Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis)

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis kartu su mama L. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį. 2016-01-28 tarp suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės ir L. P. buvo sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią L. P. neterminuotam naudojimui ir valdymui buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje pareiškėjas L. P. šeimos nariu nenurodytas. L. P., kuri buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018-03-13 raštu netenkino pareiškėjo prašymo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nurodydama, kad pareiškėjo apsigyvenimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), aplinkybės yra nežinomos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis su mama L. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

7. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

8. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

9. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad pareiškėjas kartu su mama L. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad L. P. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pateiktų 2012-08-01 UAB „Bitė Lietuva“ sąskaitos, 2013 m. birželio mėn., 2013 m. spalio mėn., 2014 m. vasario mėn. UAB „Balticum TV“ sąskaitų, 2017-03-22 darbo sutarties su AB „Eurovia Lietuva“, 2018-06-26 darbo sutarties su UAB „Nermista“, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018-04-05 ir 2018-06-21 pažymų pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini).

10. Antra, aplinkybę, kad pareiškėjas gyveno kartu su mama L. P. patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. B., V. B., A. Ž., M. D.. A. B. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta apie 4 metus, pas jį lankėsi kelis kartus, jis gyveno su mama. V. B. nurodė, kad pareiškėją pažįsta daugiau nei 10 metų, taip pat pažinojo ir jo mamą L. P.. Paaiškino, kad yra ne kartą lankęsis pas pareiškėją namuose. Kiek pažįsta pareiškėją, jis visuomet gyvenu kartu su mama tame pačiame bute, kitos gyvenamosios vietos pareiškėjas neturėjo. M. D. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją nuo vaikystės. Pareiškėjas kartu su tėvais visuomet gyveno tame pačiame bute. A. Ž. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta nuo gimimo, yra jo kaimynas. Pareiškėjas visuomet gyveno su mama, mokėjo mokesčius už buto išlaikymą, rūpinosi mama jai susirgus.

11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo atstovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas N. P. kartu su mama L. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai sudaryti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) su mama L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iki L. P. mirties (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nuomos sutarties sudarymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.