (iš anksto informavus ir netrukdant lankyti bendrojo ugdymo įstaigos); kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, arba bendrauti tuo pačiu metu vaiko gyvenamojoje vietoje, informuojant I. J. prieš 3 dienas SMS žinute arba elektroniniu paštu, ir vasaros laikotarpiu du mėnesius, prašė leisti ieškovui praleisti su vaiku 1/2 dalį mokinių atostogų.
15. Bylos medžiaga įrodo, jog nuo laikotarpio, kada buvo nustatyta bendravimo tvarka, pasikeitė vaiko ir jo mamos gyvenamoji vieta, t. y. jie persikėlė gyventi į Priekulę.
16. Šioje byloje esminė ir teisiškai svarbi aplinkybė tai, jog ieškovas neturi gyvenamosios vietos gyvenamosios paskirties būste. Byloje įrodyta, jog atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2016-02-10 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje konstatavo, jog ieškovas gyvena negyvenamosios paskirties garaže, šalia pastato aplinka yra apleista, teritorija yra nesaugi (t. 1, b. l. 104). Byloje nustatyta, jog šios nutarties 13 p. paminėta iki šio ginčo iškėlimo nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi, kuomet ieškovas turėjo galimybę pasiimti sūnų savaitgaliui su nakvyne, buvo realizuojama ieškovės mamos V. S. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
17. Įvertinus šalių prašymus šioje byloje ir paminėtus ankstesnius teismo sprendimus dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku savaitgaliais darytina išvada, jog tokia tvarka buvo nustatyta 2014-03-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau ši tvarka buvo realizuojama ieškovo mamos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovei su vaiku persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini)to padaryti neįmanoma, nes pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai motyvavo, jog savaitgaliais 2009 m. gimimo šalių sūnaus vežiojimas 330 km nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. pažeidžia vaiko interesus, jo teisę į poilsį, iš atsakovės apeliacinio skundo, iš jos 2016-06-08 patikslinto priešieškinio darytina išvada, jog ginčo dėl to, kad ieškovas pasiimtų sūnų nakvynei nėra, tik atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai kelia sūnaus apgyvendinimo vietos klausimą.
18. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog ir vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje (savaitgaliais) privalo būti tvarkinga, švaru, vaikas turi būti aprūpintas būtinais reikmenimis, baldais, vaikui tėvai privalo užtikrinti saugią ir sveiką aplinką. Šioje byloje iš ieškovo paaiškinimo, bylos medžiagos darytina išvada, jog jis, pasiėmęs vaiką nakvynei, suteikia jam nakvynę nuomojamose patalpose. Pateiktas CD įrašas (t. 2, b. l. 26) įrodo, jog vaikas nufilmuotas švarioje lovoje, tačiau kokia tai gyvenamoji patalpa, nenustatyta. Iš vaiko paaiškinimo psichologei (t. 1, b. l. 171) nustatyta, jog kai jis būna su tėčiu, jie miega ,,rusų name“. Paminėtos aplinkybės leidžia sutikti su apeliacinio skundo dalimi, jog atsakovė, iš esmės neprieštaraudama dėl vaiko bendravimo su tėvu savaitgaliais, privalo žinoti konkrečią vaiko nakvynės vietą, nes ieškovo gyvenamoji vieta garaže (duomenys neskelbtini) nėra pritaikyta vaikui gyventi net savaitgaliais, todėl sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo tikslintina nustatant, kad ieškovas, paimdamas vaiką nakvynei, iki vaiko paėmimo raštu privalo vaiko motinai pateikti vaiko ir jo gyvenamosios vietos adresą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvų tarpusavio nesutarimai iš esmės neturi daryti įtakos kiekvieno iš jų santykiams su vaikais, kai vienoda tėvų teisė ir pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti ir kt. reglamentuota Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir kt. Kaip jau minėta anksčiau, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku kenktų jo interesams (t. 1, b. l. 168–173).
Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka, kad šalių vaikas bendrautų su ieškovu per atostogas, tačiau Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatyta jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė pareikšti savo pažiūras. Minėtomis Konvencijos nuostatomis pripažįstama, kad vaikas yra visavertis asmuo, turintis teisę reikšti savo pažiūras visais jam rūpimais klausimais, į šias pažiūras turi būti atsižvelgta ir joms turi būti skirta pakankamai dėmesio, o tai suponuoja vaiko teisę dalyvauti su juo susijusiuose procesuose bei daryti poveikį priimant jo gyvenimui reikšmingus sprendimus.
20. Pridėtose byloje atliktos ekspertizės išvadose bei 2016-06-06 teismo psichologo išvadoje (b. l. 177) nepastebėta, jog vaikas akivaizdžiai nenorėtų bendrauti su atsakovu, vengtų užmegzti su juo ryšį. Paminėtoje išvadoje rekomenduojama praktiškai išbandyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, kai numatomas tam tikras susitikimų skaičius per mėnesį savaitgaliais (kas antras) bei atostogų metu. Atostogų metu rekomenduotini dažnesni, bet ne itin ilgos trukmės susitikimai su tėvu saugioje vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Šalių sūnus yra gimęs 2009 m liepos mėn. Šioje byloje jis buvo išklausytas per atitinkamą instituciją – Klaipėdos apygardos teismo psichologę, kuri pateikė išvadą šioje byloje, kai šalių sūnui buvo beveik 7 metai.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su vaiku atostogų metu trukmės, pagrįstai atsižvelgė į šiuo atveju svarbias aplinkybes – vaiko amžių, taip pat į tai, kad vaikas dėl tėvų konflikto patiria stresą; šalims trūksta gebėjimų palaikyti tinkamą bendravimą su vaiku ir vienas su kitu, geranoriškai tartis dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko, o ne tik į savo interesus, nepažeidė šios nutarties 20 p. nurodytos specialisto išvadoje rekomenduojamos dažnesnės, bet ne itin ilgos trukmės bendravimo tvarkos. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti vaikams saugią aplinką ši sprendimo dalis paliktina iš esmės nepakeista, tik patikslintina jo dalis dėl vaiko buvimo vietos per atostogas šios nutarties 18 p. motyvais. Ieškovas įpareigotinas, paimdamas vaiką atostogoms, iki vaiko paėmimo raštu vaiko motinai pateikti vaiko ir jo gyvenamosios vietos adresą. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog ieškovo gyvenamoji vieta nėra pritaikyta vaikui gyventi.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nustatytu ar šalių iš anksto suderintu bendravimo laiku vaikui sergant, mama privalo pateikti tai patvirtinančią medicininę pažymą, o tėvo ir vaiko bendravimas perkeliamas į lygiavertį laikotarpį po to, kai vaikas pasveiksta, šalių suderintu laiku. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog tokio kompensacinio mechanizmo nustatymas nesiderina su vaiko poreikiais, jo gyvenimo ir dienotvarkės stabilumu, nulems konfliktus, neigiamai veikiančius vaiką. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo 2014-10-24 kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014. Įvertinus šioje byloje itin konfliktinius šalių santykius, kurie neigiamai atsiliepia vaikui, tai, jog specialisto išvadoje konstatuota, jog ilgi išsiskyrimai su mama vaikui gali kelti liūdesį, įtampą, nesaugumą (t. 1, b. l. 172), yra pagrindas šią sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su vaiku laiko perkėlimo į lygiavertį laikotarpį panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad suteikti galimybę bendrauti su vaiku kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga, šiuo atveju – atsakovės. Atsakovė neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti su tėvu, todėl nagrinėjamu atveju teisiškai neįforminus galimybės perkelti pasimatymų datą tėvo prašymu, motina vis vien turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko bendravimas su tėvu įvyktų, ir, atsižvelgusi į faktines aplinkybes, kiek įmanoma suteikti galimybes vaikui ir tėvui matytis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad perkėlimas neįvykusių tėvo susitikimų su vaiku šioje byloje pažeistų vaiko interesus, kadangi vaikas yra mažas, saugus jaučiasi su mama, o itin ilgos trukmės susitikimai su tėvu (specialisto išvada, t. 1, b. l. 172) nesiderina su vaiko poreikiais turėti pastovų gyvenimo ritmą, jo gyvenimo stabilumu, o dėl tėvų itin konfliktiškų santykių kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos yra menkos. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovas neturi savo gyvenamosios vietos, pritaikytos vaikui gyventi, todėl pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog po vaiko ligos kito laikotarpio bendravimui suteikimas prieštarautų vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo ir vaiko susitikimas gali neįvykti dėl vaiko ligos, atsakovei pateikus gydytojo pažymą ieškovui.
Pirmosios instacijos teismas padidino iš ieškovo vaikui priteistą išlaikymą iki 150 Eur per mėnesį, pakeitė išlaikymo formą ir priteisė iš ieškovo O. A. nepilnamečiam vaikui V. A. išlaikymą konkrečia 19 756,48 Eur pinigų suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki jo pilnametystės 2027-07-22. Atsakovė prašo šią sprendimo dalį pakeisti ir padidinti priteisto išlaikymo sumą iki 190 Eur per mėnesį, tačiau šios sprendimo dalies keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.
23. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos, ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog vaikui 2014-03-26 sprendimu buvo priteistas 115, 85 Eur išlaikymas. Akivaizdu, jog ši suma neatitinka paminėtų kriterijų, nes vaikui augant auga ir jo poreikiai, tačiau šioje byloje susiklostė tokia padėtis, jog ieškovas niekada neteikė ir neketina teikti išlaikymo vaikui įstatyme nustatytu būdu, t. y. pervesdamas priteistą sumą vaiko mamai. Be to, byloje nustatyta, jog ieškovas pragyvena iš to, ką uždirba garaže, kuriame yra ir jo gyvenamoji vieta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą konkrečia 19 756,48 Eur pinigų suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki vaiko pilnametystės, ir didinti šios sumos nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas siekia bendrauti su vaiku, bendravimo dienomis rūpinasi vaiku, jį išlaiko, todėl įvertinus paminėtas faktines aplinkybes vaiko interesai nėra pažeidžiami.
24. Paminėtais motyvais keistinos ir tikslintinos tik teismo sprendimo dalys, nes viso sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovo ieškovei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, nes sprendimo dalis dėl kompensacinio mechanizmo naikintina (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog vaikui sergant O. A. ir vaiko bendravimas perkeliamas į lygiavertį laikotarpį po to, kai vaikas pasveiksta, šalių suderintu laiku, panaikinti.
Patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimo dalis, kuriomis nustatyta O. A. ir vaiko bendravimo tvarka savaitgaliais ir atostogų metu, ir nurodyti, jog O. A., paimdamas vaiką nakvynei savaitgaliais ir per atostogas, iki vaiko paėmimo raštu privalo I. J. pateikti vaiko gyvenamosios vietos adresą.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti I. J. iš O. A. 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.