Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1303-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
2S-1303-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16951-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
A. S., J. S., K. L., J. T.
Civilinė byla Nr. 2S-1303-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16951-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.10.3.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S., J. S., K. L. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S., J. S., K. L. ir J. T. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino ieškovo A. N. ieškinį:

– nustatė ieškovui A. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančio daikto, naudai 87 m² ploto kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutą, plane pažymėtą skaičiais 24, 74, 75, 25 ir 82, per atsakovui J. T. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš A. N. atsakovo J. T. naudai 300 Lt kompensaciją, mokamą kartą į metus iki nustatyto servituto panaikinimo (pakeitimo) ar kitokios kompensavimo tvarkos nustatymo;

- įpareigojo atsakovus J. T., K. L., A. S., J. S. kartu su ieškovu A. N. lygiomis išlaidų dalimis išlaikyti 87 m² ploto servitutu nustatytą kelią ir pėsčiųjų taką per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- nustatė ieškovui A. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančio daikto, naudai 224 m² ploto kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutą, plane pažymėtą skaičiais 75, 83, 84, 85, 13, 12, 11, 27, 26 ir 25, per atsakovams K. L., A. S. ir J. S. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš A. N. atsakovų K. L., A. S. ir J. S. naudai 1 000 Lt kompensaciją, mokamą kartą į metus iki nustatyto servituto panaikinimo (pakeitimo) ar kitokios kompensavimo tvarkos nustatymo;

- įpareigojo atsakovus K. L., A. S., J. S. kartu su ieškovu A. N. lygiomis išlaidų dalimis išlaikyti 224 m² ploto servitutu nustatytą kelią ir pėsčiųjų taką per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Žemesnės instancijos teismas

- įpareigojo atsakovus per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savo žemės sklypuose esančias kliūtis, trukdančias ieškovui A. N. nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 4 605,25 Lt bylinėjimosi išlaidų;

- priteisė iš atsakovų ekspertui K. J. 500 Lt; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 182,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; priteisė iš ieškovo A. N. atsakovo ir A. V. naudai 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. S., J. S., K. L. ir J. T. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą, atsakant į klausimą, ar teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovui nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reiškia, kad turi būti šalinamos kliūtys, kurios trukdo naudotis neįrengtu keliu ir pėsčiųjų taku; išaiškinti, kas šiuo atveju yra laikoma kliūtimis ir kokiais kriterijais vadovaujantis jos identifikuojamos; kieno lėšomis turi būti atliktas atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose esančių kliūčių šalinimas.

Prašyme nurodė, kad ieškovas A. N. atsisakė savo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus jiems priklausančiuose žemės sklypuose įrengti pravažiavimą kelio servituto ribose, jį tvarkyti ar kitaip išlaikyti. Ieškovas nereikalavo, kad pravažiavimą įrengtų atsakovai ir sutiko pats jį įsirengti. Pabrėžė, kad faktiškai kelio ir pėsčiųjų tako servituto ribose nei kelias, nei pėsčiųjų takas nėra ir niekada nebuvo įrengtas, šioje teritorijoje šiuo metu auga veja. Nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 124 p. draudžia motorinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti veja ar užvažiuoti ant jos. Mano, pagal teisės aktų reikalavimus įrengto kelio ir pėsčiųjų tako nebuvimas pats savaime užkerta kelią naudojimuisi kelio ir pėsčiųjų tako servitutu. Pareiškėjai siekia nustatyti, ar teismo sprendimu numatytas įpareigojimas pašalinti kliūtis reiškia, kad tokios kliūtys turėtų būti šalinamos ir tada, kai jokio kelio ar pėsčiųjų tako apskritai nėra įrengta, nėra parengtas ir suderintas joks projektas dėl kelio įrengimo. Pareiškėjams nėra aišku, kokie atsakovų žemės sklypuose esantys objektai galėtų trukdyti kelio ar pėsčiųjų tako įrengimui. Atkreipė dėmesį, kad kelio ir pėsčiųjų tako servituto ribose po žeme yra paklota įvadinė elektros linija, spaudiminė kanalizacijos trasa ir kiti inžineriniai tinklai, kurie nėra pritaikyti eksploatavimui po važiuojamąja dalimi. Prašyme keliamas klausimas, ar veja bei inžineriniai tinklai taip pat yra laikomi kliūtimis, trukdančiomis ieškovui nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjams nėra aišku, kieno lėšomis turėtų būti atliekamas žemės sklypuose esančių kliūčių šalinimas. Jų nuomone, kadangi ieškovas pats sutiko įsirengti pravažiavimą, kliūčių šalinimas turėtų būti laikomas kelio ir pėsčiųjų tako įrengimo sudedamąją dalimi. Laiko, kad kliūčių šalinimo išlaidas turėtų padengti tas, kas pagal suderintą projektą įrenginės kelią ir pėsčiųjų taką. Atkreipė dėmesį, kad teismas nesprendė klausimų, susijusių su atsakovų žemės sklypuose esančių ir eksploatavimui po važiuojamąja dalimi nepritaikytų inžinerinių tinklų perklojimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, t. y. nustatyto kelio servituto ribose atsakovams uždrausta vykdyti bet kokių statinių statybos darbus. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu faktinės kliūtys patekti į ieškovo žemės sklypą nustatytu kelio servitutu buvo skirtingos: kelio ir pėsčiųjų tako ribose sustatyti kuoliukai, užtvaras, pradėta tverti betoninė siena (tvora), rąstų krūva ir pan. Tai patvirtino byloje esantys duomenys. Taigi, teismas sprendimu įpareigojo pašalinti faktines fizines kliūtis, esančias atsakovų sklypuose nustatyto servituto ribose ir trukdančias ieškovui A. N. nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į jo žemės sklypą. Akcentavo, kad kliūčių šalinimo atlygintinumo klausimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas, todėl teismas neturi galimybės dėl jo pasisakyti, nes tai reikštų išėjimą už ieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovams patyrus nuostolius dėl faktinių kliūčių šalinimo, jie gali naudotis įstatymų nustatytais savo teisių gynimo būdais civilinio proceso tvarka.

Taip pat pažymėjo, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2006 m. lapkričio 15 d. sutarties 2.2.6 punktu atsakovai įsipareigojo savo lėšomis ir pagal inžinerinius tinklus eksportuojančių įmonių išduotas sąlygas suprojektuoti ir įrengti visus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, būtinas detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui, t. y. įsipareigojo įrengti ir kelią, nustatyto servituto ribose. Pabrėžė, kad AB LESTO savo servituto nėra atsisakiusi, todėl pareiškėjų po žeme paklotų inžinerinių tinklų atsparumas (neatsparumas), esant naudojamam keliui, bei vejos užsodinimas kelio ir pėsčiųjų tako servituto ribose, atsižvelgiant į jų pačių anksčiau minėtus prisiimtus įsipareigojimus, yra pačių pareiškėjų prisiimta rizika. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui patikslinus ieškinio dalyką ir reikalavimo dėl kelio įrengimo nustatyto servituto ribose nereiškiant, teismas šio klausimo nenagrinėjo, todėl aiškinimas šioje dalyje taip pat nėra galimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai A. S., J. S., K. L. ir J. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, iš kurių akivaizdu, jog sprendimu nustatyto kelio ir pėsčiųjų tako teritorijoje joks kelias ar pėsčiųjų takas faktiškai nėra ir nebuvo įrengtas. Mano, kad įpareigojimas pašalinti kliūtis yra neišvengiamai susijęs su paties kelio ir pėsčiųjų tako egzistavimu, t. y. faktiškai neįmanoma kliudyti naudotis neegzistuojančiu keliu. Pabrėžė, kad nei kelias, nei pėsčiųjų takas atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose nėra įrengtas. Laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendime minimomis kliūtimis, trukdančiomis patekti į viešpataujantį žemės sklypą, turėtų būti laikomi nustatyto servituto teritorijoje esantys statiniai. Atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį teritorijos, kurioje nustatytas kelio ir pėsčiųjų tako servitutas, užima veja, o vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 124 p. motorinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti veja ar užvažiuoti ant jos yra draudžiama. Akcentavo, kad įrengto kelio ir pėsčiųjų tako nebuvimas pats savaime užkerta kelią naudojimusi kelio ir pėsčiųjų tako servitutu. Tokiu atveju, veja taip pat galėtų būti laikoma faktiškai ir fiziškai egzistuojančia kliūtimi. Pabrėžė, kad prašymu išaiškinti sprendimą siekiama nustatyti, ar teismo sprendimu numatytas įpareigojimas pašalinti kliūtis reiškia, jog kliūtis turi būti šalinamos ir tuomet, kai jokio kelio ar pėsčiųjų tako iš viso nėra įrengta. Laiko, kad, nustačius, jog kliūtis reikia šalinti ir nesant įrengto kelio ar pėsčiųjų tako, reikalinga išsiaiškinti ir tai, kas laikoma kliūtimi arba kokiais kriterijais reikia vadovautis sprendžiant, ar objektas yra kliūtis, trukdanti ieškovui nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad po žeme yra paklota įvadinė elektros linija, spaudiminė kanalizacijos trasa ir kiti inžineriniai tinklai, kurie nėra pritaikyti eksploatavimui po važiuojamąja dalimi ir tą patvirtina byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovams taip pat nėra aišku, ar šie inžineriniai tinklai laikytini kliūtimis, trukdančiomis naudotis servitutu. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nėra aiškiai nurodyta, kieno lėšomis turėtų būti atliekamas žemės sklypuose esančių kliūčių šalinimas. Pabrėžė, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovas nereikalavo, jog pravažiavimą įrengtų atsakovai ir sutiko pats jį įrengti. Mano, kad vertinant teismo sprendimą sisteminiu ir loginiu metodais darytina išvada, kad kliūčių šalinimas turėtų būti laikomas kelio ir pėsčiųjų tako įrengimo sudedamąja dalimi. Tai reiškia, kad kliūčių šalinimo išlaidas turėtų padengti tas, kas pagal suderintą projektą įrenginės kelią ir pėsčiųjų taką. Pažymėjo, kad šis klausimas teismo sprendimu nebuvo išspręstas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovai Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi įsipareigojo įrengti kelią servituto ribose. Nurodė, kad viešpataujančių ir tarnaujančių daiktų turėtojai turi teisę patys susitarti dėl privačiame sklype esančių servitutų nustatymo ir jų naudojimo tvarkos. Šiuo atveju atsakovų žemės sklypai vienas kito atžvilgiu yra viešpataujantys ir tarnaujantys, o atsakovų, kaip minėtų sklypų savininkų, teisėms įgyvendinti nebuvo ir nėra reikalingas kelio nutiesimas.

Atsiliepimas

Ieškovas A. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog kliūtys – tai statiniai bei bylos nagrinėjimo metu buvę kiti trukdžiai nustatyto servituto ribose, t. y. kuoliukai, užtvaras, pradėta tverti betoninė siena (tvora), rastų krūva ir kt., kurios yra žinomos iš bylos duomenų. Atkreipė dėmesį, kad teismas įpareigojo pašalinti faktines fizines kliūtis, o ne hipotetines, ir tik tas, kurios trukdo ieškovui naudotis nustatytu servitutu. Laiko, kad atsakovų reikalavimas išaiškinti klausimus, susijusius su veja ir inžinieriniais tinklais kaip galimomis kliūtimis, yra nepagrįstas. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovai privalo pašalinti tas kliūtis, kurios trukdo ieškovui A. N. patekti į jo sklypą. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu veja ir inžinieriniai tinklai bus fizine kliūtimi, jie turės būti pašalinti. Skundžiamoje nutartyje teisingai akcentuota, kad patys atsakovai Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2006 m. lapkričio 15 d. sutartimi Nr. 04774 įsipareigojo Vilniaus miesto savivaldybei savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti kelią servituto ribose ir šio įsipareigojimo būtinybė nėra išnykusi, nes AB LESTO nėra atsisakiusi servituto. Pagal atsakovų detaliojo plano sprendinius, servitutinis kelias per sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tarnaujantis viešpataujančių daiktų, t. y. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir AB LESTO atžvilgiu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo gruodžio 20 d. sprendimo pagrindu ir ieškovo sklypo atžvilgiu. Tai, kas anksčiau nurodyta reiškia, kad servitutas atsakovų sklypuose privalo būti ne tik todėl, kad jį nustatė teismas, bet ir dėl tos priežasties, jog atsakovai jį patys susiplanavo. Taigi, vejos užsodinimas ir inžinerinių tinklų nutiesimas servituto ribose yra pačių atsakovų (pareiškėjų) prisiimta rizika. Akcentavo, kad jokios kliūtys, t. y. veja, inžineriniai tinklai, statiniai, medžiai, užtvarai, nepatogumai ir finansinės išlaidos bei kt., negali riboti ieškovo servitutu jam nustatytos teisės. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atidus ir rūpestingas asmuo suvokia, kad tvora, užtvaras, medžiai, daržai ir kt. sudaro fizines kliūtis, kurios neleidžia važiuoti ar eiti servitutu nustatytu keliu. Mano, kad šis pareiškėjų procesinis prašymas yra nesąžiningas. Akcentavo, kad nepaisant to, ar yra kelias, ar ne, atsakovai per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo turėjo pašalinti visa tai, kas kliudo ieškovui patekti į jo sklypą. Pažymėjo, kad atsakovams nėra nustatytas įpareigojimas įrengti kelią, nes toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas byloje. Tai reiškia, kad atsakovų prašymas išaiškinti, ar kliūčių šalinimas yra sudėtinė kelio įrengimo dalis ir kieno lėšomis turėtų įrengiamas kelias, yra perteklinis. Servitutu ieškovui suteikta teisė naudotis atsakovų sklypų, skirtų kelio ir pėsčiųjų tako servitutui, dalimi, todėl atsakovai neturi rūpintis ir aiškintis, kaip jie turi įgyvendinti šią ieškovo teisę. Tik ieškovas gali realizuoti savo naudojimosi svetimu daiktu būdą, t. y. kaip, kokiu būdu jis važiuos ar eis per ieškovų žemės sklypus. Laiko, kad kilus problemoms važiuoti ar eiti servitutiniu keliu, ieškovas jas išspręs, tačiau atsakovai pirmiausiai turėtų įvykdyti jiems teismo nustatytą įpareigojimą – pašalinti kliūtis, jog ieškovas galėtų važiuoti ir eiti nustatyta žemės dalimi.

Tretieji asmenys atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs šalių nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Vadovaujantis CPK 278 str. 1 d., jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Apeliantai savo prašyme teigia, kad įpareigojimas pašalinti kliūtis yra neišvengiamai susijęs su paties kelio ir pėsčiųjų tako egzistavimu ir šiomis aplinkybėmis grindžia sprendimo išaiškinimo būtinumą. Taip pat nurodo, kad įvertinus tai, jog kelio ar pėsčiųjų tako teismo sprendimu nustatyto servituto apimančioje teritorijoje nėra ir nebuvo, tai reiškia, jog faktiškai neįmanoma kliudyti naudotis neegzistuojančiu keliu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo nustatytas kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutas apibrėžiant jo plotą ir vietą. Aplinkybė, kad kelio ir pėsčiųjų tako vietoje, kurioje nustatytas servitutas faktiškai nėra, nesudaro pagrindo prielaidai, jog atsakovai realiai negali įvertinti, kokias kliūtis yra reikalinga pašalinti, siekiant įvykdyti anksčiau nurodytame teismo sprendime jiems nustatytą įpareigojimą. Apeliantų samprotavimai, kad neįmanoma kliudyti naudotis neegzistuojančiu keliu šiuo atveju nėra reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti tenkinti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo pagrįstumą, kadangi jie yra orientuoti ne į siekį išsiaiškinti neaiškų teismo sprendimą, o paneigti pareigą pašalinti kliūtis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl anksčiau nurodytų atsakovų motyvų nėra.

Prašymo išaiškinti teismo sprendimo pagrįstumą apeliantai taip pat grindžia tuo, kad nėra aišku, ar statiniai, esantys nustatyto servituto teritorijoje, veja, taip pat po žeme paklota įvadinė elektros linija, spaudiminė kanalizacijos trasa ir kiti inžineriniai tinklai turėtų būti laikomi kliūtimis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Įvertinęs šiuos apeliantų argumentus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad jie nesudaro prielaidų spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeisdamas teisės normas atsisakė tenkinti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Tai, kad pareiškėjams kyla subjektyvių abejonių, ar tam tikri objektai nagrinėjamu atveju yra laikytini kliūtimis nereiškia, jog priimtas teismo sprendimas yra dviprasmiškas ar neaiškus ir dėl šios priežasties turėtų būti tenkinamas prašymas dėl sprendimo išaiškinimo. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šie apeliantų nurodyti argumentai neįrodo skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo. Apeliantai nurodė, kad ieškovas byloje nereikalavo, jog pravažiavimą įrengtų apeliantai ir sutiko pats jį įrengti. Laiko, kad kliūčių šalinimas turėtų būti laikomas kelio ir pėsčiųjų tako įrengimo sudedamąja dalimi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų teiginiais ir pabrėžia, kad apeliantų svarstymai, jog kliūčių šalinimas yra susijęs su kelio įrengimu ir turėtų jį apimti, nepagrindžia apeliantų prašymo dėl sprendimo išaiškinimo pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad tokie atsakovų teiginiai vertinti ne kaip prašymo dėl sprendimo išaiškinimo pagrindimas, bet kaip teismo priimto sprendimo pagrįstumo kvestionavimas, kadangi tokiu būdu bandoma eliminuoti teismo pavestą pareigą pašalinti kliūtis. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimai teismo sprendimo išaiškinimo metu nėra sprendžiami, nėra pagrindo konstatuoti esant pagrindą skundžiamos nutarties panaikinimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad išlaidų dėl kliūčių, trukdančių ieškovui nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalinimo atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėjimas. Tai reiškia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neturėjo pasisakyti šiuo klausimu. Priešingu atveju būtų pažeidžiamos sprendimo išaiškinimą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK str. 278 str. 1 d.), nes būtų peržengiamos byloje išspręstų klausimų ribos.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Pažymėtina, kad pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiam ieškovui A. N.. Ieškovas A. N. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėjo 420 EUR (t. 5, b. l. 262-263). Atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos atskirajam skundui parengti viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.16 p. numatytą rekomenduojamą maksimalų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydį, bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 285,80 EUR (714,50 EUR x 0,4) (714,50 EUR – užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Netenkinus atskirojo skundo, ši suma priteistina iš apeliantų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 71,45 EUR.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Apeliantų A. S., J. S., K. L. ir J. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 285,80 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t.y. iš kiekvieno po 71,45 EUR.

Teisėjas Dainius Rinkevičius