- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 1-3602-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48837-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M., 2019 m. lapkričio 18 d., apie 11.25 val., vairuodamas automobilį BMW530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su neleistinai tamsintais priekiniais šoniniais stiklais, (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų veikimo, vykdant įgaliojimus, priėjęs prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priklausančio automobilio Škoda „Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės, tyčia, tiesiogiai pasiūlė duoti 50 eurų kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadui V. A., po ko šiuos pinigus numetė į automobilio bagažinę, už tai, kad pareigūnas nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina ir taip išvengtų atsakomybės, tai yra davė kyšį Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadui V. A..
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad lapkričio 18 d., apie 11-12 val., (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. V. V. B. priklausantį automobilį BMW530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su neleistinais tamsintais (48 procentai neleistinai užtamsinti priekiniai stiklai) priekiniais, šoniniais stiklais. Pareigūnas sustabdė, atsidarė duris, pasakė, kad turi problemų, nes langai tamsinti. Tikrino langų tamsinimą, liepė surasti technikinės apžiūros dokumentus ir liepė prieiti prie automobilio. Priėjęs prie bagažinės, iš piniginės ištraukė 50 Eur, kaip kyšį ir įdėjo į bagažinę. Davė pinigus kaip kyšį, kad nesuniokoti automobilio, nes liepė vietoje nuplėšti plėvelę. Labai gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pretendentė į laiduotojas A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko prašymą dėl laidavimo, nes tai jos brolis. Gali daryti teigiamą įtaką broliui, kadangi ryšys glaudus, dažnai bendrauja, jis klauso jos nuomonės. Pati neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, (duomenys neskelbtini), todėl prašo laidavimo be užstato.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Iš 2019 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 16 d., apie 11.25 val., ekipažas „1886“, kuriame dirbo Kauno AVPK KPV KPK 2-ojo būrio vadas V. A. ir vyr. patrulis L. V., (duomenys neskelbtini), ties minėtu namu patikrinimui sustabdė automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pilietis D. M., gimęs 1971 m. liepos 29 d. Patikrinimo metu buvo nustatytas KET pažeidimas dėl tamsintų langų. D. M., siekdamas išvengti atsakomybės už KET pažeidimą, į minėto tarnybinio automobilio bagažinę padėjo 50 Eur kupiūrą. Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 227 straipsnio 1 straipsnį, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų bandymo papirkti (b. l. 13,14).
2019 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pareigūnai mato kelio pusėje stovintį BMW (duomenys neskelbtini) pasukus į kairę pusę, kur yra Uosių gatvė, mato tarnybinį policijos automobilį šaukiniu „1886“, priėjus prie policijos automobilio, prieina prie bagažinės ir atidarius ją, mato ant dėžutės su popieriumi padėtą 50 Eur kupiūrą Nr. VA1526765726. Iš įvykio vietos išima 50 Eur kupiūra. Padarytos septynios fotonuotraukos (b. l. 15-20).
Daiktų apžiūros 2019 m. lapkričio 22 d. protokole nurodyta apžiūros atlikimo eiga. Matyti popierinis pinigas, tai 50 eurų vertės banknotas. Ši kupiūra yra 140x77 mm dydžio matmenų, o jos pagrindinė spalva - oranžinė. Penkiasdešimties eurų kupiūros turi apsaugos požymius, kurie įrodo autentiškumą. Matomi vandens ženklai, nematomas rašalas, hologramos ir mikrotekstas. Ant banknoto vienos pusės yra Europos sąjungos žemėlapis o dešiniajame apatiniame kame greta užrašytos rudos spalvos skaitmens „50“ yra euro pavadinimas užrašytas ne tik lotynų (EURO) ir graikų (EYPQ) rašmenimis, bet ir kirilica (EBPO). O viršutiniame dešiniajame kampe yra juodomis raidėmis užrašytas banknoto serijos numeris „VA1526765726“, kitas serijos numeris yra vertikaliai prie Europos žemėlapio, raudonomis raidėmis „765726“. Antroje banknoto pusėje yra vaizduojama renesanso stiliaus XV- XVI a. architektūra. Čia kairiajame viršutiniame kampe yra Europos Sąjungos vėliava, o po ja - M. D. parašas. Banknotas yra su perlenkimo žyme ties viduriu (b. l. 22-27).
Iš liudytojo – policijos pareigūno V. A. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 16 d., apie 11.25 val., dirbo ekipaže „1886“ kartu su Kauno AVPK KPV KPK vyr. patruliu L. V., (duomenys neskelbtini), stabdė automobilius patikrinimui. Minėtu laiku buvo sustabdytas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pilietis D. M., (duomenys neskelbtini). Tikrinant automobilio dokumentus, minėtam piliečiui davė pastabą, kad mieste važiuoja dideliu greičiu, pilietis į tai atsakė, kad „jei labai daug, tai susitars vietoje, o greitai važiavo dėl to, kad nusiplovė mašiną ir norėjo, kad nupūstų vandens lašus“. D. M. paaiškino, kad greičio nematavo, iš matymo greitis buvo didelis, o tartis nieko nereikia, nes tai yra blogai ir nusikaltimas. Tikrinant toliau, pastebėjo, kad piliečio vairuojamo automobilio priekiniai ir šoniniai stiklai yra tamsinti, dėl to pasakė, kad palauktų, o jis atsineš stiklų skaidrumo matuoklį pamatuoti. Nuėjo prie savo tarnybinio automobilio, atsidarė bagažinę ir iš dėžutės imant stiklų matuoklį, pastebėjo, kad greitai prieina D. M.. Priėjęs pastarasis pasakė, kad „nieko čia nereikia matuoti, ir taip viskas aišku, sprendžiam viską vietoje, nes visi mane žino ir pažįsta“, jis jam atsakė, kad jau sakė, „kad tai yra blogai“ ir nespėjus daugiau nieko man pasakyti, pastebėjo, kaip jis staigiai ištraukia iš piniginės 50 eurų kupiūrą ir mesdamas į tarnybinio automobilio bagažinę pasako „va jums pidisokas, skirstomės, ir viskas“. Visą šią situaciją ir pokalbį matė ir girdėjo vyriausiasis patrulis L. V. sėdėdamas tarnybiniame automobilyje. Tarnybiniame automobilyje yra įrengtos vaizdo įrašymo kameros, taip pat įrašinėjamas ir garsas. Kadangi D. M. tokiais veiksmais bandė išvengti atsakomybės už nusižengimą ir bandė papirkti policijos pareigūnus, jis uždarė automobilio bagažinę ir nurodė sėstis į tarnybinį automobilį (b. l. 32-34).
Iš liudytojo – policijos pareigūno L. V. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 16 d. dirbo ekipaže šaukiniu (duomenys neskelbtini) kartu su būrio vadu V. A., tarnybiniu automobiliu „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tą dieną patruliavo (duomenys neskelbtini). Jis apie 11.25 val. buvo tarnybiniame automobilyje ir bendravo su kitu pažeidėju, rašė protokolą, kuomet V. A., kol jis dirbo, išlipo iš automobilio ir nuėjo toliau stabdyti automobilius. Matė, kad V. A. buvo sustabdęs automobilį BMW, 5 klasės. Automobilis buvo juodos spalvos, vizualiai tamsintais priekiniais stiklais. Jis nekreipė į tai dėmesio ir toliau bendravo su kitu pažeidėju automobilyje, kai pastebėjo, jog pareigūnas V. A. atėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės ir jį atsidaręs, kažko ieškojo. Jis iš karto suprato, kad ieško prietaiso langų šviesos pralaidumui tikrinti. Tada pastebėjo, kaip prie tarnybinio automobilio priėjo BMW automobilio vairuotojas ir sakė V. A., kad jį (duomenys neskelbtini) visi žino, jis padeda policijai. Po šių žodžių girdėjo, kaip V. A. atsakė, kad „taip negalima“. Tada išgirdo, kaip V. A. uždarė automobilio bagažinę ir liepė pažeidėjui sėstis į automobilį greta kito pažeidėjo. Paties įvykio nematė, kaip buvo paduoti pinigai – nematė, tačiau girdėjo, kaip kolega V. A. sakė pažeidėjui, kad jis daro blogai (b. l. 38-40).
Iš V. A. 2019 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl papirkimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 16 d., dirbant ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu L. V., tarnybiniu automobiliu ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 11 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo pilietis D. M., (duomenys neskelbtini). Tikrinant dokumentus, minėtam piliečiui davė pastabą, kad mieste važiuoja dideliu greičiu, pilietis į tai atsakė, kad, jei labai daug, tai susitars vietoje, o greitai važiavo dėl to, kad nusiplovė mašiną ir norėjo, kad nupūstų vandens lašus. D. M. paaiškino, kad greičio nematavo, iš pažiūros greitis buvo didelis, o tartis nieko nereikia, nes tai yra blogai ir nusikaltimas. Tikrinant toliau, pastebėjo, kad piliečio vairuojamo automobilio priekiniai šoniniai stiklai tamsinti. Nuėjus iki tarnybinio automobilio, atsidarius galinį dangtį ir iš dėžutės imant stiklų matuoklį, pastebėjo, kad greitai prieina D. M.. Priėjęs pastarasis pasakė, kad „nieko čia nereikia matuoti, ir taip viskas aišku, sprendžiam viską vietoje, nes visi mane žino ir pažįsta“. Tada pastebėjo, kaip D. M. staigiai ištraukia iš piniginės 50 Eur kupiūrą ir mesdamas į tarnybinio automobilio bagažinę pasako „va jums pidisokas skirstomės, ir viskas“. Visą šią situaciją ir pokalbį matė ir girdėjo vyriausiasis patrulis L. V., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje. Kadangi vairuotojas tokiais savo veiksmais bandė išvengti atsakomybės už KET pažeidimą, jis uždarė automobilio galinį dangtį ir nurodė sėstis į tarnybinį automobilį. Piliečiui atsisėdus į tarnybinį automobilį, buvo informuotas Kauno apskr. VPK budėtojas apie bandymą papirkti policijos pareigūnus, o sulaukus Kėdainių RPK RG tyrėjų, pilietis buvo perduotas jiems. Vairuotojas su padarytu KET pažeidimu sutiko, dėl to gailėjosi, vadovaudamasis ANK 415 straipsnio 2 dalį, už KET 223 punkto pažeidimą L. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 42, 43).
Iš liudytojos A. M. apklausos protokolo matyti, kad yra D. M. vyresnioji sesuo. Ji su Dainiumi bendrauja nuo pat vaikystės, jis yra gero būdo žmogus, bendraujantis, padedantis kitiems įvairiose situacijose. Dainius jai pasakojo, kad jis 2019 m. lapkričio 18 d. buvo sustabdytas pareigūnų ir davė jiems 50 Eur kyšį, kad nebūtų surašytas protokolas dėl tamsintų stiklų. Ji su D. palaiko glaudžius ryšius, todėl nori jam padėti šioje situacijoje ir laiduoti už jį (b. l. 46-47).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams – papirkimas. Ši nusikalstama veika reiškiasi pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.
Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus nustatyta, kad D. M., 2019 m. lapkričio 18 d., apie 11.25 val., vairuodamas automobilį BMW530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su neleistinai tamsintais priekiniais šoniniais stiklais, (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų veikimo, vykdant įgaliojimus, priėjęs prie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priklausančio automobilio Škoda „Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės, tyčia, tiesiogiai pasiūlė duoti 50 eurų kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadui V. A., po ko šiuos pinigus numetė į automobilio bagažinę, už tai, kad pareigūnas nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina ir taip išvengtų atsakomybės, tai yra davė kyšį Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadui V. A.. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog kyšį policijos pareigūnams siūlė duoti už tai, kad jam nebūtų surašytas protokolas. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais, kadangi juos pavirtina liudytojų – policijos pareigūnų V. A. ir L. V. bei A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis suvokė, jog policijos pareigūnams neteisėtai siūlo duoti pinigus už tai, kad šie neteisėtai neveiktų jo naudai – nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, ir norėjo, kad už kyšį (pinigus) būtų patenkinti jo interesai, todėl laikytina, kad tokius veiksmus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis siūlė duoti 1 MGL vertės (50 Eur kyšį), konstatuotina, kad D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-145-895/2018; Nr. 2K-329/2013). Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti, įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sesers atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką. Byloje yra pateiktas laiduotojos – sesers prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (b. l. 99). Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 227 straipsnio 2 dalis), neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 87), administracine tvarka baustas (b. l. 88-95), žala valstybei nepadaryta. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė, kad toks elgesys daugiau nepasikartos, tai buvo atsitiktinė veika. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. neteista (b. l. 102), administracine tvarka nebausta (b. l. 103). Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad prašo atiduoti brolį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisinama jo padaryta nusikalstama veika, tokios aplinkybės susiklostė tuo metu, mano, jog nepasikartos, tam tikrai ji turėtų įtakos. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.
Teismas, įvertinęs A. M. kaip laiduotojos charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su broliu, asmenines savybes, sprendžia, kad A. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą broliui ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos prašymą, į jos finansinę padėtį, gaunamų pajamų dydį) perduodant jį A. M. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. M., nedirba, teisiamas pirmą kartą, gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. nusikalstamą veiką – papirkimą padarė paduodamas policijos pareigūnui 50 eurų (b. l. 28-29). Pinigai šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal 3 dalį – kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, policijos pareigūno papirkimui naudoti 50 eurų – konfiskuotini.
2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 74-76).
Proceso išlaidų nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant A. M., (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai A. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, penkiasdešimt eurų (50 Eur), saugomus Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.