- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3712-1005/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00838-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto“
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto“ bankas“, atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant atstovui),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto“ bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškime aiškinama, kad pareiškėjas po V. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Nuo (duomenys neskelbtini) metų V. S. gyveno kartu su pareiškėjo šeima (duomenys neskelbtini). Nuo 1997 m. lapkričio mėnesio V. S. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur slaugė savo dukrą. V. S. išvykus pareiškėjas prižiūrėjo ir rūpinosi V. S. priklausančius žemės sklypus ir tai daro iki šiol. V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjas V. S. priklausančius žemės sklypus šienaudavo, ganydavo, o prasidėjus pasėlių deklaravimui ir deklaruodavo. Pareiškėjas iš žemės ūkio pasitraukė 2005 metais ir dar turi išsaugojęs vieną žemės naudmenų deklaraciją. Tokiu būdu pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė savo mirusios motinos turtą ir dabar kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškime pažymima, kad V. S. buvo surašiusi naminį testamentą, kuriuo po savo mirties paliko pareiškėjui 3 ha žemės. Apie tai, kad toks testamentas negalioja pareiškėjas sužinojo tik 2022 metų balandžio mėnesį, kai nuvyko pas notarą dėl žemės dovanojimo savo dukrai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. S. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Parodė, kad jo motina kartu su juo daug metų gyveno (duomenys neskelbtini). Turėjo 3 ha žemės, kurią jis dirbdavo, šienaudavo, ganydavo. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jai priklausančius žemės sklypus jis toliau šienavo ir ganė, nes tada gyveno ūkiškai ir laikė gyvulius. Jų šeima iš aktyvios žemės ūkio gamybos pasitraukė 2005 metais. Ar žemę deklaruodavo nebepamena, nes popierius tvarkydavo jo žmona L. S..
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo J. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad yra J. S. žmona. Jie santuokoje jau 55 metai. Jos anyta V. S. kartu su jais gyveno nuo 1972 metų iki devyniasdešimt kažkelintų metų. Paskui V. S. išvažiavo pagyventi į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo prižiūrėti sergančią dukrą, tačiau parvažiuodavo ir į (duomenys neskelbtini). V. S. turėjo nusipirkusi žemės, kurią visą laiką prižiūrėjo J. S.: pjaudavo, ganydavo. V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties J. S. toliau naudojosi motinos žeme ir ją prižiūrėjo. Jų šeima iš aktyvios žemės ūkio gamybos pasitraukė 2005 metais, bet net iki 2018 metų dar laikė truputi gyvulių. V. S. buvo surašiusi naminį testamentą, todėl jie iki dabar manė, kad V. S. žemė yra jų. Ir tik nesenai sužinojo, kad naminis testamentas negalioja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini). J. S. yra V. S. sūnus. Namų ūkio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio galva buvo J. S., šeimos nariu yra nurodyta motina V. S., kuri (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). V. S. nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, esantis (duomenys neskelbtini). J. S. buvo paskirtos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais. Iš (duomenys neskelbtini) naminio testamento matyti, kad testatorė V. S. po savo mirties 3 ha žemės palieka sūnui J. S.. Iš notaro 2022-06-21 rašto matyti, kad po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal V. S. mirties metu (mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusį 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. S. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjas J. S. per 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, liudytojos parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pakanka duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėjas priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Esant aptartoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos V. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per šešių mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. S., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.