Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-49-111/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-02-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
1-49-111/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-80419-2007-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Nukentėjusysis
K. S.
Kaltinamasis
L. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-49-111/2011Proceso Nr. 1-10-1-80419-2007-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1., 2.1.15 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Daliai Babičienei, Gintarei Vosyliūtei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,nukentėjusiajam K. S.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. S. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2007-04-12, apie 21.25 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas J. Kubiliaus gatve link Lakūnų gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 145 ir 153 punktų reikalavimus, tai yra, ties J. Kubiliaus gatvės pastatu Nr. 16, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, sukdamas į kairę, t. y. į minėto pastato teritoriją, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Suzuki GSXR-1000R“ (transporto priemonė neregistruota), vairuojamam K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir su juo susidūrė, dėl ko K. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Kaltinamasis L. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2007-04-12 apie pusė dešimtos vakaro, jau buvo tamsus paros metas, jis važiavo Kubiliaus gatve, automobiliu „Škoda Fabia“. Jis ruošėsi sukti į kairę pusę, ten esančią teritoriją. Prieš sankryžą sulėtino greitį, persirikiavo į kairę eismo juostos pusę, kadangi ten skiriamos eismo juostos nėra. Priešais save nematė nė vienos transporto priemonės, ramiai įjungęs kairio posūkio signalą judėjo sankryžos link. Privažiavęs prie sankryžos staiga išvydo prieš save tokią stiprią šviesą ir besileidžiantį į save motociklą. Spontaniškai nuspaudė stabdžio pedalą. Iš karto buvo smūgis. Atsitokėjęs pamatė toliau nuskridusį gulintį motociklą. Motociklas nuskriejęs buvo apie 40 metrų. Jo nuomone, jis buvo savo juostos pusėje. Skiriamosios juostos nėra ir jis buvo persirikiavęs į kairę juostos pusę. Gal ir buvo jo mašina išlindusi, bet jam atrodė, kad jis važiavo savo juostoje, ruošėsi sukti į kairę, bet nespėjo. Smūgis įvyko jam bepasukant. Motociklininkas važiavo viduriu gatvės. Kadangi jis nematė šviesų, tai daro išvadą, kad jis važiavo vienu ratu. Jam įstrigo ant automobilio besileidžiančio motociklo vaizdas. Buvo juoda, tuščia ir jis 100 procentų buvau įsitikinęs, kad gatvėje nieko nėra. Nebuvo nė vienos mašinos. Neišvysti transporto būtų neįmanoma. Prieš 50 metrų iki posūkio jis parodė kairį posūkį. Smūgis buvo į važiuojančią mašiną. Jo automobilis judėjo, o kontakto metu galėjo būti ir sustojęs, nes jis spontaniškai spaudė stabdį. Motociklo šviesas pamatė likus pusei sekundės iki smūgio likus 3 metrams iki motociklo. Jo greitis buvo 10 km/h. Negali atsakyti koks motociklo buvo greitis. Jis matė motociklo priekinį ratą leidžiantis ant jo automobilio. Jis pamatė savo automobilio šviesomis apšviestą besileidžiantį prožektorių-žibintą. Jam įstrigo momentas, kai į jį leidžiasi šviesa. Jo automobilis buvo apdraustas, bet nežino kur, nes automobilis įmonės. Apdraustas ir civilinės atsakomybės bei Casko draudimu.

Nukentėjusysis K. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog iš priešpriešos atvažiavo automobilis ir su juo paprasčiausiai prasilenkinėjo. Kad jis rikiavosi į kairę pusę, nematė. Įvyko staigus sukimas jis nespėjo sustabdyti, buvo staigus smūgis. Jis nekliudė mašinos o šoko, perlėkė per bamperį ir per kapotą, o motociklas nukrito šone. Jis nematė, kad jis rodo kairį posūkį. Įvykis, kuris jam įstrigo, kad kaltinamasis kalbėjosi telefonu, bet 100 procentų to tvirtinti negali. Jis nemano, kad kaltinamasis norėjo šito įvykio, paprasčiausiai išsiblaškymas. Taip gavosi, žmogiškas faktorius. Įvykus avarijai jis liko nukentėjęs. Jeigu šitas pilietis būtų užėjęs į ligoninę, jie čia nesusitiktų, o būtų vienas kitam rankas paspaudę. Kaltinamasis atvyko po pusantrų metų, tiksliau jo advokatas jam paskambino ir pasakė, kad jiems reikia susitaikyti. Kai jis jo paklausė, kodėl jis neatėjo pas jį į ligoninę, jis pasakė, kad jo vaikas serga nepagydoma liga. Advokatas į jį kreipėsi, kai gavo pareiškimą, kad byla keliauja į teismą. Jo, nukentėjusiojo, stabdymo žymių nėra ir jis 40 metrų nuskridęs nebuvo. Gal apie 15-20 metrų jis skrido. Motociklas jo nuo mašinos gulėjo 4,5 metro. Kai jis suko, nebuvo sustabdęs. Ant užpakalinio rato jis nevažiavo, važiavau ant dviejų ratų. Buvo atliktos kelios ekspertizės ir visose nustatyta, kad buvo kontaktas priekiniu ratu. Jeigu jis butų važiavęs ant vieno rato, būtų smūgis varikliu. Jo greitis buvo nustatytas penkiasdešimt keli kilometrai per valandą. Ant vieno rato tokiu greičiu neįmanoma važiuoti. Žala yra tokia: motociklas, apranga, sulaužytos kojos gydymas ir advokatės išlaidas. Automobilį jis matė iš tolo, kad automobilis važiuoja apie 100 metrų atstumu. Jis, nukentėjusysis, važiavo savo eismo juostoje per vidurį kelio. Važiavo savo juostos centrinėje dalyje. Jo mašina buvo išlindusi apie metrą į jo juostą. Duomenys yra nubrėžti, mašina stovėjo ne per vidurį kelio. Reikia žiūrėti į policijos schemą. Jei automobilis būtų sukęs savo vietoje į įvažiavimą, autoįvykis nebūtų įvykęs. Likus 5 metrams iki sankryžos įvyko autoįvykis, o ne ties posūkiu kur jis turėtų sukti, kaltinamasis kirto staigiai kampą. Sankryžą jis, nukentėjusysis, buvo pravažiavęs ir kaltinamasis jam pasuko prieš pat nosį, nes jis nukirtinėjo kampą. Įvykis įvyko ne sankryžoje, o prie sankryžos neprivažiavus kelių metrų. Jo motociklo plotis apie 50 cm. Kiekvienai transporto priemonei yra skirta jo kelio dalis, todėl jis nevažiavo arčiau kelkraščio. Arti borto važiuoti nėra saugu. Važiuojama yra savo kelio dalyje. Nustatyta, kad jis greičio neviršijo. Jis negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo. Standartinis greitis apie 50 km/h. Ta gatve važiavo antrą kartą. Tuo keliu važiuoja namo. Pamatęs automobilį nesulėtino greičio. Automobilis trenkėsi į jį. Susidūrimo metu nė viena transporto priemonė nestovėjo. Automobilis atsitrenkė į priekinį ratą. Negali pasakyti automobilio važiavimo greičio. Gali būti preliminariai, kad automobilis važiavo 40 km/h. Liudytojai K. ir M. mokėsi vienoje mokykloje. Santykių tarp jų kaip ir nebuvo. Jie mokėsi paralelinėse klasėse. Prieš įvykį kontaktų nepalaikė. Įvykio metu jie jį prikėlė. Po įvykio juos matė tik posėdžių salėje.

Liudytojas R. Ž. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog įvykis buvo senai ir jis ne viską prisimena. Patį momentą puikiai atsimena, po darbo rakino įmonės duris pridavęs signalizaciją. Išgirdo motociklo garsą ir trenksmą. Pasukęs galvą pamatė ore skrendantį motociklininką. Pralėkė ore, kai toks atskaitos orientyras yra apšvietimo stulpai. Supranto, kad rimtas įvykis, telefonu paskambinau į tarnybą. Nepamena ar greitosios pagalbos ar į policiją. Pranešė apie įvykį ir pasakė, kad paskubėtų, nes rimtas įvykis, motociklininkas bus nukentėjęs stipriai. Kai priėjo prie mašinos, prie motociklininko priėjo porą vyrų. Motociklininkas, pagulėjęs, atsikėlė ir šlubuodamas pasitraukė nuo gatvės. Kai buvo savo kabinete, buvau priėjęs prie lango. Girdėjosi didelis garsas, motociklininkas kelis kartus pravažiavo Kubiliaus gatve nuo Lukšio gatvės iki Lakūnų gatvės, apsisuka vėl atgal dideliu greičiu ant vieno rato. Pačio susidūrimo nematė, bet garsas buvo didelis. Motociklininkas tas pats, kurį matė pro langą ir po to įvykio vietoje. Greitis buvo motociklo sprendžiant iš garso ir to, kad pats važinėja su panašiu motociklu, netoli šimto gal ir daugiau. Sprendžiant iš variklio darbo, jo apsukų. Jo išsilavinimas aukštasis – fizikas. Motociklininkas buvo nuskridęs apie 50 metrų, jis nukrito ir dar čiuožė. Paties kontakto nematė, rakino duris. Tyrimo metu jo neklausė, ar jis matė ką nors per langą važinėjant ant vieno rato. Nuo lango iki gatvės apie 30-40 metrų. Susidūrimas įvyko prieš posūkį kelis metrus į kairę pusę esantį keliuką.

Liudytoja A. S. ikiteisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2007-04-12, apie 21.25 val., Vilniuje, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo vyro L. S. vairuojamu automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo tamsus paros metas. L. S. važiavo J. Kubiliaus gatve, kurioje ketino sukti į Šiaurės miestelio teritoriją. Kai L. S. vairuojamu automobiliu, važiuodamas apie 5-10 km/h greičiu jau ruošėsi sukti į kairę, ji staiga pamatė dideliu greičiu vien ant užpakalinio rato kelio viduriu link jų atlekiantį motociklą. Po akimirkos motociklas atsitrenkė į jų automobilį. Susidūrimo metu automobilio salone išsiskleidė oro pagalvė, be to, neatsidarė sulankstytos vairuotojo durys, todėl jos vyras iš karto negalėjo išlipti iš automobilio. Išlipusi iš automobilio, ji pamatė kitiems žmonėms padedant nuo važiuojamosios dalies besikeliantį motociklo vairuotoją. Jam einant link motociklo ji dar pasiteiravo ar jis gerai jaučiasi. Pastarasis atsakė, kad viskas gerai, nors ir jaučia skausmą. Po to jis kartu su kitais asmenimis nuėjo link kavinės „Fortas“, kuris nuo įvykio vietos buvo apie 150 m atstumu. Paskambinusi telefonu apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus (b. l. 24, 25).

Liudytoja A. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamasis yra jos vyras. Įvykis įvyko kai jau buvo tamsus paros metas. Jie važiavo Kubiliaus gatve ir ruošėsi sukti į kairę, įvažiuoti į šiaurės miestelį. Vyras važiavo lėtai 30-40 km/h ir ruošėsi sukti. Sumažino greitį, nes rikiavosi link kairės, bet nesuko dar, nedarė to manevro ir pamatė ar išgirdo tuo metu krentantį ar daužiantis į kairę automobilio pusę. Tuo metu išsprogo oro pagalvė, ji paklausė vyro ar jam viskas gerai. Atsisuko į tą pusę, kur trenkėsi. Tuo metu, kad ten motociklas, ji nematė, pamatė išlipusi iš automobilio. Nematė šviesų, atsisukusi matė šitą asmenį, jis dar skrido ore. Ji išsitraukė mobilų telefoną, paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą bei policijos pareigūnus. Pati išlipo, nes vyras tuo metu negalėjo atsidaryti durų. Priėjo prie vaikino, prie jo dar buvo žmonių. Jis atsistojo, ji paklausė kaip jisai. Iš pradžių ji sėdėjo mašinoje, nes visų pirmą mašinoje būdama iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Motociklas gulėjo kairėje pusėje ir buvo sumaitotas. Matė, kad kažkas krinta, o šviesų nematė. Jie ruošėsi sukti į įvažiavimą į šiaurės miestelį. Susidūrimas įvyko prieš keliuką. Vyras sumažino greitį. Porą metrų iki keliuko įvyko susidūrimas. Negali pasakyti, kad matė važiuojantį motociklą. Dėl parodymų prieštaringumo liudytoja paaiškino, jog tuo metu buvo emocijos po įvykio, o dabar po įvykio daug laiko praėjo. Suvokė, kad tai motociklas tik vėliau. Šviesų priešais nematė, šviesas matė krentančias iš viršaus. Todėl įvardino, kad važiavo ant vieno rato.

Teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovas, ekspertas V. L., patvirtino byloje esančią išvadą ir paaiškino, kad pagrindinė sąlyga avarijai įvykti pagal jo kolegos surašytą specialisto išvadą – automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo L. S. sukimas ne sankryžoje kairėn, sukliudant (neduodant kelio) priešpriešiais prie jo sukimo vietos artėjančiam motociklui „Suzuki“ ir sukeliant grėsmę eismo saugumui, jei jis objektyviai galėjo pastebėti artėjantį motociklą, jei pastarasis buvo nuo sukimo vietos apie 55 metrų atstumu ir motociklo vairuotojo K. S. važiavimas apie 73 km/h viršijant maksimalų greitį (50 km/h) dėl ko jis prarado technines galimybes išvengti eismo įvykio. Pagrindinė sąlyga, kad vienas vairuotojas nedavė kelio, o kitas važiuodamas didesniu, nei leidžiama greičiu, dėl viršyto greičio neteko techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Skaičiavimo rezultatai rodo ir duoda pagrindą teigti, kad jei motociklo vairuotojas nebūtų viršijęs leistino greičio, eismo įvykio būtų buvę galima išvengti. Jis būtų sustojęs greičiau, nei priartėjęs prie susidūrimo vietos. Apvažiavimas kaip būdas išvengti skersai judančios kliūties techniniu požiūriu nepriimtinas, nes toks manevras sukelia neprognozuojamas tolimesnes pasekmes. Motociklas važiavo ties menama vidurine linija. Jis negali teigti, ar automobilis motociklui važiuojant arčiau dešinio krašto nebūtų susidūręs. Kiek jis susipažinęs su kolegos išvada ir kiek matosi iš nuotraukoje esančių sugadinimų, atsižvelgiant į tai, kad priekinis ratas sustumtas po motociklu ir prispaustas prie rėmo, jo nuomone, motociklas susidūrimo metu nebuvo pakeltu priekiniu ratu. Ar jis prieš tai judėjo pakeltu ratu, jie neturi duomenų. Pačio susidūrimo metu, ko gero, motociklas buvo abiem ratais ant žemės. Ekspertas taip pat nurodė, jog jo kolega, darydamas kompiuterinį eismo įvykio modeliavimą, gavo tokius susidūrimo duomenis, kad automobilio greitis susidūrimo metu 8 km/h, motociklo 73 km/h. Toliau techninės galimybės nustatomos pagal greičio reikšmes. Gaunasi didesni atstumai ir atitinkamai techninė galimybė susiskaičiuoja. Modeliavimo rezultatas pakankamai tikslus, o iš to atitinkamai ir transporto priemonių judėjimo greičiai. Tas skirtumas susidaro dėl nustatytų skirtingų važiavimo greičių. Modeliavimas yra patikimas, yra testuotas specialistų. Testavimas buvo daromas su realiais eismo įvykiais. Daromas realus įvykis ant mastelinio pagrindo ir po to kompiuteriu modeliuojama tokia pati situacija. Tai praktikoje patikrinta įvairiausiose situacijose. Programa – tai fizikos formulių rinkinys.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ specialistas V. M., patvirtino byloje esančią išvadą ir paaiškino, jog modeliuojant buvo nustatyta, kad motociklo greitis galėjo būti 50-55 km/h, t. y. galėjo būti leistinas greitis, o stabdymo kelias tokio motociklo 32-37 metrai. Galimas atstumas, kurį nuvažiavo motociklas nuo pavojaus susidarymo momento (kai automobilis kirto ištisinę liniją) 9,8-24,4 metrai. Motociklo vairuotojas neturėjo techninės galimybės laiku sureagavus ir stabdant išvengti susidūrimo su automobiliu Škoda. Pavojaus susidarymo momentu atstumas 9,7-24,4 metrai. Tai nurodyta 2,7 punkte. Negalima pasakyti, kas butų, jei motociklas važiuotų arčiau dešinio pakraščio, nes viena prielaida reikalauja kitos prielaidos. Specialistas taip pat paaiškino, jog greitis nustatytas kompiuterio programa. Apžiūrėjus motociklą, jis nustatė, kad jo tarpašinio atstumo sutrumpėjimas yra 26 cm. Motociklo greitis susidūrimo metu turėjo būti maždaug 52,5 km/h. Tai pakankamai svarus kriterijus, kuris leidžia apibrėžti greitį. Motociklo bazės sutrumpėjimas sako, kad greitis motociklo buvo 52,5 km/h. Kitas dalykas – motociklo poslinkis po susidūrimo. Jis maždaug 5 metrai. Pagal formulę nustatyta, kad to motociklo greitis po susidūrimo buvo 26 km/h. Susidūrimo metu vidurkis 52,2 km/h. Pagal motociklo pažeidimus, greitis maždaug 50-55 km/h. Pėdsako, kad motociklo greitis būtų sumažėjęs prieš susidūrimą, nėra, todėl mes negalime sakyti, ar tas motociklas buvo stabdomas, ar ne. Tačiau yra kiti duomenys – tarp automobilio ir motociklo galėjo būti 9,7 metrai pavojaus susidarymo momentas. Tai reiškia, kad jei greitis buvo 50 km/h, tai per vieną sekundę motociklas pavažiuoja maždaug 14 metrų. To atstumo jam būtų per mažai sureaguoti. Reakcijos laiką pagrindžiau skaičiavimais 2.7 punkte. Jei atstumas nuo pavojaus susidarymo momento būtų 50 metrų, tai motociklui važiuojant 50-55 km/h greičiu, jam to atstumo būtų per akis, kad tą motociklą sustabdyti ir eismo įvykis neįvyktų.

Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad K. S. kraujyje rasta 0,24 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 39).

Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad eismo įvykio metu K. S., be kitų sužalojimų, patyrė dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžį, dėl kurio sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38).

Atlikus eismo įvykio autotechninį tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tikėtina eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. S., važiuodamas J. Kubiliaus gatve, Lakūnų gatvės kryptimi, ne sankryžoje, ties pastatu Nr. 16, tikėtina apie 8 km/h greičiu pradėjo sukti kairėn, kai jo pasukimo į kairę pradžios momentu (įvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą pradžios momentu) priešpriešiais, tikėtina apie 73 km/h greičiu ir 2,6 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio (žiūrint Lukšio g. kryptimi) krašto, prie jo sukimo į kairę vietos artėjo K. S. vairuojamas motociklas „Suzuki GSX R 1000“, be valst. Nr. ženklo, kuris tuo metu iki susidūrimo vietos buvo apie 55 m atstumu. Transporto priemonių tiesioginio suartėjimo momentu susikirtus jų važiavimo trajektorijoms, motociklas „Suzuki GSX R 1000“ priekiniu ratu, priekinėmis šakėmis susidūrė su automobilio „Škoda Fabia“ priekinės frontalinės plokštumos kaire puse, esant tarp automobilio priekinės frontalinės plokštumos ir motociklo kairiojo šono smailiam apie 67 laipsnio kampui. Po susidūrimo, susidūrimo ir inercijos jėgų veikiamas motociklas virto ant dešinio šono ir persisukęs į priekį ir į dešinę sustojo užfiksuotoje vietoje ant žalios vejos, o automobilis, kiek pastumtas atgal, sustojo užfiksuotoje vietoje ir padėtyje. Iš automobilio nuotraukų, kuriuose užfiksuoti automobilio apgadinimai, nustatyti, ar susidūrimo metu motociklas važiavo su pakeltu priekiniu ratu, negalima, nes fotografijose nesimato pilni automobilio priekinio kampo apgadinimai, juos užstoja pakaltas ir pririštas priekinis bamperis. Sprendžiant iš motociklo priekinio rato ir šakių apgadinimų, tikėtina, kad pirminio smūgio sąlyčio su automobiliu metu, motociklas važiavo nepakeltu priekiniu ratu. Nustatytomis prieš įvykį, eismo įvykio aplinkybėmis, automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas L. S., lėtai važiuodamas ir norėdamas ne sankryžoje pasukti kairėn bei siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo iš anksto įjungti kairiojo posūkio signalą ir pasitraukti prie įsivaizduojamos gatvės ašies linijos, o prieš pat pradedamas ne sankryžoje sukti kairėn, privalėjo sustoti prieš įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kad nesukliudyti ir duoti kelią priešpriešiais priėjo pasukimo į kairę vietos atvažiuojančiam motociklui „Suzuki GSX R1000“. Motociklo Suzuki „GSX R1000“ vairuotojas K. S., važiuodamas J. Kubiliaus gatve ir siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo važiuoti kuo arčiau gatvės važiuojamosios dalies dešinio krašto, neviršydamas leistino šiame gatvės ruože maksimalaus greičio 50 km/h. Iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pastebėjęs, kad priešpriešiais važiavęs automobilis pradėjo sukti kairėn ir užtvers jam kelią, privalėjo, siekdamas išvengti eismo įvykio, stabdyti savo vairuojamąjį motociklą. Tuo atveju, jei automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas L. S. buvusiomis eismo įvykio metu kelio sąlygomis prieš pat pasukdamas į kairę objektyviai galėjo matyti artėjantį motociklą, kai pastarasis nuo susidūrimo vietos buvo apie 55 m atstumu, šis eismo įvykis techniniu požiūriu nebūtų įvykęs, jei jis būtų vykdęs minėtus saugaus eismo reikalavimus. Susidariusiomis prieš eismo įvykį aplinkybėmis motociklo „Suzuki GSX R1000“ vairuotojas K. S., važiuodamas susidūrimo eigos atkūrimo metu nustatytu apie 73 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti šio eismo įvykio (susidūrimo su sukusiu kairėn automobiliu „Š. F.“), o jei tuo metu motociklo vairuotojas K. S. būtų važiavęs leistinu šiame gatvės ruože maksimaliu 50 km/h greičiu, jis būtų turėjęs techninę galimybę sulėtinti greitį, visiškai sustoti iki susidūrimo vietos ir išvengti šio eismo įvykio. Susidariusiomis prieš eismo įvykį aplinkybėmis, šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. S. sukimas ne sankryžoje kairėn, sukliudant (neduodant kelio) priešpriešiais prie jo sukimo į kairę vietos artėjančiam motociklui „Suzuki GSX R1000“ ir sukeliant grėsmę eismo saugumui (jei jis objektyviai galėjo pastebėti artėjantį motociklą, kai pastarasis buvo nuo susidūrimo vietos apie 55 m. atstumu), ir motociklo „Suzuki GSX R1000“ vairuotojo K. S. važiavimas apie 73 km/h greičiu, viršijančiu leistiną šiame gatvės ruože maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko jis prarado techninę galimybę nustatytomis aplinkybėmis lėtindamas greitį išvengti eismo įvykio (t. 1, b. l. 70-77).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus eksperimentą (kuriame dalyvavo įtariamasis L. S. ir nukentėjusysis K. S.) buvo nustatyta, kad L. S. prieš pradėdamas sukti į kairę turėjo objektyvią galimybę pamatyti motociklą (tiek esant motociklo šviesoms įjungtoms, tiek ir išjungtoms) didesniame atstume nei specialisto išvadoje nurodytas 55 m. atstumas, o būtent: motociklas, esant įjungtoms jo šviesoms, matomas 164,8 m. atstumu; 50 km/h greičiu judantis motociklas, esant išjungtoms jo šviesoms, matomas 74,4 m. atstumu; 70 km/h greičiu judantis motociklas, esant išjungtoms jo šviesoms, matomas 78,5 m. atstumu (t. 1, b. l. 78-82).

K. S. prašymu atliktoje ir pateiktoje specialisto išvadoje konstatuota, kad automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimui, - sukant kairėn ne sankryžoje sukliudė (nedavė kelio) priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui „Suzuki GSX R1000“, be valst. Nr. ženklo, vertintini kaip buvę priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykio kilimu. Taip pat minėtoje išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad motociklo „Suzuki GSX R 1000“, be valst. Nr. ženklo, vairuotojo veiksmuose buvo prieštaravimas Kelių eismo taisyklių reikalavimams, o galimas leistino greičio viršijimas nebuvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Remiantis tuo, minėti automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimui (sukant kairėn ne sankryžoje sukliudė (nedavė kelio) priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui), techniniu požiūriu vertintini kaip pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 54-66).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta (1 t., b. l. 9-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus, aukščiau aptartus įrodymus byloje, daro išvadą, kad kaltinamojo L. S. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, įrodyta aukščiau aptartais jo paties parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojo parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, eksperimento protokolu, kitais bylos duomenimis.

Tiek kaltinamasis L. S., tiek ir nukentėjusysis K. S. pripažino, jog abu dalyvavo 2007-04-12 įvykusiame eismo įvykyje, tačiau nurodo skirtingas šio įvykio aplinkybes. Kaltinamasis aiškina, jog jam sukant į kairę ant jo automobilio nusileido motociklas, t. y. kaltinamasis teigia jog motociklas važiavo pakeltu priekiniu ratu ir jis dėl to nematė link jo artėjančio motociklo. Nukentėjusysis gi teigia, jog jis važiavo tvarkingai, abiem motociklo ratais ant žemės ir neviršydamas greičio. Tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų – Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados bei eksperimento protokolu. Specialisto išvadoje nustatyta, jog tikėtina motociklo greitis susidūrimo metu buvo 73 km/h bei susidūrimo metu tikėtina, jog motociklas važiavo nepakeltu priekiniu ratu. Liudytoja A. S. nurodė, jog ji važiavo kartu su savo vyru L. S. bei matė, kad ant jų automobilio kažkas užkrito, šviesų apskritai nematė, o kad tai motociklas, ji pamatė tik išlipusi iš automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu, iškart po eismo įvykio apklausta A. S. paaiškino, jog ji staiga pamatė dideliu greičiu vien ant užpakalinio rato kelio viduriu link jų atlekiantį motociklą. Po akimirkos motociklas atsitrenkė į jų automobilį. Teismas tokius A. S. parodymus vertina kaip prieštaringus ir jais nesivadovauja. Liudytojas R. Ž. susidūrimo momento nematė, tačiau patvirtino, jog motociklas Kubiliaus gatve važiavo ne kartą.

Teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada bei atlikto eksperimento rezultatais, todėl jais vadovaujasi. Nukentėjusiojo pateiktą specialisto išvadą, gautą sutartiniais pagrindais, teismas vertina kritiškai toje dalyje, jog motociklininko greičio neviršijimas nebuvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, jog sąlyga eismo įvykiui, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. S. sveikata, kilti buvo automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo L. S. veiksmai. Teismas konstatuoja aplinkybę, kad automobilio „Škoda Fabia“, vairuotojas L. S. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, jei prieš pradėdamas posūkio manevrą, būtų sustojęs savo važiuojamosios dalies pusėje ir davęs kelią priešinga kryptimi važiuojančiam K. S. vairuojamam motociklui. Eksperimento protokolas patvirtina, jog buvusiomis eismo įvykio metu kelio sąlygomis prieš pat pasukdamas į kairę, kaltinamasis L. S. objektyviai galėjo matyti motociklą, kai pastarasis nuo susidūrimo vietos buvo 55 m. atstumu ir netgi motociklui važiuojant išjungtais žibintais, taigi kaltinamasis turėjo realią galimybę išvengti eismo įvykio, t. y. įvykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismas taip pat daro išvadą, jog nukentėjusysis motociklo vairuotojas viršijo leistina maksimalų 50 km/h greitį ir važiavo apie 73 km/h greičiu, tačiau susidariusiomis prieš eismo įvykį aplinkybėmis, jei tuo metu motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu, jis būtų turėjęs galimybę visiškai sustabdyti motociklą ir išvengti susidūrimo.

Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamojo L. S. veiksmai buvo kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Jeigu L. S. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, butų davęs kelią priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, būtų buvusi galimybė išvengti nukentėjusiojo sužalojimo. Vadinasi, L. S. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis. Lygiai taip pat yra vertinami ir nukentėjusiojo K. S. veiksmai, kadangi jei jis nebūtų viršijęs leistino, greičio, tai būtų galimybė išvengti susidūrimo. Toks greičio viršijimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu ir kaltinamojo L. S. kaltės dėl autoįvykio kilimo priežasties nešalina. Šiuo atveju tokie nukentėjusiojo S. S. veiksmai tampa svarbia aplinkybe, teismui vertinant bausmės skyrimo ir žalos atlyginimo klausimus byloje. Taigi abiejų eismo dalyvių padaryti pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Jei kaltinamojo sveikatai ar gyvybei būtų padaryta žala, tai nukentėjusysis K. S. taip pat galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šiuo atvejų eismo įvykio dalyvių veiksmų teisinis vertinimas priklauso nuo kitiems asmenims kilusių padarinių. Iš specialisto išvados matyti, jog K. S. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis L. S., pažeisdamas kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, numatytus KET 145 ir 153 p., pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes neabejotinai turėjo suprasti, kad elgiasi rizikingai su kitų žmonių sveikata ir numatyti, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kitų žmonių sveikata, padaryta turtinės žalos, tačiau to nepadarė. L. S., prieš sukdamas į kairę pusę, t. y. keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įvertinti, jog tai daryti yra saugu, duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją, laikytina, jog kaltinamais galėjo numatyti, jog gali atsirasti kliūtis priešingoje eismo juostoje ir jis nespės užbaigti manevro bei, kad nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų gali įvykti autoavarija. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad L. S. jam inkriminuojamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo L. S. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė iki 2008-09-01 galiojusių Kelių eismo taisyklių 145 ir 153 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. S. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į atsakomybe lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad anksčiau neteistas, dirba, iki eismo įvykio administracinėn atsakomybėn netrauktas, į nukentėjusiojo neatsargų rizikingą elgesį viršijant greitį, taip pat į tą aplinkybę, jog nukentėjusysis motociklą vairavo būdamas neblaivus, nors neblaivumo laipsnis ir neviršijo leistinos normos, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, ir jos dydis artimesnis sankcijoje numatytos bausmės minimumui.

Nukentėjusysis K. S. civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302- 305, 307-308 str. str.,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 8 MGL (vienas tūkstantis keturiasdešimt litų) dydžio baudą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Ivanauskas