- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1924-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- UADB „ERGO LIETUVA“
- Atsakovas
- UAB „Relas“
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Arūno Rudzinsko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „ERGO LIETUVA“ ieškinį atsakovui UAB „Relas“, tretysis asmuo V. M., dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Relas“ 33889,10 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1017 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tarp šalių 2009-05-05 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-1091183, kuria metų laikotarpiui buvo apdrausta atsakovui priklausančio automobilio Mercedes Benz 817, v/n (duomenys neskelbtini) , valdytojo civilinė atsakomybė. 2009-06-15 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas Mercedes Benz 817, v/n (duomenys neskelbtini) , kliudė ir apgadino automobilį VW Golf Plus, v/n (duomenys neskelbtini) . Kaltu pripažintas vairuotojas V. M. ir jam skirta piniginė bauda. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius bei kitas išlaidas, susijusias su šiuo atveju, tai laikydamas tiesioginiais nuostoliais. Atsakovas, sudarydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , įsipareigojo iki 2009-05-08 sumokėti vienkartinę įmoką, tačiau ją sumokėjo pavėluotai – 2009-06-16, t.y. jau po eismo įvykio, todėl ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką ir su žalos administravimu susijusias išlaidas, iš viso 33889,10 Lt. Teigė, kad įstatymas – LR TPVCAPD 11 str. 7 p. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės suteikia ieškovui teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, jei draudėjas laiku nesumoka pagal sutartį priklausančias sumokėti įmokas.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas pavėluotai sumokėjo draudimo įmokas, pagal draudimo sutartis ir per tą laikotarpį pagal šias draudimo sutartis apdraustos transporto priemonės padarė žalą, tačiau ieškovas pavėluotą draudimo įmoką priėmė, 2010-02-03 išmokėjo draudimo išmoką (b.l. 13), todėl nuo šio termino ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėtas sumas už žalą. Kadangi į teismą ieškovas kreipėsi 2010-12-13 (b.l. 2), todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepažeidė (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Taip pat nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies aiškinimo, t.y. ginčas kilo dėl teisės, tačiau įstatymas nereglamentuoja atvejo, kada draudimo įmoka įmokėta, nors ir pavėluotai, ir draudiko buvo priimta. Pažymėjo, kad atsakovas draudimo įmokos eismo įvykio metu, t.y. 2009-06-15 dar nebuvo sumokėjęs, tačiau atsakovas sumokėjo draudimo įmoką, t.y. visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, todėl draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui UAB ,,Relas“ draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį. Kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje reglamentuota draudiko teisė išreikalauti draudėjo išmokėtą draudimo išmoką yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio norma, todėl teismas sprendė, kad teisingumo principui prieštarautų ir draudimo įmokos priėmimas ir visos 100 proc. dydžio draudimo išmokos grąžinimas. Pažymėjo, kad ieškovas nepareiškė pretenzijos dėl įmokos mokėjimo vėlavimo, nenutraukė sutarties, negrąžino sumokėtų draudimo įmokų už automobilį, kuris sukėlė avariją, kaip numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, ką numato CK 6.217 straipsnio 2 dalis, atsižvelgiant į tai, sprendė, kad šioje situacijoje ieškovas elgiasi nesąžiningai, todėl patenkinus ieškinį būtų pažeistas ir CK 1.5 straipsnis. Teismas taip pat sprendė, ir šalys tai pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo teisę turi, taip pat nurodė, kad atsakovas ginčijo žalos dydį, tačiau rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus dokumentus, nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UADB „ERGO LIETUVA“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Dėl draudimo sutarties. Draudžiamojo įvykio administravimo metu buvo nustatyta, kad draudimo įmoką UAB „Relas" sumokėjo praleidus draudimo sutartyje numatytą draudimo įmokos mokėjimo terminą - 2009-06-15, nors pagal sutartį ji turėjo būti sumokėta iki 2009-05-08. Įmokos mokėjimas buvo uždelstas ne vieną ar dvi dienas, bet daugiau nei 42 dienas, be to, atsakovas draudimo įmoką suskubo sumokėti iš kart po eismo įvykio 2009-06-16, kai, tuo tarpu, draudikas apie įvykusį eismo įvykį iš savo partnerių Vokietijoje sužinojo tik 2009-07-08. todėl akivaizdu, kad pareigos mokėti draudimo įmoką nevykdymas nebuvo atsitiktinis. Nagrinėjant draudimo sutarties esmę, šio teisinio santykio dalyvių teises bei pareigas būtina atsižvelgti į LR Civiliniame kodekse įtvirtintą įstatyminę draudimo sutarties sampratą, be to, CK 6.205 str. numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Ši CK nuostata patvirtina, kad bet kokios sutartyje numatytos prievolės pažeidimas ar įvykdymo termino praleidimas yra laikomas sutarties neįvykdymu, todėl neabejotina, kad draudėjui neįvykdžius vienos iš pagrindinių jo prievolių - mokėti draudimo įmoką, ar praleidus šios pareigos įvykdymo terminą, yra objektyvus teisinis pagrindas de jure ir de facto pareigos neįvykdžiusiai šaliai kilti neigiamoms pasekmėms. Dėl LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (lex specialis) numatytų draudėjo pareigos mokėti draudimo įmoką nevykdymo teisinių pasekmių. Iš įstatymo 11 straipsnio 7 dalies turinio matyti, kad įstatymų leidėjas labai aiškiai įtvirtino draudiko teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas tais atvejai, kai draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos. Šios draudiko teisės įstatymų leidėjas nesusiejo su jokiomis sąlygomis, kurioms esant įmokos nemokėjimas būtu pateisinamas ir draudėjui nebūtu taikoma ši įstatyme nustatyta sankcija. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas neįpareigoja draudiko siųsti draudėjui priminimų apie draudimo įmokų mokėjimus. Draudimo įmokų mokėjimo terminai yra apibrėžti draudimo sutartyje, kurios po vieną egzempliorių turi kiekviena iš sutarties šalių, ir rūpintis savalaikiu draudimo įmokos sumokėjimu yra šį įsipareigojimą prisiėmusios šalies pareiga ir negali būti perkeliama kitai sutarties šaliai, ar saistoma kitos sutarties šalies veiksmų, kuri sutarties nepažeidžia. Be to, galimybė nutraukti nevykdomą draudimo sutartį yra draudiko teisė, bet ne pareiga, juo labiau, kad tai padaryti draudikas šiuo atveju neturėjo net ir techninių galimybių, kadangi, laikantis šiai procedūrai įstatyme numatytų pareigų, tam paprasčiausiai nebuvo laiko. UADB „ERGO LIETUVA" savo pareigas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį įvykdė tinkamai, o UAB „Relas" savo pareigų tinkamai neįvykdė, todėl remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi privalo draudikui grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Atsakovui, kaip profesionalui yra keliami didesni apdairumo, rūpestingumo ir sąžiningumo standartai. O iš draudimo įmokos sumokėjimo aplinkybių akivaizdu, kad jam buvo žinomos draudimo sutarties sąlygos, teisės bei pareigos ir pareigų nesilaikymo teisinės pasekmės, todėl pareigos laiku mokėti draudimo įmokas nevykdymas negali būti pateisinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Relas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (LR CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-05-05 ieškovas UADB „ERGO LIETUVA" ir atsakovas UAB „Relas“ sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonės Mersedes Benz 817, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nustatant 1 100 Lt draudimo įmoką (b.l. 7). Dėl apdrausto automobilio vairuotojo V. M. kaltės 2009-06-15 Vokietijoje buvo apgadintas automobilis VW Golf Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ieškovas 2010-02-02 atlygino žalą patyrusiam asmeniui – sumokėjo 12046,71EUR (33889,10 Lt) (b.l. 12-13). Autoįvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui nustatyto dydžio draudimo įmokos, kuri sumokėta po autoįvykio žymiai vėliau, t.y. 2009-06-16 ir dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pasisakė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Remiantis paminėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, teisėjų kolegija yra saistoma teismų formuojama praktika – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtomis nutartimis civilinėse bylose Nr. 2A-792-275/2010, Nr. 2A-311-115/2010.
LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau vadinama TPVCAPD įstatymu) 11 straipsnio 7 dalies galiojusi aktuali redakcija numatė, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tai rodo, kad ši teisės norma nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Nagrinėjamu atveju draudimo įmoka nebuvo sumokėta laiku, tačiau draudikas šios aplinkybės nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes TPVCAPD įstatymo 6 straipsnio 9 dalies pagrindu nereiškė dėl to jokių pretenzijų ir priėmė atsakovo pavėluotai sumokėtą įmoką.
Kolegijos vertinimu, tai, kad draudikas gavo draudimo sumą, ją priėmė, nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo, draudimo sutartis nebuvo nutraukta, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindu vertinti, jog draudėjas neturi grąžinti draudikui dėl padarytos žalos išmokėtų sumų, kadangi aukščiau nurodytose teismų nutartyse iš esmės buvo išaiškinta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostata, jog draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio patenkinimas šioje byloje, faktiškai prieštarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą (CK 1.5straipsnis).
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.