- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-498-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05248-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- L. S., AAS „Gjensidige Baltic“
- Ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovams L. S. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų L. S. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 9 978,45 Lt turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo L. S. 3 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų L. S. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2007 m. balandžio 12 d., Vilniuje, atsakovas L. S., vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“, v./n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (iki 2008 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija) 145 ir 153 punktų reikalavimus, t.y. ties J. K. gatvės pastatu Nr. 16 prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, o sukdamas į kairę (į minėto pastato teritoriją) nedavė kelio ieškovo K. S. vairuotam ir priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Suzuki GSX R1000“ bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata bei apgadinta jo transporto priemonė. 2011 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-111/2011 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo atsakovą L. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-477/2011 atsakovo L. S. apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo – blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio, ieškovui teko išgyventi operacijas, kurių metu buvo tvirtinamos ir šalinamos metalo konstrukcijos, taip pat buvo nuolat atliekami perrišimai, leidžiami analgetikai. Ieškovas jautė ir iki šiol jaučia skausmus ir fizinius nepatogumus: negalėjo judinti kojos, normaliai judėti, dėl nepatogios sutvarstytos kojos padėties keletą savaičių negalėjo ramiai miegoti, jautėsi pavargęs ir išsekęs, malšinant blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio sukeltą skausmą ieškovui teko nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl sveikatos sužalojimo ieškovas laikinai prarado darbingumą, nerimavo, kad gali prarasti darbą. Didelių nepatogumų ieškovas patyrė ir kasdieninėje buityje – ilgą laiką negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, turėjo prašyti aplinkinių pagalbos atliekant kasdieninius namų ruošos darbus. Ieškovas sveikatos sužalojimo padarinius jaučia ir dabar: negali laisvai judinti galūnės, dirbti sunkesnio fizinio darbo, šeimoje negali atlikti vyriškų darbų, negali sportuoti. Dėl sutrikdytos sveikatos, stipraus dvasinio skausmo ir liūdesio, atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė bei vairuotojo įranga, ieškovas patyrė išlaidų dėl paties įvykio aplinkybių ištyrimo ir žalos įvertinimo, iš viso – 22 158,84 Lt. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio nouostatos. Ieškovo turtinę žalą sudaro šios išlaidos: 300 Lt už specialisto konsultaciją Baltijos Amerikos klinikoje, 600 Lt – už būtiną medicininę slaugą Baltijos Amerikos klinikoje, iš viso – 900 Lt. Ieškovo vertinimu, jo veiksmų įtaka eismo įvykio metu atsiradusiems padariniams sudaro ne daugiau nei 10 proc., todėl, proporcingai mažinant ieškovo patirtos 23 058,84 Lt turtinės žalos dydį, ieškovui turėtų būti atlyginta likusi žalos dalis, kuri sudaro 20 752,95 Lt. Atsakovo L. S., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl atsakovo civilinės atsakomybės draudikui tenka pareiga tretiesiems nukentėjusiems asmenims už padarytą žalą mokėti draudimo išmoką. Žalą draudimo bendrovė ieškovui atlygino tik iš dalies (išmokėjo 10 774,50 Lt), motyvuodama abipuse ieškovo ir atsakovo L. S. kalte.
Atsiliepimas
Atsakovas L. S. atsiliepimu prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad abu eismo įvykio dalyviai buvo kalti dėl autoįvykio, o tai sudaro sąlygas mažinti žalos atlyginimą ieškovui, kadangi jis pats savo neatsargiais veiksmais prisidėjo prie autoįvykio ir kilusių neigiamų pasekmių, taip pat ir kūno sužalojimo dydžio. Būtent ieškovo pasirinktas neleistinas judėjimo greitis ir buvo jo kūno sužalojimo masto pasekmė. Ieškovui galima žala padaryta 2007 m. balandžio 12 d., todėl nuo šios dienos ieškovas įgijo reikalavimo teisę ginti savo teises, pareikšdamas civilinį ieškinį teisme. Paskutinė ieškovo pateikta gydymo įstaigos konsultacija buvo 2008 m. liepos 2 d., todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2010 m. balandžio 12 d., vėliausiai – 2010 m. liepos 2 d., o ieškinys pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ yra ieškovui atlyginęs 10 624,50 Lt turtinės žalos ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos. Draudimo bendrovė, atsižvelgdama į tai, kad eismo įvykis kilo abiem eismo įvykio dalyviams pažeidus KET reikalavimus, atlygino 50 proc. K. S. patirtos žalos ir tokiu būdu savo sutartinius įsipareigojimus visiškai įvykdė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui K. S. iš atsakovo L. S. 733,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovo L. S. 22 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai (kitos transporto priemonės nepraleidimas) lėmė eismo įvykio atsiradimą, o ieškovo neteisėti veiksmai (leistino greičio viršijimas) užkirto galimybę išvengti atsakovo neteisėtais veiksmais nulemtų padarinių. Eismo įvykio galima buvo išvengti nesant bent vieno vairuotojo neteisėtų veiksmų, todėl abi šalys yra vienodai kaltos dėl eismo įvykio ir atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas pagrįstai atlygino ieškovui tik 50 proc. turtinės žalos. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl likusios turtinės žalos atlyginimo.
Teismo vertinimu, ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, vertintiną 5 000 Lt: dėl eismo įvykio ieškovui buvo lūžusi koja, kuri gydyta iki 2008 m. liepos mėnesio, kojos lūžis sukėlė ieškovui skausmo, fizinių nepatogumų, laikinai prarastą darbingumą. Kadangi ieškovui draudikas atlygino tik dalį neturtinės žalos – 1 726,40 Lt, t.y. tiek, kiek draudimo sutartyje nustatyta maksimaliai atlygintina neturtinė žala, likusi suma – 733,60 Lt (5000 Lt/100 proc. x50 proc. -1726,40 Lt) priteistina iš už žalą atsakingo asmens – atsakovo L. S..
Teismas pažymėjo, kad atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovui tik 2012 m. gegužės 2 d. raštu nurodė, kad perves tam tikro dydžio draudimo išmoką į jo sąskaitą. Iki nurodytos datos ieškovas turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad jo reikalavimai bus patenkinti geruoju, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje dėl 733,60 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo L. S. ir ieškovo K. S. ieškinį visiškai atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovo ieškinio reikalavimai yra dėl žalos atlyginimo, todėl jiems taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad maksimaliai atlygintinas neturtinės žalos dydis ieškovui buvo žinomas nuo pat eismo įvykio dienos, todėl neaišku, ko, daugiau nei tuo metu numatė Lietuvos Respublikos įstatymai, ieškovas galėjo tikėtis. Ieškovui galima žala padaryta 2007 m. balandžio 12 d., todėl nuo šios dienos ieškovas įgijo reikalavimo teisę ginti savo teises, pareikšdamas civilinį ieškinį teisme. Pirmos instancijos teismas ex officio nenustatė byloje pagrindų senaties termino atnaujinimui, todėl nagrinėjamo ginčo atveju turėjo būti taikyta senatis ir tuo pagrindu ieškovo K. S. ieškinys turėjo būti atmestas.
2) Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio, visiškai neatsižvelgė į esminius tokios žalos nustatymo kriterijus bei į CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad tam tikrais atvejais nukentėjusiojo asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Šiuo atveju, svarstant klausimą dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, svarbios aplinkybės yra ne tik ieškovo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bet ir paties ieškovo veiksmai, jų įtaka žalos atsiradimui. Priteisdamas neturtinę žalą, kurios nepadengia draudiko ieškovui išmokėta pinigų suma, iš atsakovo L. S., pirmosios instancijos teismas pažeidė nuostatą, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovui yra atlyginta 1 726,40 Lt neturtinės žalos t.y. atlyginta maksimali neturtinės žalos suma pagal tuo metu galiojusią privalomojo draudimo įstatymo redakciją, todėl laikytina, kad draudimo įmonės pareiga atlyginti neturtinę žalą įvykdyta visa apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
2) Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų vairuotojų neteisėtus veiksmus, pagrįstai konstatavo, kad priežastinis ryšys tiek tarp ieškovo K. S., tiek atsakovo L. S. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra vienodas t.y. po 50 proc. Kadangi paties ieškovo neteisėti veiksmai turėjo įtakos žalos kilimui ir pagal įvykio aplinkybes jo paties kaltės laipsnis išreiškiamas ne mažiau nei 50 proc., todėl draudimo bendrovė, sumokėjusi ieškovui 10 774,5 Lt turtinės žalos atlyginimo, savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė visiškai.
Atsiliepimas
Ieškovas K. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad solidarios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš bet kurio iš solidariųjų skolininkų. Iki 2012 m. gegužės 2 d. rašto iš draudiko ieškovas turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad jo reikalavimais bus geruoju patenkinti. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas savo pažeistas teises aktyviai gynė ir iki civilinės bylos iškėlimo – kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, prašydamas pripažinti jį nukentėjusiuoju, vėliau kreipėsi į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį pareiškė nedelsdamas po baudžiamosios bylos užbaigimo.
2) Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neįvertino ieškovo veiksmų, prieštarauja teismo sprendimo argumentams, iš kurių akivaizdu, kad teismas abiejų eismo dalyvių kaltę įvertino po 50 proc. ir į tai atsižvelgė nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovo naudai priteista 733,60 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl tų šalių argumentų, kurie yra susiję su apelianto ginčijama sprendimo dalimi, netikrindamas apeliacine tvarka neapskųstos ginčijamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia dviem pagrindinias argumentais: kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, ir kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino ieškovo kaltę dėl žalos atsiradimo.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir nepagrįstai ieškovo reikalavimui netaikė ieškinio senaties.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu ieškovui padaryta žala, įvyko 2007 m. balandžio 12 d. Teismo nuosprendis, kuriuo atsakovas L. S. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo 2011 m. gegužės 9 d. Į apelianto draudiką ieškovas kreipėsi po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas apie sprendimą išmokėti draudimo išmoką ieškovą informavo 2012 m. gegužės 2 d. Būtent su šiuo momentu pirmosios instancijos teismas siejo ieškinio senaties eigos pradžią.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Pripažinus, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista.
Apeliantas pagrįstai teigia, kad ieškinio senaties eigos pradžia reikalavimui dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo pareikšti sietina su eismo įvykio data, nes būtent šiuo metu ieškovui, veikiančiam apdairiai ir rūpestingai, turėjo būti suvokiama apie jo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią siejo su AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 2012 m. gegužės 2 d. raštu, kadangi akivaizdu, jog ieškovui apie jo teisės pažeidimą buvo žinoma anksčiau, ir būtent dėl to jis kreipėsi į apelianto civilinės atsakomybės draudiką. Vadovaujantis CK 1.130 straipsniu, skolininko veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą, tačiau nėra pagrindas kitaip nustatyti ieškinio senaties termino eigos momentą.
Solidariosios prievolės atveju, jeigu vienas iš skolininkų atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, tai ieškinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikšti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams, neatlikusiems prievolės pripažinimą liudijančių veiksmų (CK 1.130 straipsnio 2 dalis, 6.12 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties terminas gali būti nutraukiamas tik tuo atveju, jei jis nėra pasibaigęs. Kadangi ieškinio senaties termino eiga ieškovo reikalavimui pareikšti sietina su 2007 m. balandžio 12 d. įvykusiu eismo įvykiu, ieškovo kreipimosi į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą metu šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo veiksmais negalėjo būti nutrauktas.
Tai, kad apelianto kaltė dėl kilusio autoįvykio patvirtinta tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui apelianto atžvilgiu, t.y. 2011 m. gegužės 9 d., taip pat neturi įtakos ieškinio senaties eigos pradžiai, kadangi ieškovo teisė į žalos atlyginima sietina su ieškovo sveikatos sužalojimu, o ne kaltojo asmens nuteisimu. Byloje nustatyta, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ieškovas nebuvo pareiškęs, taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukė. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo vykdymas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra reikšmingos aplinkybės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovui ieškinio senaties terminą, kadangi eismo įvykio kaltininko nustatymas yra svarbus ieškovo teisės į žalos atlyginimą realizavimui.
Ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tuo atveju, jei teismas konstatuotų jį esant praleistu (b.l. 94). Pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje, ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto kaltė dėl eismo įvykio patvirtinta jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, t.y. 2011 m. gegužės 9 d. Ieškovas, pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, per protingą terminą kreipėsi su reikalavimu į apelianto draudiką, o gavęs sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo per protingą terminą kreipėsi su ieškiniu į teismą. Iš ieškovo pirmosios instancijos teisme teiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas sąžiningai klydo dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, manydamas, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta nusikaltimu, buvo būtinas apkaltinamojo nuosprendžio apelianto atžvilgiu egzistavimas. Į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi nepasibaigus 3 metų terminui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą, todėl, nors pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas ieškinio senaties eigos pradžios momentą ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido, senatį ieškovo reikalavimui taikyti atsisakyta pagrįstai, todėl šis apelianto argumentas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti taip pat reikšminga yra paties nukentėjusiojo kaltė dėl prisidėjimo prie žalos atsiradimo. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra specifinis nukentėjusio asmens kaltės reikšmingumo aspektu. Šiuo požiūriu priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.250 straipsnis) skiriasi nuo priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti, apskaičiuoti, išreikšti pinigais, išskyrus tuos atvejus, kai žalos priteisimo metu ji dar neatsiradusi, bet yra reali jos atsiradimo tikimybė (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Dėl to, nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis). Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra vienodai kalti dėl žalos atsiradimo, ir ieškovui priteistinos žalos dydį sumažino vadovaudamasis šiuo kriterijumi (50 proc. nuo 5 000 Lt, atėmus draudimo bendrovės sumokėtą 1 726,40 Lt sumą = 773,6 Lt), t.y. iš esmės taikė turtinės žalos mažinimo taisykles. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, jog teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma (2 500 Lt) būtų akivaizdžiai nepagrįsta atsižvelgiant į ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį ir sužalojimo pobūdį, sveikatos sužalojimo padarinius, ar kad nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitiktų teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo bylose. Apelianto argumentai, kad nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo kaltės laipsnį, negali būti laikomi pagrįstais, kadangi tai prieštarauja ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kuriais konstatuojama abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė ir į tai atsižvelgiama perpus sumažinant ieškovo reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl ieškovo kaltės turėjo būti mažesnis, nei nustatytas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Apelianto vertinimu, neturtinė žala ieškovui buvo visiškai atlyginta atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo. Byloje nustatyta, kad atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ draudimo išmokos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo išmokėjo atsižvelgdamas į tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatyme numatytą maksimalią neturtinės žalos atlyginimo sumą – 500 EUR (1 726,40 Lt). Pažymėtina, kad atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ prievolė ieškovui yra kildinama ne iš delikto, o iš draudimo sutarties, todėl negali būti didesnės apimties, nei numatyta sutartyje. Šis draudiko atsakomybės apribojimas neatima iš nukentėjusiojo asmens teisės reikalauti likusios dalies žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Apeliantui nepateikus pagrįstų argumentų dėl teismo nustatyto bendro patirtos neturtinės žalos dydžio (2 500 Lt) nepagrįstumo, darytina išvada, kad likusi AAS „Gjensidige Baltic“ neatlyginta neturtinės žalos dalis - 773,6 Lt, pirmosios instancijos teismo buvo priteista iš apelianto pagrįstai.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo, o atsakovo L. S. apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovo naudai priteisiama 300 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 134).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsniu, 98 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. S. 300 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo K. S. naudai.