Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-962/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
1-91-962/2015
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00558-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Civilinis ieškovas
D. B.
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-962/2015Proceso Nr. 1-79-1-00558-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5; 1.2.26.2.1; 1.1.7.2.5. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. B.,kaltinamajam A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Autolūžis“ autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2007-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 183 str. 1 d. (teistumas išnykęs); 2008-01-10 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2014 m. lapkričio 13 d. apie 16 val.55 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, Pakuonio miestelyje, Sodų gatvėje, prie Pakuonio pagrindinės mokyklos pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, t.y. viešoje vietoje, be jokios aiškios priežasties, tyčia metaliniu strypu smogė nukentėjusiajai D. B. vieną smūgį į pakaušį ir vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį muštine žaizda dešinio momens srityje, pereinanti į dešinį smilkinį, odos nubrozdinimu dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su poodine kraujosruva jo aplinkoje, tokiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sukėlė išgąstį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai D. B. bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo išgėręs daug alkoholio. Prisimena, kad įvykio dieną 17:30 val. jau buvo namuose. Tą dieną iki 16:00 val. vartojo alkoholį, buvo išgėręs labai daug. Palydėjęs savo sugėrovą ėjo link namų. Nukentėjusiąją pažįsta, nes abu gyvena Pakuonyje. Iš kur gavo metalinį strypą – nežino, sudavęs smūgius grįžo namo. Nusikaltimą padarė dėl pavartoto alkoholio, savo elgesį vertina labai blogai.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2014 m. lapkričio 13 d. 16:55 val. išėjo iš darbo. Užėjo iš šono automobilio, atsirakino dureles ir dėjo savo rankinę, kai tuo metu išgirdo žodžius „ką tu“. Ateidama žmonių nematė, kadangi šalia yra priestatas ir stulpas. Išgirdusi žodžius ji pasisuko ir pajuto smūgį į galvą. Tuo metu užkišo ranką, todėl antras smūgis buvo į ranką. Buvo praskelta galva, susiūta 5 cm ir ranka sumušta. Bėgo kraujas ir buvo sugadinti rūbai. Atpažino kaltinamąjį iš išvaizdos ir iš balso, paklausė, ar jis nesumaišė jos su kuo nors. Jo rankose matė strypą. Tuomet užbėgo už automobilio ir pradėjo rėkti. Tada jis pradėjo bėgti. Ji pasiėmusi prožektorių jį vijosi iki daugiabučio namo. Tą dieną katilinėje dirbo jos sūnus, tai šaukė jį. Sūnus pamatė ją visą kruviną, iškvietė greitąją pagalbą. Ji pasakė, kad ją užpuolė ir sumušė A. Š.. Sūnus su draugu nuvažiavo į jo namus, bet namie kaltinamojo nebuvo. Kaltinamasis nesidomėjo tuo, kas įvyko, neatėjo atsiprašyti. Užpuolimo metu A. Š. buvo kažkoks keistas, neatrodė, kad labai girtas, labiau kad pavartojęs narkotikų. Jį pažįsta, konfliktų niekada nebuvę. Civilinį ieškinį palaiko visiškai. Dėl įvykio turėjo atsisakyti savo verslo, nes bijo išeiti iš namų, būti lauke, kai sutemsta.

Šalies argumentai

Protokolu – pareiškimu (b.l. 2) nustatyta, kad 2014-11-13 į Alytaus apskrities VPK Prienų PK kreipėsi D. B. pranešdama, kad 2014-11-13 apie 16:55 val. po darbo išėjus iš Pakuonio vidurinės mokyklos valgyklos, priėjusi prie automobilio, buvo sumušta metaliniu strypu į galvą ir į dešinės rankos viršutinę plaštakos dalį.

2014-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 3-6) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje prie Pakuonio mokyklos valgyklos. Apžiūrint automobilį „VW Golf“, pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant variklio dangčio 18 cm atstumu nuo dangčio priekio, vidurinėje dalyje, matosi 20 cm diametro trys kraujo lašai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G.1081/14(06) (b.l. 18-19) nustatyta, kad D. B. muštinė žaizda dešinio momens srityje, pereinanti į dešinį smilkinį, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su poodine kraujosruva jo aplinkoje padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicija numato, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus – žmogaus sveikatą ir turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Kaltinamasis kaltės neneigė, pripažino Prienų rajone, Pakuonio seniūnijoje, Pakuonio miestelyje, Sodų gatvėje, prie Pakuonio pagrindinės mokyklos pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sudavęs nukentėjusiajai D. B. smūgius metaliniu strypu, nors kai kurių aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Ištyrus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintą bylos medžiagą, darytina išvada, jog duomenų, įrodančių, kad A. Š. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pakanka. Analizuojant kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotus parodymus akivaizdu, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir pažeista žmonių rimtis, nes nusikalstama veika buvo padaryta neblaivaus kaltinamojo be jokios dingsties viešoje vietoje – prie Pakuonio pagrindinės mokyklos pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur bet kada gali lankytis kiti asmenys. Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. įvykdė inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo ne tik pažeista ir viešoji tvarka bei rimtis, bet ir sutrikdyta D. B. sveikata. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada, kuri atitinka tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymams, kitą bylos medžiagą. Kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje – prie Pakuonio pagrindinės mokyklos pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą, savo jėgos pranašumą, A. Š. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi darytina išvada, kad kaltinamojo A. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Civilinio ieškinio išsprendimas

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eurų turtinės žalos, 5000 Eurų neturtinės žalos bei 100 Eurų proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. Š. (b.l. 73-74, 101). Nurodė, kad turtinę 500 Eurų žalą sudaro nepataisomai sugadinti drabužiai, kelionės pas gydytojus, vaistai. Neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai: fizinis skausmas nusikaltimo metu ir po jo, išgąstis, šokas, patirti nepatogumai, po nusikaltimo padarymo ji ilgą laiką turėjo vaikščioti subintuota galva, dėl to išėjo iš darbo, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia baimę, kad gali būti užpulta.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutiko visiškai, dėl neturtinės žalos priteisimo sutiko iš dalies.

LR BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi teismas sprendžia, jog prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas, su juo sutinka kaltinamasis.

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos A. T. yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo A. Š. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai D. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl patirtų smūgių jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamų emocijų – baimę, nerimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo gydoma, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. B. dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti kompensuota. Tačiau teismas, laiko, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos suma (5000,00 EUR) yra per didelė, neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, taip pat neatitinkanti teismų formuojamos praktikos. Nors A. Š. sutiko su 2000 – 3000 Eurų neturtinės žalos atlyginimu, pažymėtina, jog kaltinamojo – A. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015-05-19 nutartyje Nr. 2K–272–648/2015 nurodė, kad aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 2000 Lt (145–579 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Iš nukentėjusiosios pateiktų medicininių dokumentų nėra pagrindo teigti, kad dėl nusikaltimo patirtos neigiamos emocijos, negalavimai bei nepatogumai būtų sukėlę nukentėjusiajai neigiamus liekamuosius reiškinius, iš bylos duomenų, specialisto išvados matyti, kad jie buvo laikino pobūdžio. Kaltinamojo A. Š. turtinė padėtis negali būti laikoma gera, iš Darbo sutarties (b.l. 83-85) matyti, kad jis dirba tik nuo 2015-04-20, jam mokamas minimalus darbo užmokestis. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pripažintina, kad nukentėjusioji D. B. dėl kaltinamojo A. Š. neteisėtų veiksmų patyrė 1000,00 EUR dydžio neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Todėl nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) D. B. iš kaltinamojo A. Š. priteistinas 1000,00 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimas. 100 Eurų atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios D. B. naudai (BPK 104 str. 2 d., 105 str. 1 d.).

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumai išnykę (b.l. 48, 50-51, 52), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b.l. 53-59), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (b.l. 47), dirba (b.l. 83-85), yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo (b.l. 86). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą A. Š. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytus įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (b.l. 41,42), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. Š. nukentėjusiajai D. B. 500 Eurų turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Eurų teismo proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė