- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- A18.-204-1029/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00014-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Kategorijos
- 19.45Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas (ANK 547 str.)
- 21.3.2Pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną (ANK 590 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2022-04-01 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose gautas pareiškėjo žurnalisto M. A. pareiškimas, kuriuo prašoma:
1) pripažinti M. A. nukentėjusiuoju dėl (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų;
2) pripažinti (duomenys neskelbtini) J. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 547 straipsnyje (atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas);
Žemesnės instancijos teismas
3) pritaikyti administracinę nuobaudą J. M., padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą ANK 547 straipsnyje;
4) priteisti M. A. kaip nukentėjusiajam 1 euro patirtą neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusios (duomenys neskelbtini) J. M..
Pareiškimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 547 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Nors ANK 590 straipsnis detaliai nereglamentuoja asmens, besikreipiančio į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto reikalavimus darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 577 straipsnio nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.
ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Pažymėtina, kad aptariami duomenys - tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3-5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylos Nr. 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškime teigiama, kad (duomenys neskelbtini) J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 547 straipsnio 1 dalyje. Iš pareiškimo turinio taip pat galima vertinti tariamo nusižengimo padarymo laiką – 2021-09-06, 13 val. Pareiškime taip pat aprašomos faktinės aplinkybės, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokiais J. M. veiksmais/neveikimu (tuo, kad parašė pareiškimą policijai, davė nurodymą iškviesti policijos pareigūnus, tuo, kad neinformavo pareiškėjo apie 2021-06-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintų taisyklių pakeitimus, ar tuo, kad uždarame posėdyje buvo svarstomi klausimai, dėl kurių pasitarimas neturėjo būti uždaras ar kt.) ji padarė ANK 547 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato teismui savo iniciatyva formuluoti kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, papildyti jį naujomis esminėmis faktinėmis veiklos aplinkybėmis ar nurodyti teisės aktus, kuriuos jis pažeidė, kai tokie teisės aktai iš viso nėra nurodyti. ANK 635 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ar pareiškimo iškelti administracinio nusižengimo bylą suformuluoto kaltinimo turinį. Nors pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), tačiau įvertinus tai, kad bylose dėl ANK 547 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo administracinio nusižengimo bylos tyrimas nėra atliekamas, protokolas nėra surašomas, teismas gali būti aktyvus tik tuomet, kai yra tinkamai apibrėžtas padarytas administracinis nusižengimas ir nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, kas šiuo atveju turėjo būti padaryta pareiškėjo pareiškime.
Taip pat pažymėtina, kad pagal ANK 664 straipsnio 3 dalį, kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio asmens, privalo nurodyti, kas sudaro neturtinę žalą, kaip ši žala pasireiškė (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismui pateiktas pareiškimas turi esminių trūkumų, kurie riboja galimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl pagal šį pareiškimą administracinio nusižengimo teisena negalima.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo M. A. pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį pradėjimo.
Nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus (duomenis), pakartotinai kreiptis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.