- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-394-555/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- UAB „Rimansta“
- Ieškovas
- ADB „BTA Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- UADBB „MAI Lietuva“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rimansta“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „BTA Insurance Company“ SE (buvęs pavadinimas „BTA draudimas“) ieškinį atsakovui UAB „Rimansta“, trečiajam asmeniui UADBB „MAI Lietuva“ dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rimansta“ 5160,26 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2007-08-06 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta atsakovui priklausančio automobilio “MERCEDES BENZ 1840 ACTROS”, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2007-08-11 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas VW GOLF v/n BI66125. Šio įvykio kaltininku buvo pripažintas UAB „Rimanstos” darbuotojas, vairavęs “MERCEDES BENZ 1840 ACTROS” v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius bei kitas išlaidas, susijusias su šiuo atveju. LR TPVCAPD 11 str. 7 p. suteikia ieškovui teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, jei draudėjas laiku nesumoka pagal sutartį priklausančias sumokėti įmokas. Ieškovas 2010-01-05 teikė atsakovui pretenziją, tačiau pretenzija nebuvo patenkinta.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, kuri numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, taikymo. Nurodė, kad atsakovas draudimo įmokas sumokėjo pavėluotai: pagal sutartį Nr. 120760475 1250 Lt įmoka turėjo būti sumokėta iki 2007-08-06, tačiau ji sumokėta 2007-09-30, t.y. po 2007-08-11 įvykusio draudiminio įvykio, kitos įmokos taip pat buvo mokamos ne laiku: 2007-11-06 turėta mokėti įmoka sumokėta 2007-11-30, 2008-02-06 turėta mokėti įmoka sumokėta 2008-04-09, tačiau draudikas sutarties nenutraukė, tai teismo vertinimu, įrodo, kad tiek draudėjui tiek draudikui pavėluotas draudimo įmokų mokėjimas buvo įprastas ir draudikas draudimo įmokos pavėluotų mokėjimų nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, nenutraukė netinkamai vykdomos draudimo sutarties, nors turėjo teisę, bet ne pareigą (TPVCAPD įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priėmė visas pavėluotai sumokėtas įmokas. Teismas atsakovo argumentus, jog draudėjas neturi grąžinti draudikui dėl padarytos žalos išmokėtų sumų, nes draudikas gavo draudimo sumas, jas priėmė, nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo, ir draudimo sutartis nebuvo nutraukta, laikė nepagrįstais. Sprendė, jog draudikas (ieškovas) turi teisę susigrąžinti išmokėtas žalos atlyginimo sumas iš atsakovo, nepaisant to, kad atsakovas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio, kadangi kokią galimybę numato įstatymas. Pažymėjo, kad atsakovas buvo įsipareigojęs bei atsakingas ieškovui už įmokų mokėjimo terminus (Sutarties Nr.12/0760475 3.2.1 p., 4.1).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rimansta“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, kas turėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Nurodo, kad UAB „BTA draudimas" dėl eilinės draudimo įmokos 2007-09-30 pavėluoto mokėjimo, pretenzijos draudėjui UAB „Rimansta" nepareiškė, nepranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą prieš terminą ar draudimo sutarties sustabdymą, t.y. sutartis nebuvo nutraukta ar sustabdyta įstatymo nustatyta tvarka, o pretenziją dėl nesumokėtų draudimo įmokų pareiškė tik 2010-01-05 (daugiau kaip po dviejų metų), kai jau buvo priėmęs visas draudimo įmokas. Apelianto nuomone, kadangi atsakovas sumokėjo visas draudimo įmokas laiku pagal sutartį, t.y. visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartis, todėl draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui UAB „Rimansta" draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad LR Transporto priemonių valdytoju civilines atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodyta, kad draudikas turi teisę, bet ne pareigą reikalauti iš draudėjo grąžinti padarytos žalos išmokėtas sumas. Teigia, kad ieškovas UAB „BTA draudimas" nepasinaudojo savo teise nutraukti sutartį, reiškia ieškovą tokia situacija tenkino, jis savo konkliudentiniais veiksmais, toliau priimdamas įmokas, prisiėmė visą jam tenkančią riziką ir sutarties nenutraukė. Teismai, spręsdami bylas, privalo vadovautis aprobuota teismų praktika, t.y. nutartimis, kurios yra skelbiamos biuletenyje „Teismų praktika". Jonavos rajono apylinkės teismas nesivadovavo nei viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje teismas būtų pasisakęs dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies taikymo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, pagal kurią pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti išmokėtos žalos atlyginimui sumos.
Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (LR CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „BTA draudimas“ ir atsakovas UAB „Rimansa“ 2007-08-06 sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonės MERSEDES BENZ 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nustatant 5000 Lt draudimo įmoką dalimis: sumokant po 1250 Lt iki 2007-08-06, 2007-11-06, 2008-02-06, 2008-05-06. Dėl apdrausto automobilio vairuotojo kaltės 2007-08-11 Lenkijoje buvo apgadintas automobilis VW Golf, valst. Nr. BI66125, ieškovas 2009-07-09 atlygino žalą - sumokėjo 5160,26 Lt. Autoįvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui nustatyto dydžio draudimo įmokų, kurios sumokėtos po autoįvykio, t.y. 2007-09-30 ir 2007-11-30, 2008-04-09, 2008-05-06. Ieškovas pretenziją atsakovui pareiškė 2010-01-05. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pasisakė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Remiantis paminėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, teisėjų kolegija yra saistoma teismų formuojama praktika – Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-011-17 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1924-555/2011 (vėliau priimta teismo nutartimi nei nutartis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas) bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtomis nutartimis civilinėse bylose Nr. 2A-792-275/2010, Nr. 2A-311-115/2010.
LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau vadinama TPVCAPD įstatymu) 11 straipsnio 7 dalies aktuali galiojusi redakcija numatė, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tai rodo, kad ši teisės norma nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Nagrinėjamu atveju draudimo įmoka nebuvo sumokėta laiku, tačiau draudikas šios aplinkybės nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes TPVCAPD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu nereiškė dėl to jokių pretenzijų, sutarties nenutraukė ir priėmė atsakovo pavėluotai sumokėtas visas draudimo įmokas.
Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad draudikas gavo draudimo sumas, jas priėmė, nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo, negrąžino sumokėtų draudimo įmokų už automobilį, kuris sukėlė avariją, kaip numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, draudimo sutarties nenutraukė, t.y. draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui UAB ,,Rimansta“ draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog draudėjas turi grąžinti draudikui dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, kadangi aukščiau nurodytose teismų nutartyse iš esmės buvo išaiškinta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata, jog draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio patenkinimas šioje byloje, faktiškai prieštarauja ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turi atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą (CK 1.5straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas (CPK 330 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas - iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui - 155 Lt žyminio mokesčio (b.l. 60) bei 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 37, 68), valstybei – 36,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ADB „BTA Insurance Company“ SE (buvęs pavadinimas „BTA draudimas“) ieškinį atsakovui UAB „Rimansta“, trečiajam asmeniui UADBB „MAI Lietuva“ dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsakovui UAB „Rimansta“ 1755 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, 36,86 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.