Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-588-291/2020 pagal bylą ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo atsakovo pilnametei dukrai priteisimo.

10. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovei E. K. iš atsakovo A. K. išlaikymą (paramą) priteisė po 50,00 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-11-22 iki kol E. K. mokysis (duomenys neskelbtini) universiteto gimnazijoje, bet bus ne vyresnė negu 24 metų. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliante, pripažįsta, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje skirtingai nurodomas priteistas paramos dydis – skaičiais nurodomas 50 Eur, o žodžiais įrašyta 70 Eur. Teismo vertinimu, teismui nurodant priteisiamos paramos dydį, galbūt įsivėlė rašymo apsirikimo klaida, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu yra priteistas 70 Eur paramos dydis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis dėl priteisto 70 Eur paramos pilnametei dukrai dydžio tikslintina.

11. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R.. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y. sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

12. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo. Be to, duomenys iš „Sodros“ patvirtina, kad ieškovė atostogų metu dirbo (nuo 2017-06-13 iki 2017-08-31 pas R. L.; nuo 2018-06-28 iki 2018-08-31 UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018-07-20 iki 2018-08-03 UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018-11-06 iki 2019-01-04 UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2018-12-25 iki 2018-12-27 (duomenys neskelbtini) įmonėje, nuo 2019-01-14 iki 2019-01-21 UAB (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad ieškovė ir pati stengėsi pagerinti savo sunkią turtinę padėtį, tačiau dėl mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą visiškai savęs išlaikyti ji negali.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto gimnazijos baigiamojoje klasėje, atsakovas pripažįsta savo pareigą teikti dukrai materialinį išlaikymą iki ji mokosi vidurinėje mokykloje, dėl to yra viena iš sąlygų spręsti išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą pagal CK 3.192¹ straipsnį.

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo antrosios sąlygos – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 70 Eur, –vertinimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ir nustatydamas jo dydį, neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi, nes tokių duomenų, išskyrus neįgaliojo pažymėjimą, byloje nėra.

15. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

17. Byloje ginčo neiškilo, jog ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra 50 Eur, t. y. gaunami vaiko pinigai, ja rūpinasi ir išlaiko jos vyresnioji sesuo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, t. y. jos tėvo A. K., 250 Eur dydžio materialinę paramą.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nerinko įrodymų apie atsakovo pajamas bei turtą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nors civiliniame procese yra įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tačiau ši civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų išimtis neturi būti absoliutinama, kad ši išimtis netaptų taisykle visoms šeimos santykių byloms, juolab tais atvejais, kuomet bylos dalyviai yra pilnamečiai asmenys. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ginčo atveju nustatant priteistino paramos dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvo turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Taigi, byloje pateiktas atsakovo neįgaliojo pažymėjimas, kuris galioja iki (duomenys neskelbtini), patvirtina apie 257 Eur atsakovo gaunamas „Sodros“ išmokas. Apeliacinės instancijos teismo patikrinti registrų duomenys patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Taigi, esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinus jo turtinę padėtį, neturi galimybių teikti ieškovės prašomos 250 Eur dydžio paramos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas 70 Eur, kuriuos iš atsakovo priteisė pirmosios instancijos teismas, turi galimybę teikti. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad dėl paramos gavimo ieškovė turi teisę kreiptis ir į savo motiną, kuri taip pat turi pareigą teikti išlaikymą savo pilnametei vidurinėje mokykloje besimokančiai dukrai.

19. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, todėl pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo 70 Eur paramą dukrai.

20. Apeliantė neskundžia sprendimo dalies dėl 9000 Eurų dydžio 36 mėnesių paramos įsiskolinimo priteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl paramos dydžio ir ją išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei E. K. iš atsakovo A. K. išlaikymą (paramą) po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-11-22 iki kol E. K. mokysis (duomenys neskelbtini) universiteto gimnazijoje, bet bus ne vyresnė negu 24 metų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.