Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. K., dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvauja, ją atstovauja advokatas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. (LR CK 3.194 str.3d.,3.196 str.1d.1p.) Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, kad ieškovės E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra atsakovas A. K. ir D. K.. (3 b.l.) VšĮ Šiaulių universiteto gimnazijos pažymoje nurodyta, jog E. K. mokosi gimnazijos IVc klasėje.(4 b.l.)

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Siekiant tinkamai taikyti minėtą teisės normą, aktualu aptarti, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką nurodydamas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Vis dėl to kasacinis teismas yra įvardijęs sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ straipsnį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (LAT nutartis Nr. 3K-3-25/2008; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007; LAT nutartis Nr. 3K-3-248/2008; LAT nutartis Nr. 3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir pan.), konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi vykdyti pareigą mokytis. Atsakovo galimybės teikti paramą ir priteistinos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 str. 1 d.; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007, LAT nutartis Nr. 3K-3-189/2007). Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes (LAT nutartis Nr. 3K-3-11/2011).

Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo ir pilnamečius vaikus, kai jiems būtina parama ir jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų /LR CK 3.194str.3d./ Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, teismas turi išsiaiškinti ar pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingoms mokytis. Mokinio teisinis statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos dienininkės mokymo formos moksleivis, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis). Todėl šioje byloje konstatuojama, jog ieškovė mokosi bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje, todėl galimybės pati pasirūpinti lėšomis savo pačios išlaikymui negali, pajamų neturi ir jai reikalinga parama.

Išlaikymo nepilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje nesimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal analogiją ( CK 3.192str.2d.), t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Šioje byloje teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė mokosi Šiaulių universiteto gimnazijos baigiamojoje klasėje, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, taip pat įvertinęs byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad ieškovė šiuo metu neturi galimybės ir sąlygų pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos pragyvenimui ir mokymuisi vidurinėje mokykloje. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog atsakovas yra neįgalus (18 b.l.), dėl sveikatos negalintis dirbti, pragyvenantis tik iš neįgalumo pašalpos, jo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, ruošiasi operacijai, todėl teismo nuomone jis prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo gali tik minimaliai.

Be to, dėl paramos gavimo ieškovė turi teisę kreiptis ir į savo motiną, kuri taip pat turi pareiga teikti išlaikymą savo pilnametei, bet vidurinėje mokykloje besimokančiai dukrai. (CK 1.5 str., 3.192¹ str., CPK 185 str.).

Ieškovė ir jos atstovas tai pat prašė teismo priteisti iš atsakovo 9000 eurų dydžio paramos įsiskolinimą už 36 mėnesius, t.y. nuo 2016-11-18 iki ieškinio padavimo dienos. Toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi ieškovei priteisiamas ne išlaikymas kaip nepilnamečiui vaikui, bet kaip parama pilnamečiui besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, vaikui. Ieškovė pilnametystės sulaukė 2019-09-02 ir nuo to momento ji turėjo teisę kreiptis į atsakovą dėl paramos gavimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. ir iš atsakovo priteistina valstybei: 24,96 eurų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 18 eurų žyminio mokesčio.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes ieškinį tenkinus iš dalies ir proporcingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas atlygintinas valstybei, ši suma yra mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ( paramą) po 50,00Eur ( septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-11-22 iki kol E. K. mokysis Šiaulių universiteto gimnazijoje, bet bus ne vyresnė negu 24 metų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 24,96 eurų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 18 eurų žyminio mokesčio.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas

Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.