Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „T.“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B.“ ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „T.“ ir akcinė bendrovė TL.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B.“ (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2022 m. birželio 1 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo pirkime „Vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugos“ atmetimo.

2. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės skelbtame pirkime, pateikė pasiūlymą. Atsakovė paprašė jį patikslinti, o patikslinus – nepagrįstai atmetė. Teikdama pasiūlymą, ieškovė padarė klaidą – pasiūlymo lentelės 7 stulpelyje nurodė vieno mėnesio vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugų Biržų mieste 23 vnt. kamerų kainą (890,56 Eur su PVM), o ne kainą vienai kamerai (38,72 Eur su PVM). Nors galutinė suma – 32 060,16 Eur ir bendra pasiūlymo kaina – 72 430,60 Eur buvo nurodytos teisingai. Ši klaida paaiškinta atsakovei paprašius patikslinti pasiūlymą. Su paaiškinimu pateikta nauja pasiūlymo lentelė, ištaisius 6 ir 7 stulpeliuose padarytas klaidas. Galutinės sumos (32 060,16 Eur ir 72 430,60 Eur) nesikeitė. Atsakovė atmetė pasiūlymą, nurodydama, kad taikant fiksuoto įkainio kainodarą, atsakovei sudarius galimybę ieškovei patikslinti, paaiškinti savo pasiūlymą, ieškovės pirminiame pasiūlyme nurodytas konkretaus darbo įkainis (6, 7 stulpeliai) negali būti keičiamas, nors bendra pasiūlymo suma gali kisti, ir konstatuodama, kad bendra pasiūlymo kaina yra ne ieškovės nurodyta 72 430,60 Eur, o 777 754,12 Eur su PVM ir yra per didelė. Tokia atsakovės pozicija nepagrįsta, kadangi ieškovės padarytos klaidos buvo lengvai paaiškinamos ir ištaisomos. Pagal turiningojo vertinimo principą atsakovė turėjo pripažinti, kad pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas. Atsakovė gali be papildomos informacijos nustatyti vieno mėnesio paslaugos pasiūlymo kainą vienai kamerai (890,56 Eur su PVM padalyti iš 23 vnt.). Užteko tik paprasto ieškovės paaiškinimo (patvirtinimo), paaiškinant pasiūlymą nereikia (ir nereikėjo) iš naujo teikti naujų duomenų, kurių nėra pasiūlyme, ar keisti savo pasiūlymo. Pasiūlymo neaiškumas objektyviai nustatomas, paprastai paaiškinamas ir nėra galimybių kitoms interpretacijoms (ieškovė, paaiškindama pasiūlymą, neturėjo galimybės išgalvoti naujas reikšmes / įkainius, kadangi viskas paaiškinama elementariu aritmetiniu veiksmu). Minėtą netikslumą pirminiame ieškovės pasiūlyme sukėlė ir pirkimo sąlygos.

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovė negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pateikto pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Komisija įvertino ieškovės pasiūlymą ir nustatė, kad ji, pateikdama pasiūlymą, neteisingai nurodė įkainio reikšmę, t. y. padarė ne aritmetines klaidas, o neatidumo klaidas (netinkamai nurodė savo realiai siūlomus įkainius), kurių ištaisyti, nekeičiant įkainio, negalima. Komisija pripažino, kad, taikant fiksuoto įkainio kainodarą, atsakovei sudarius galimybę ieškovei patikslinti, paaiškinti savo pasiūlymą, ieškovės pirminiame pasiūlyme nurodytas konkretaus darbo įkainis negali būti keičiamas, nors bendra pasiūlymo suma gali kisti. Komisija, vadovaudamasi tuo, kad įkainis ieškovės pasiūlyme negalėjo būti keičiamas, konstatavo, jog bendra pasiūlymo kaina yra 777 754,12 Eur su PVM (890,56 Eur x 23 vnt. x 36 mėn. + 40 370,44 Eur). Ieškovės pasiūlyta kaina yra per didelė, viršija pirkimui skirtas lėšas (84 700 Eur su PVM), todėl pasiūlymas negalėtų būti pripažintas laimėjusiu.

4. Trečiasis asmuo UAB „T.“ prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad pirkime taikomas fiksuoto įkainio metodas, kuris reiškia, jog tiekėjams draudžiama keisti siūlomus įkainius, t. y. jeigu tiekėjas padarytų klaidų kainos skaičiavime, gali būti taisoma tik įkainių suma, o ne keičiamas įkainis. Būtent tokį draudžiamą pakeitimą atliko ieškovė ir nepagrįstai reikalauja, kad toks pažeidimas būtų pripažintas teisėtu. Ieškovė padarė ne aritmetines, o neatidumo klaidas (netinkamai nurodė savo realiai siūlomus įkainius), kurių ištaisyti, nekeičiant kainos, negalima. Ieškovės padarytos klaidos toleravimas pažeistų skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Leidimas vienam iš tiekėjų bendrąją palyginamąją pasiūlymo kainą apskaičiuoti pagal modifikuotą formulę sudarytų situaciją, kuomet atsakovė nesilaikytų aiškios pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarkos.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į kainodaros nuostatas, svarbiausias yra pasiūlytas įkainis, todėl, taisant klaidas, neturėtų būti keičiamas pradinis pasiūlytas įkainis, tačiau gali būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina. Ieškovės pasiūlyme nurodyto įkainio ir bendros palyginamosios kainos netikslumas gali būti ištaisomas paprastu paaiškinimu, nekeičiant tiekėjo pasiūlyto įkainio už visą pirkimo objekto kiekį. Įvertinus tai, kad ieškovės pasiūlytas vieno mėnesio įkainis pateiktas už maksimalų nurodytą (23 vnt.) vaizdo stebėjimo kamerų kiekį, atlikus nesudėtingus matematinius veiksmus, galima nustatyti ir vieno mėnesio paslaugų teikimo vienos vaizdo stebėjimo kameros kiekiui įkainį, kuris šiuo atveju nebuvo keičiamas, todėl minėtas netikslumas nelaikytinas aritmetine klaida, o jo ištaisymas nesietinas su naujo įkainio nurodymu. Bet kuriuo atveju tiekėjui faktiškai mokamas įkainis už visą pirkimo objekto apimtį, t. y. už vieno mėnesio laikotarpiu suteiktas paslaugas su 23 vnt. vaizdo stebėjimo kameromis, nesikeistų nuo to įkainio, kuris ir buvo nurodytas pasiūlyme, todėl ieškovės paaiškinimas dėl pasiūlyme nurodyto įkainio ir bendros palyginamosios kainos neatitikties, nereikštų pradinio pasiūlyme nurodyto įkainio pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.3. Ieškovės pasiūlymas yra apie 12 000 Eur mažesnis už kitų tiekėjų pasiūlymus. Atsakovės itin formalus, viešųjų pirkimų principams prieštaraujantis sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą lemia ne tik neteisėtą veiksmą / sprendimą, bet ir didesnes atsakovės išlaidas vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

14. Atsakovė vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą „Vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugos“. Pirkimo objektas – duomenų perdavimo (vaizdo signalo) paslaugos ir vaizdo signalo perdavimo užtikrinimas (sistemos aptarnavimas), eksploatacinė priežiūra bei integravimas į esamą sistemą. Vaizdo stebėjimo kamerų kiekis – 23 vnt. (pirkimo sąlygų 9 punktas). Pirkimo sąlygų 51 punkte, be kita ko, nurodyta, kad kaina turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 1 priede. Šiame priede pateikta pasiūlymo forma, kurią tiekėjas turi užpildyti, o šioje formoje, be kita ko, yra lentelė, kurioje atsakovė yra nurodžiusi dalį duomenų, kitą dalį užpildyti nurodant tiekėjams:

17. 2022 m. birželio 1 d. sprendimu atsakovė nusprendė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas atmetamas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Sprendime nurodyta, kad ieškovė, pateikdama pasiūlymą, neteisingai nurodė įkainio reikšmę, t. y. padarė ne aritmetines o neatidumo klaidas (netinkamai nurodė savo realiai siūlomus įkainius), kurių ištaisyti, nekeičiant įkainio, negalima, nes VPĮ 55 straipsnio 9 dalis tai daryti draudžia. Pagal pirkimo sąlygas apskaičiavus bendrą pasiūlymo kainą, ji tampa 777 754,12 Eur su PVM (890,56 x 23 x 36 + 40 370,44). Kaina yra per didelė ir nepriimtina, kadangi viršija pirkimui skirtas lėšas (84 700 Eur su PVM).

18. Ieškovė 2022 m. birželio 8 d. pateikė pretenziją dėl sprendimo atmesti pasiūlymą, kurią atsakovė 2022 m. birželio 16 d. atmetė.

Dėl ieškovės pasiūlymo patikslinimo

19. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovės pasiūlymo netikslumai yra tokio pobūdžio, kurių taisymas yra leistinas, nes ieškovė paaiškinime nurodė naują įkainį, kurio nėra ieškovės pateiktoje pasiūlymo formoje, t. y. pasiūlymo formoje yra vienos reikšmės įkainis (890,56 Eur), o pasiūlymo paaiškinime – kitos (38,72 Eur). Trečiojo asmens vertinimu, toks įkainių skirtumas reiškia skirtingas ofertas, o ieškovė pateikė tokį paaiškinimą, pagal kurį pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas tampa atitinkančiu. Teisėjų kolegija su šiais trečiojo asmens teiginiais nesutinka.

20. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina (iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir pirkimo sąlygų 75 punkte). VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis (iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir pirkimo sąlygų 76 ir 77 punktuose).

21. VPĮ 55 straipsnio 9 dalies turinys iš esmės nesiskiria nuo anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl, taikant ginčui aktualios redakcijos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, atsižvelgtina į kasacinio teismo suformuotą VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

22. Tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

23. VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija, taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

24. Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015; 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-469/2019).

25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nurodęs, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą, paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (ESTT 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10). Perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (ESTT 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas Archus ir Gama, C-131/16; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C-523/16 ir C-536/16).

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pasiūlymo lentelės 2 eilutėje „Vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugos Biržų mieste“ 8 stulpelyje nurodyta bendra palyginamoji kaina (32 060,16 Eur), kuri turėtų būti gaunama sudauginus 7 stulpelio „Vieno mėnesio įkainis Eur su PVM“ reikšmę (pirminiame pasiūlyme nurodyta 890,56 Eur) su 5 stulpelyje atsakovės pateikta kiekio reikšme (23 vnt.) ir 3 stulpelyje pateikta laikotarpio reikšme (36 mėn.) neatitinka sumos, kuri gaunama sudauginus minėtas reikšmes (737 383,68 Eur), o šis nesutapimas yra atsiradęs dėl to, jog ieškovė pasiūlymo 6 ir 7 stulpeliuose įkainį pateikė ne vienai stebėjimo kamerai, tačiau 23 vnt. vaizdo stebėjimo kamerų, o bendrą palyginamąją kainą nurodė sudauginusi 3, 5 stulpelių reikšmes su vieno mėnesio įkainio vienai vaizdo stebėjimo kamerai įkainio reikšme.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pasiūlymo ir jo paaiškinimo turinį, viešojo pirkimo sąlygų nuostatas, VPĮ normas, reglamentuojančias tiekėjų teisę patikslinti savo pasiūlymus ir šias normas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovė, paaiškindama savo pasiūlymą, nepakeitė siūlomo įkainio ir nepateikė naujo pasiūlymo.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad iš pasiūlymo formos yra visiškai aišku, jog turėjo būti nurodytas paslaugų įkainis vienai stebėjimo kamerai. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės pirminio pasiūlymo netikslumą galėjo lemti tai, jog pasiūlymo lentelės 2 eilutėje „Vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugos Biržų mieste“ ties 6 ir 7 stulpeliais, skirtingai nei ties 8 stulpeliu, nebuvo konkrečiai nurodyta, kokiam kiekiui turi būti nurodomas vieno mėnesio įkainis, t. y. ar vienai kamerai ar 23 vnt. kamerų, o tai, jog minėtuose stulpeliuose nurodytinas vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugų vieno mėnesio vienos vaizdo stebėjimo kameros įkainis galima numanyti tik iš 8 stulpelyje pateikiamos bendros palyginamosios kainos formulės (siūlomas įkainis su PVM x 23 x 36). Be to, pasiūlymo formoje, kurią turėjo užpildyti tiekėjai, atsakovė 5 stulpelyje buvo nurodžiusi stebėjimo kamerų vienetų skaičių (23 vnt.), todėl tiekėjui, pildančiam šią atsakovės paruoštą lentelę, ypač 6 ir 7 jos stulpelius, šalia kurių nurodytas bendras stebėjimo kamerų skaičius (23 vnt.), iš tiesų galėjo susidaryti įspūdis, kad 6 ir 7 stulpelyje turi būti nurodytas įkainis visam stebėjimo kamerų kiekiui, o ne vienai stebėjimo kamerai.

29. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad pasiūlymo formos paskutiniame stulpelyje aiškiai nurodyta, jog bendra palyginamoji kaina apskaičiuojama sudauginant 7, 5 ir 3 stulpelių reikšmes, o ieškovė padarė reikšmingas klaidas pasiūlyme, kadangi sudauginus ieškovės pasiūlymo 7, 5 ir 3 stulpelių reikšmes, gaunami ne 32 060,16 Eur, o 737 383,68 Eur, todėl bendra ieškovės pasiūlymo kaina – 777 754,12 Eur. Teisėjų kolegija su minėtu trečiojo asmens vertinimu nesutinka, kadangi šis yra itin formalus ir neatitinka turiningojo pasiūlymo vertinimo principo.

30. VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios pirkimo procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimus), o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 17 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiųjų organizacijų sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017). Turiningojo vertinimo principas ypač aktualus sprendžiant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).

31. Ieškovė pasiūlymo lentelės 6 stulpelyje „Vieno mėnesio įkainis Eur be PVM“ nurodė bendrą siūlomą paslaugos „Vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugos Biržų mieste“ įkainį visoms 23 stebėjimo kameroms – 736 Eur be PVM, o pasiūlymo lentelės 7 stulpelyje „Vieno mėnesio įkainis Eur su PVM“ taip pat nurodė bendrą įkainį visoms 23 stebėjimo kameroms – 890,56 Eur. Pasiūlymo lentelės 8 stulpelyje „Bendra palyginamoji kaina Eur su PVM (7x5x3)“ ieškovė nurodė 32 060,16 Eur sumą (žr. nutarties 15 punktą). Atsakovei ieškovės paprašius patikslinti pasiūlymą, ieškovė pateikė pasiūlymo patikslinimą / paaiškinimą, kuriame nurodė, kad patikslinamas ieškovės pasiūlymas dėl neteisingai užpildytos 2 eilutės 6 ir 7 stulpelių: 6 stulpelio patikslinta vertė „32,0“, o 7 stulpelio patikslinta vertė „38,72“. Bendra 2 eilutės palyginamoji kaina Eur su PVM (7 x 5 x 3) yra 32 060,16 Eur.

32. Iš šio ieškovės paaiškinimo matyti, kad palyginamoji pasiūlymo kaina nepasikeitė, tiek pasiūlyme, tiek jo paaiškinime, ši kaina sudaro 32 060,16 Eur. Pagal šios ieškovės siūlomos kainos ir lentelės 1 eilutėje nurodytos paslaugos „Paruošiamieji darbai“ pasiūlytos kainos sumą nustatoma galutinė ieškovės pasiūlymo kaina, kuri tiek ieškovės pasiūlyme, tiek jo paaiškinime, išliko ta pati – 72 430,60 Eur. Šią galutinę pasiūlymo kainą ieškovė pasiūlyme ir jo paaiškinime taip pat nurodė ir žodžiais – „septyniasdešimt du tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt Eur, 60 cnt. su PVM“. Atsakovės tiekėjams užpildyti pateiktoje pasiūlymo formoje, po nagrinėjama lentele nurodyta „Jei suma skaičiais neatitinka sumos žodžiais, teisinga laikoma suma žodžiais“. Taigi, ieškovės pasiūlymo ir jo paaiškinimo bendra kaina išliko tokia pati, o šią išvadą pagrindžia ieškovės pasiūlyme ir jo paaiškinime nurodytų sumų atitiktis tiek skaičiais, tiek žodžiais.

33. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, pateikdama pasiūlymo paaiškinimą, pakeitė siūlomą paslaugos „Vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugos Biržų mieste“ įkainį. Nors formaliai vertinant, ieškovė pasiūlyme ir jo paaiškinime nurodė skirtingas 6 ir 7 stulpelių įkainių reikšmes, tačiau prioritetą suteikiant turiningajam pasiūlymo vertinimui, darytina išvada, kad pasiūlymo pakeitimas nebuvo atliktas, kadangi pasiūlymo 2 eilutės paslaugos įkainį vienai stebėjimo kamerai galima nustatyti paprastu aritmetiniu veiksmu – padalinant 6 ir 7 stulpeliuose nurodytas įkainių reikšmes iš 5 stulpelio reikšmės (23 vnt. stebėjimo kamerų) (736 / 23 = 32 Eur be PVM; 890,56 / 23 = 38,72 Eur su PVM). Taigi, kitokios 6 ir 7 stulpelių reikšmės (32 Eur be PVM (38,72 Eur su PVM)) nurodymas pasiūlymo paaiškinime nereiškia pasiūlyme nurodyto įkainio (736 Eur be PVM (890,56 Eur su PVM)) keitimo, kadangi pasiūlyme buvo nurodyta siūlomos paslaugos įkainis ne vienai stebėjimo kamerai, o visoms (23 vnt.).

34. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad ieškovė siekė pasiūlyti atsakovei suteikti perkamas paslaugas už 736 Eur be PVM (890,56 Eur su PVM) kainą vienai kamerai, kadangi pagal bendrą palyginamąją siūlomą 2 eilutės paslaugos kainą (32 060,16 Eur) buvo galima paprastai apskaičiuoti, kokia yra atsakovės perkamos paslaugos ieškovės siūloma kaina vienai stebėjimo kamerai (32 060,16 Eur / 23 vnt. / 36 mėn. = 38,72 Eur su PVM). Ieškovė savo pasiūlyme nurodytus įkainius, atsakovei paprašius paaiškinti pasiūlymą, galėjo paaiškinti vienu sakiniu, nurodydama, kad ieškovės siūloma vieno mėnesio paslaugos kaina vienai kamerai (7 stulpelio reikšmė) apskaičiuojama 890,56 Eur su PVM sumą padalyti iš 23 stebėjimo kamerų vienetų. Ieškovei nereikėjo pateikti naujų duomenų, pakako tik paprasto paaiškinimo. Todėl tokio pobūdžio ieškovės pasiūlymo netikslumas yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinas, paprastai ištaisytinas, o toks minėto netikslumo paaiškinimas yra galimas pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį, VPĮ 55 straipsnio 9 dalį ir minėtą kasacinio teismo praktiką (nutarties 23 ir 24 punktai) bei ESTT išaiškinimus (nutarties 25 punktas).

35. Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir VPT, kuri šioje byloje pateikė išvadą. Išvadoje VPT nurodė, kad: ieškovės pasiūlyme nurodyto įkainio ir bendros palyginamosios kainos netikslumas gali būti ištaisomas paprastu paaiškinimu, nekeičiant ieškovės pasiūlyto įkainio už visą pirkimo objekto kiekį; įvertinus tai, jog ieškovės pasiūlytas vieno mėnesio įkainis pateiktas už maksimalų nurodytą (23 vnt.) vaizdo stebėjimo kamerų kiekį, atlikus nesudėtingus matematinius veiksmus, galima nustatyti ir vieno mėnesio paslaugų teikimo vienos vaizdo stebėjimo kameros kiekiui įkainį, kuris šiuo atveju ir nebuvo keičiamas, todėl minėtas netikslumas nelaikytinas aritmetine klaida, o jo ištaisymas nesietinas su naujo įkainio nurodymu.

36. VPT minėtoje išvadoje taip pat pagrįstai nurodė, kad, bet kuriuo atveju, tiekėjui faktiškai mokamas įkainis už visą pirkimo objekto apimtį, t. y. už vieno mėnesio laikotarpiu suteiktas paslaugas su 23 vnt. vaizdo stebėjimo kameromis, nesikeistų nuo to įkainio, kuris ir buvo nurodytas pasiūlyme. Kitaip tariant, ieškovei būtų mokamas toks pat atlygis už pasiūlymo lentelės 2 eilutėje nurodytą paslaugą nepriklausomai nuo to, ar nurodytas įkainis vienai kamerai, ar visoms – suteikus perkamą paslaugą visų 23 vnt. kamerų atžvilgiu, už vieną mėnesį ieškovei būtų mokamas ieškovės pasiūlyme nurodytas 890,56 Eur su PVM atlygis, toks pat atlygis ieškovei būtų mokamas pasiūlyme nurodžius paslaugos kainą vienai kamerai (38,72 Eur su PVM), tik ši suma būtų dauginama iš visų kamerų kiekio (23 vnt.), todėl ieškovės paaiškinimas dėl pasiūlyme nurodyto įkainio nereiškia jo pakeitimo.

37. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, kurie patvirtina, jog draudžiami tokie pasiūlymo patikslinimai / paaiškinimai, kuriais pateikiama nauja oferta.

38. Trečiojo asmens nurodomoje byloje kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad: įstatyme ir teismų praktikoje nėra pateiktos aiškios sąvokų „redakcinio pobūdžio klaida“ ar „paprastas paaiškinimas“ apibrėžties; nurodytų sąvokų apibrėžties nepateikta ir ESTT praktikoje; vis dėlto iš ESTT praktikos šioje srityje de minimis (bent jau) galima daryti dvejopo pobūdžio apibendrinimus: pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022).

39. Priešingai nei teigia trečiasis asmuo, nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, paaiškindama pasiūlymą, pateikė naują ofertą. Dar kartą pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė siekė pasiūlyti suteikti perkamas paslaugas vienai stebėjimo kamerai už 736 Eur be PVM (890,56 Eur su PVM), o (galbūt ir dėl nepakankamai aiškios pasiūlymo formoje esančios lentelės) 6 ir 7 pasiūlymo lentelės stulpelyje nurodė paslaugų kainą ne vienos kameros, o visų (23 vnt.) kamerų atžvilgiu. Todėl vertintina, kad ieškovė pasiūlyme siūlė suteikti atsakovei perkamas paslaugas vienai stebėjimo kamerai ne už 736 Eur be PVM (890,56 Eur su PVM), o 32 Eur be PVM (38,72 Eur su PVM). Taigi, ieškovei paaiškinus pasiūlymą, ieškovės siūlomas įkainis nebuvo perskaičiuotas (nepasikeitė), o tik buvo paaiškinta kaip apskaičiuoti įkainį vienai kamerai, kuris pasiūlyme buvo nurodytas bendrai visoms 23 stebėjimo kameroms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks pasiūlymo paaiškinimas yra galimas ir atitinka viešųjų pirkimų principus.

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad joks asmuo nebūtų galėjęs nustatyti 38,72 Eur įkainio, kadangi jis buvo žinomas tik ieškovei, o jeigu ieškovė nebūtų pateikusi paaiškinimo, vien iš pirminių jos pasiūlymo duomenų būtų neįmanoma nustatyti 38,72 Eur įkainio reikšmės.

41. Pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Bendrai taikant VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pasiūlymas nesudarė pagrindo atsakovei spręsti, kad toks pasiūlymas ir jame esantys duomenys akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams (pirkimo vertei), nes ieškovės pasiūlyme nurodyta bendra pasiūlymo vertė (72 430,60 Eur su PVM) neviršijo atsakovės nustatytos viešojo pirkimo būdu perkamoms paslaugoms numatytos sumos (84 700 Eur su PVM). Aplinkybė, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta paslaugos „Vaizdo duomenų perdavimo ir priežiūros paslaugos Biržų mieste“ palyginamoji kaina (32 060,16 Eur) neatitinka jos nurodyto apskaičiavimo būdo (sudauginant 3, 5 ir 7 stulpelių reikšmes), vertintina kaip pasiūlyme esančių duomenų prieštaringumas, o pastarąjį ieškovei turėjo būti leista paaiškinti. Ieškovės pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pati galėjo be didesnių pastangų ar papildomos informacijos nustatyti tikrąją ieškovės siūlomą vieno mėnesio paslaugos kainą vienai kamerai (7 stulpelio reikšmę) – 890,56 Eur su PVM padalijant iš 23 vnt., kadangi atsakovei turėjo kilti įtarimas dėl itin didelių ieškovės nurodytų 6 ir 7 stulpelių reikšmių, t. y., jog šie įkainiai nurodyti ne vienai, o visoms stebėjimo kameroms, nes bendra palyginamoji paslaugos kaina sudarė 32 060,16 Eur.

43. Trečiasis asmuo taip pat teigia, kad jeigu teismas nustatė, jog pirkimo sąlygos, numatančios reikalavimus pasiūlymo formos pildymui, neaiškios, teismas turėjo pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis ir nutraukti pirkimą. Tačiau, trečiojo asmens vertinimu, konstatuoti pirkimo sąlygų neaiškumo nėra pagrindo.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, jog pirkimo sąlygos buvo neaiškios, o tik atkreipė dėmesį, kad jos ne visiškai tikslios, kadangi ties pasiūlymo lentelės 6 ir 7 stulpeliais, skirtingai nei ties 8 stulpeliu, nebuvo konkrečiai nurodyta, kokiam kiekiui turi būti nurodomas vieno mėnesio įkainis, t. y. ar vienai kamerai ar 23 vnt. kamerų. Sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad pirkimo sąlygų neaiškumo konstatuoti šiuo atveju nėra pagrindo, tačiau, kaip jau minėta, pasiūlymo forma iš tiesų gali sudaryti įspūdį, jog reikalaujama pateikti perkamos paslaugoms įkainį visoms 23 kameroms. Visgi reikšmės pasiūlymų įvertinimui ir pirkimo laimėtojo nustatymui toks netikslumas neturi, kadangi, kaip jau minėta nutarties 36 punkte, nepriklausomai nuo nurodyto įkainio (vienai ir visoms kameroms), atlygis tiekėjui už atitinkamos paslaugoms tiekimą vieną mėnesį būtų toks pats.

45. Įvertinus šioje nutartyje paminėtas aplinkybės (ne visiškas pirkimo sąlygų tikslumas; ieškovės pasiūlymo netikslumo paaiškinimo paprastas ir akivaizdus pobūdis; paprasto tiekėjo paaiškinimo pakankamumas; naujų duomenų pateikimo nebūtinumas; galutinių palyginamųjų ieškovės pasiūlymo sumų (32 060,16 Eur ir 72 430,60 Eur) sutapimas pasiūlyme ir jo paaiškinime; kitų pakeitimų neatlikimas, tikslinant pasiūlymą), yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog minėtas ieškovės pasiūlymo netikslumas nelaikytinas esmine klaida, o jo ištaisymas nelaikytinas naujo įkainio nurodymu, pasiūlymo esminiu pakeitimu, o tuo pačiu ir VPĮ 55 straipsnio 9 dalies pažeidimu. Taigi, atsakovė ieškovės ginčijamu 2022 m. birželio 1 d. sprendimu nepagrįstai pripažino, kad ieškovė, tikslindama pasiūlymą, keitė įkainį, taip pat nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės bendra pasiūlymo kaina – 777 754,12 Eur su PVM.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą patenkindamas ieškovės ieškinį. Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kadangi trečiojo asmens apeliacinis skundas atmetamas, pastarasis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau tokią teisę įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, apmokėti.

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

49. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio – 2 314,65 Eur (1 780,50 Eur x 1,3), todėl šios išlaidos (1 950 Eur) priteistinos ieškovei iš trečiojo asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B.“ iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „T.“ 1 950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.