Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi. Su atsakove santykiai yra pašliję, jie kaip sutuoktiniai nebegyvena. Paaiškino, kad bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie nustojo būti vienas kitam lojalūs, nebėra tarpusavio pagarbos, neremia vienas kito moraliai ir materialiai, neprisideda prie bendrų šeimos bei kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nurodo, kad gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų, nėra tikslingas, todėl santuoką būtina nutraukti. Argumentuoja, kad išlaikymo iš sutuoktinės nereikalauja, santuokos metu dalintino turto neįgijo, kreditorių sutuoktiniai neturi.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Vigintas Strička palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė jau keletą metų kartu nebegyvena, visiškai nebendrauja, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda. Nurodė, kad kliūčių nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovas nemato, nes nepilnamečių vaikų šalys neturi, dalintino turto neįgijo, kreditorių neturi. Atsakovės pozicija dėl santuokos nutraukimo nėra aiški, tačiau ji nuo 2022 m. sausio mėnesio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, praeito teismo posėdžio metu nurodė, kad turi reikalavimų ieškovui, kad nori susirasti atstovą, tačiau jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovui nepareiškė, prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo taip pat nepateikė. Pažymėjo, jog atsakovė nedalyvavo mediacijoje, todėl mediacija buvo nutraukta, dėl to susidaro įspūdis, jog atsakovė dėl kažkokių principų nenori nutraukti santuokos.

4. Atsakovė S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pirmo teismo posėdžio metu nurodė, kad reikš priešpriešinius reikalavimus ieškovui, byloje nori būti atstovaujama advokato, teismas atsakovei suteikė tokią galimybę, dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Atsakovė į teismo posėdį, apie kurį informuota tinkamai, neatvyko, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo G. M. ir atsakovės S. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

6. Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

8. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

9. Ieškovas teigia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo bei dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Šalys prieš keletą metų pradėjo gyventi atskirai, jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Ieškovas ieškinyje ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog G. M. ir S. M. santuoka iširo dėl pašlijusių santykių šeimoje, lojalumo ir pagarbos nebuvimo vienas kitam. Sutuoktiniai nerėmė vienas kito, nei moraliai, nei materialiai neprisidėjo prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Įvertinus ieškovo nurodytus argumentus, kuriems atsakovė prieštaravimų nepareiškė, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Nei viena iš šalių nepareiškė noro taikytis. Šalys tvirtai apsisprendusios nutraukti santuoką ir nemano, kad santuokiniai ryšiai gali būti atkurti. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

10. Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos santuokinės pavardės – „M.“, „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

11. Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

12. Turto padalinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo. Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų nėra. Šalys kreditinių įsiskolinimų neturi, todėl šiais klausimais teismas nepasisako.

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis), tačiau nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas neprašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas (duomenų apie ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas į bylą nepateikė), todėl teismas klausimo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžia.

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur sumą, kuri priteisiama iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268– 270 straipsniais, 307 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. M. palikti prigimtinę pavardę – M., atsakovei santuokinę pavardę – M.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.