Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-08-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-8209-674/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-01
Bylos Nr.
2YT-8209-674/2023
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00812-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
D. K., L. A.
Suinteresuotas asmuo
R. G., VĮ ,,Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8209-674/2023Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00812-2023-2)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 1 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjai D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. A. ir D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G. ir VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. R. G., jos sutuoktinis A. G., faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė sutuoktinės palikimą nuo šio atsiradimo dienos.

2.1 Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad jų tėvai A. G. ir J. R. G. santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: butą ir 1/8 ūkinio pastato, ½ pastato (tvarto), žemės sklypą. Gyvenant santuokoje tėvai susilaukė vaikų: D. K. (G.), R. G. ir L. A. (G.). (duomenys neskelbtini) mirė jų motina, J. R. G.. Po motinos mirties niekas į notarą nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia, nes nekilnojamas turtas, įgytas po sudarytos santuokos, pagal VĮ „Registrų centas“ yra registruotas kaip A. G. nuosavybė. (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas, A. G.. Pagal 2004 m. rugpjūčio 5 d. sudaryta testamentą, kurį patvirtino Raseinių rajono 2-ojo notarų biuro notarė, jis savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: trijų kambarių butą su rūsiu, ūkinius pastatus su garažu, paliko lygiomis dalimis, po vieną antrąją, savo dukterims: D. K. ir L. A.. Dabartiniu metu norėdami sutvarkyti su turtu susijusius reikalus, sužinojo, kad yra teisinės kliūtys, kurių be teismo pagalbos išspręsti neįmanoma, nes po jų motinos mirties liko nepaveldėtas bendras sutuoktinių turtas, kurį tėvas su motina buvo įsigiję santuokoje. Ir nors nekilnojamas turtas buvo registruotas tėvo vardu, tačiau buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir iki J. R. G. mirties priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis.

2.2 Paaiškino, kad po J. R. G. mirties tėvas, A. G. pradėjo rūpintis nekilnojamuoju turtu, naudojo bendrą turtą, jį išlaikė, mokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius. Pareiškėjų motina mirė santuokoje. Niekas dėl jos turto paveldėjimo pretenzijų nereiškė ir į jokias institucijas dėl jos paveldėjimo nesikreipė. Ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekyla ir dabar. Suinteresuotas asmuo, tai yra pareiškėjų brolis, R. G., sutinka, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad mirusios motinos, J. R. G., palikimą sutuoktinis, A. G., priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2.3 Pareiškėja L. A. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas , kad negali atvykti dėl nedarbingumo, pareiškimą palaiko, prašo nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant.

2.4 Pareiškėja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jos tėtis A. G. po mamos J. R. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti. Suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad jis pretenzijų pareikštam reikalavimui neturi. Sutinka su pareiškimu. Nurodė, kad ten jo interesų nėra. Į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. R. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. R. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

4. Liudytojas V. K. parodė, kad jo uošvis A. G. po savo žmonos J. R. G., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. 2004 m. rugpjūčio 5 d. buvo surašęs testamentą, kuriuo trijų kambarių butą su rūsiu, ūkinius pastatus ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis, po ½ dalį, dalimis paliko dukroms: D. K. ir L. A.; notarinio registro Nr. AŠR1422 (b. l. 5). A. G. ir J. R. G. buvo sudarę santuoką (b. l. 6), byloje nėra duomenų, kad jie būtų išsituokę. Gyventojų registro duomenimis A. G. sutuoktinė J. R. G., mirusi (duomenys neskelbtini); vaikai: D. K., L. A., R. G. (b. l. 7). Iš medicininių mirties liudijimų matyti, kad J. R. G. mirė (duomenys neskelbtini); A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė registruotas turtas: 0,0733 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), priklausančio butui UN (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis tvarto UN (duomenys neskelbtini), daržinės UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-18) Raseinių 1-ojo notarų biuro pranešime nurodyta, kad dėl J. R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 19). Iš Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro liudijimų matyti, kad 2023 m. gegužės 30 d., po A. G. mirties (duomenys neskelbtini), pradėta paveldėjimo byla, kurioje paveldėti mirusiojo turtą kreipėsi dukros D. K. ir L. A.; notarinio registro Nr. 2430 ir Nr. 2432 (b. l. 20, 21). Iš mokėjimo pranešimų matyti, kad A. G. 2020-2022 metais mokėjo mokesčius už turtą esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-27), be to A. G. vardu siųsti pranešimai iš ,,Ignitis“ (b. l. 28).

6. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. R. G. mirties yra jos vaikai ir sutuoktinis. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėja turėjo tris vaikus ir sutuoktinį, kuris pasak pareiškėjų ir paveldėjo mirusiosios turto dalį, nes visas turtas buvo įgytas santuokoje kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir viešame registre registruotas A. G. vardu. Kaip nurodė pareiškėjos, jų tėvas A. G. po sutuoktinės mirties ir nesikreipė į notarų biurą, nes manė, kad esant turtui registruotam jo vardu, viskas pereina jam ir nereikia tvarkytis jokių dokumentų. Nei vienas iš mirusios J. R. G. vaikų ar sutuoktinis per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo liudijimo A. G. išdavimo neprieštaraus, jei bus nustatyta, kad jis po palikėjos J. R. G. mirties perėmė jos turtą ir pradėjo faktiškai jį valdyti.

7. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

8. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

9. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip nurodė pareiškėjos, jų tėvas po mamos mirties ir toliau liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausiusiame bute, taip pat rūpinosi visu turtu likusiu po J. R. G. mirties, mokėjo mokesčius ir turtą valdė kaip savo neišskirdamas jokios turto dalies. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtino šalių paaiškinimai ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš aptarto laikytina, kad A. G. kaip palikėjos sutuoktinis perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjai. (CK 5.50 str. 2 d.)

10. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, pareiškėjos negali pagal savo tėvo testamentą priimti palikimo , nes A. G. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po J. R. G. mirties. Pareiškėjos negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad A. G. po J. R. G. mirties perėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė