Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pradėtą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, estas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2010-10-05 apie 23 val., Kareivių g. 13, Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo E. S., tyčia delnu trenkė nukentėjusiajam E. S. per veidą taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. L. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad 2010-10-05 jis kartu su E. S., savo motina V. S. ir E. S. dukra E. S. vyko iš Biržų į Vilnių, automobilį vairavo V. S.. Kelionės metu E. S. buvo neblaivus, todėl jį tekdavo nuolat raminti, jau važiuojant Vilniuje, E. S. paprašė sustoti degalinėje, kadangi pastarajam reikėjo dar nusipirkti alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad tuomet, kai jie sustojo Kareivių g. esančioje degalinėje, jis tiesiog išlipo iš mašinos ir nuėjo, nuvažiavo pas močiutę, nes kitą dieną jam reikėjo eiti į paskaitas, be to, jam jau buvo atsibodę klausyti neblaivaus E. S. kabinėjimųsi. Kas įvyko degalinėje, jis nežino, jis E. S. atžvilgiu smurto nenaudojo, kas sužalojo E. S., jam nėra žinoma, tačiau, jo manymu, E. S. tiesiog būdamas neblaivus galėjo pargriūti arba jį kas nors sumušti, kai jis neblaivus buvo gatvėje. Kaltinamasis nurodė, kad E. S. nuolat prie jo kabinėdavosi, užgauliai vadindavo gėjumi, jų santykiai buvo įtempti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. S. nurodė, kad 2010-10-05 jis su V. S., E. S. ir V. L. vyko iš Biržų į Pabradę. Biržuose jis su savo giminaičiu šventė (trise išgėrė butelį kažkokio alkoholinio gėrimo, galimai likerio), automobilį iš Biržų į Pabradę vairavo jo sutuoktinė V. S.. Jau būnant Vilniuje, Kareivių g., jis V. S. paprašė, kad ji sustotų degalinėje, nes jis norėjo nusipirkti atsigerti. Jis V. S. paprašė, kad pastaroji duotų jam pinigų, tačiau žmona jam davė tik centų, už kuriuos nieko nebūtų išėję nusipirkti. Jam V. S. pasakė, kad jis jai nusibodo, tuomet jis pareikalavo sustabdyti automobilį, nes norėjo išlipti, tuomet tarp jų kilo konfliktas, į konfliktą įsikišo ir V. L., kuris pradėjo jam grasinti, aiškindamas, kad užčiaups jį, piktindamasis, kodėl jis kelia balsą prieš jo motiną (V. S.). Tuomet jis ir V. išlipo iš automobilio, V. jam trenkė per veidą, nuo ko jis prarado sąmonę ir nežino, ar toliau buvo mušamas. Kai jis atsikėlė, V. pabėgo, o V. S., pasiėmusi jo dukrą E., taip pat išvažiavo. Tuomet jis priėjo prie degalinės ir ten buvusių žmonių paprašė jam iškviesti greitąją pagalbą, greitoji jį nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nuvalytas kraujas ir paleistas namo. 2010-10-06 sutikęs savo žmoną V. S. jai pasakė, kad ketina parašyti pareiškimą dėl V. L. jo atžvilgiu panaudoto smurto, bet V. S. jo maldavo, kad pareiškimo policijai nerašytų. Maždaug praėjus savaitei po įvykio, buvo gautas šaukimas atvykti į policiją, važiuojant į policiją, tiek V. L., tiek V. S. jam žadėjo, kad tai daugiau nebesikartos, kad V. L. jo atsiprašys, to pasekoje jis iškart po įvykio niekur daugiau nesikreipė, o policijos pareigūnams nurodė, kad V. L. jokių pretenzijų neturi. Tačiau situacija nepasikeitė, V. L. ir vėliau yra pavartojęs fizinį smurtą jo atžvilgiu, todėl jis ir nusprendė praėjus 6 metams po įvykio kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjusysis nurodė ir tai, kad šiuo metu skiriasi su žmona V. S.. Teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl BIRT žiūryklėje nurodoma, kad į Bendrąjį pagalbos telefoną skambino asmuo iš pravažiuojančio automobilio, nukentėjusysis nurodė, kad gal dėl to, jog jis ir paprašė to asmens iškviesti pagalbą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. nurodė, kad E. S. yra jos tėvas, jų santykiai yra geri, V. L. jai yra niekas, anksčiau jis jai buvo brolis, o dabar ne brolis. Apie įvykį nurodė, kad 2010-10-05 jie keturiese važiavo iš Biržų į Vilnių, automobilyje V. S. ir E. S. susipyko, nes pastarasis žmonos prašė pinigų, o ši pradėjo pykti. Tuomet E. S. išlipo iš automobilio. Prie automobilio jį sumušė V., ji viską matė, nes sėdėjo automobilyje. V. L. jos tėvą mušė smarkiai, suduodamas daugiau nei vieną smūgį, tėvo veidas buvo visas kruvinas, veido nuo smūgių tiesiog nebuvo. V. L., sumušęs jos tėvą, pabėgo. Iš įvykio vietos išvažiavo ir ji su V., greitosios pagalbos neiškvietė, nes buvo šokas dėl įvykio. Paaiškino, kad kelionės metu E. S. buvo ramus, Biržuose jis buvo vartojęs alkoholio, tačiau važiuodamas daugiau negėrė, konfliktų nebuvo. V. E. S. mušė kumščiais, jam buvo suduota daug smūgių. Jai pačiai buvo labai baisu, nes tėvas tiesiog gulėjo ant grindinio visas kruvinas, tačiau, jos manymu, tėvas sąmonės nebuvo praradęs, kadangi jis judėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad nukentėjusysis E. S. yra jos sutuoktinis, su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas, o kaltinamasis V. L. yra jos sūnus. Liudytoja nurodė, kad E. S. Biržuose jau buvo išgėręs degtinės, važiuojant iš Biržų į Vilnių, E. S. vartojo alkoholį, buvo jau labai apgirtęs. Važiuojant jis reikalaudavo sustoti degalinėje, ten nusipirkdavo stipraus alaus, jeigu ji nesustodavo, jis čiupdavo už vairo, taip sukeldamas avarines situacijas. Visos kelionės metu jie konfliktavo, jie sustojo Kareivių g., Vilniuje, esančioje degalinėje, kadangi V. S. norėjo nusipirkti alkoholio. Ji E. padavė centus, tačiau pastarasis jai tuos centus sviedė atgal į veidą. Tuomet jos sūnus, V. L., pasakė, kad jam jau gana šios kelionės ir jis važiuoja pas močiutę, prie E. S. jis nebuvo prisiartinęs, smūgių jam nesudavė. E. S. išlipęs iš automobilio pradėjo eiti link Vichy vandens parko, ji ir E. bandė bėgti paskui, šaukdamos, kad jis grįžtų į mašiną ir važiuotų kartu, tačiau E. S. atsisakė tai daryti. Liudytoja nurodė, kad E. S. dažnai vartoja alkoholį ir dažnai grįžta namo sumuštas. Kitą dieną po įvykio, ji E. S. sutiko namuose, matė, kad jis sumuštas, tačiau jis pats nurodė, kad nepamena, kas jį sumušė.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1PK prevencijos skyriaus tyrėjo A. S. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tikslinant 2010-10-05 įvykusio įvykio aplinkybes. E. S. nurodė, kad 2010-10-05 apie 00.00 val., Vilniuje, Kareivių g. 13, automobilyje tarp jo ir jo žmonos sūnaus kilo konfliktas, po ko V. L. jam delnu trenkė per veidą, tačiau E. S. pareiškimą rašyti atsisakė, nurodydamas, kad jokių sužalojimų jis nepatyrė, su V. L. susitaikė, pretenzijų pastarajam neturi (b. l. 3). Analogiškos aplinkybės nurodomas ir 2010-10-13 E. S. pasirašytame Patikslinime (iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK išreikalauta medžiaga).

Iš į bylą pateikto medicininės apžiūros lapo, matyti, kad 23.58 val. E. S. buvo apžiūrėtas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje, kur jis apžiūros metu nurodė, kad apie 22 val. jį sumušė žmonos sūnus, apžiūros lape nurodoma, kad E. S. buvo padaryta antakio žaizda (b. l. 5).

Teismo išreikalautoje medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-AT-03440-10, esančiame Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK specialisto M. S. D. 2010-10-06 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2010-10-06 apie 06.09 val., Lazdynų VGPU ligoninės slaugytoja Š. pranešė, kad 2010-10-05 apie 00 val., iš Kareivių g. 13, Vilniuje, GMP pristatė sumuštą E. S., kuris nurodė, kad jį prie įvažiavimo į Vilnių sumušė žmonos sūnus, diagnozė: kairės akies antakio žaizda, girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio BIRT ataskaitų žiūryklės ROIK 0110000547051 matyti, jog apie 2010-10-05 apie 23.06 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi asmuo, nurodydamas, kad pravažiuodamas automobiliu matė, jog gatvėje prie Impuls sporto klubo kruvinas vyriškis stabdo automobilius, papildoma informacija žiūryklėje nurodoma tai, kad 26 GMP išvežė į GMPUL, E. S. nieko paaiškinti negalėjo, nes buvo išgėręs.

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis. Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, jog nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata, ir kad fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent kaltinamojo tyčiniai veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad 2010-10-05 E. S. patyrė sužalojimus ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina Asmens apžiūros lapas iš gydymo įstaigos, kuriame nurodoma, jog E. S. 2010-10-05 apie 23.58 val. nustatyta antakio žaizda, bei BIRT žiūryklės duomenys, jog 2010-10-05 apie 23.06 val., asmuo, važiuodamas Kareivių g., pamatė ir apie tai pranešė BPC operatoriams, kad kruvinas vyras stabdo automobilius. Tačiau apie tai, kad minėtą sužalojimą E. S. padarė būtent kaltinamasis V. L., nurodo tik pats nukentėjusysis E. S. (kuris šią aplinkybę nurodė ir nuvykęs į medicinos įstaigą) bei teismo posėdžio metu apklausta jo dukra liudytoja E. S.. Iš kitos pusės, tai, kad V. L. nesudavė smūgių E. S., nurodo tik teisme apklausta liudytoja V. S.. Taigi, šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra prieštaringi dviejų skirtingų suinteresuotų liudytojų grupių parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

Teismo nuomone, siekiant įvertinti nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojų parodymų patikimumą, svarbi aplinkybė ta, kad proceso dalyvius: kaltinamąjį V. L. ir jo motiną liudytoją V. S. iš vienos pusės, bei nukentėjusįjį E. S. ir jo dukrą E. S. iš kitos pusės, sieja konfliktiški santykiai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ginčai tarp proceso dalyvių ne vieną kartą buvo sprendžiami teismuose. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, ką posėdžio metu nurodė ir nukentėjusysis, kad šiuo metu vyksta V. S. ir E. S. skyrybų procesas, 2016-02-08 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-763/2016 E. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo sutuoktinei V. S., šiuo metu Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-116-617/2016, kurioje V. L. kaltinamas E. S. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis kategoriškai teigė, jog po to, kai tarp jo ir jo sutuoktinės įvyko konfliktas, 2010-10-05 apie 23 val. V. L., išlipus jiems abiems iš automobilio, jam sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, po ko jis pargriuvo, neteko sąmonės, vėliau atsigavęs nuėjo į degalinę išsikviesti pagalbos. E. S. neigė, jog tuo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta, todėl vertinant nukentėjusiojo E. S. parodymus dėl kaltinamojo V. L. veiksmų ir pripažįstant juos patikimu įrodymu šioje dalyje, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Vertinant nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio aplinkybių, atkreiptinas dėmesys, kad jie nesutampa su byloje esančia rašytine medžiaga, o būtent: kaltinamasis kategoriškai teigė, kad įvykio metu buvo tik šiek tiek pavartojęs alkoholio prieš pakankamai ilgą laiką (vartojo alkoholį tik Biržuose su giminėmis, trise išgėrė butelį likerio, kelionės metu alkoholio nevartojo, o kelionė užtruko itin ilgai, nes nuolat gedo automobilis), tačiau šiuos jo teiginius paneigia tiek BIRT žiūryklėje nurodyta GMP informacija apie tai, kad jis greitosios pagalbos medikams negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, nes buvo girtas, bei traumatologinio skyriaus slaugytojos Š. Vilniaus apskrities VPK 1 PK pateikti duomenys, jog E. S. medicininės apžiūros metu 2010-10-05, apie 23.58 val., nustatytas girtumas. Be to, E. S. teigė, jog jam buvo suduotas smūgis delnu, nuo kurio jis parkrito, neteko sąmonės, o atsigavęs ėjo prašyti pagalbos į degalinę, nors iš minėtos BIRT žiūryklės matyti, kad greitąją medicininę pagalbą jam iškvietė tiesiog pravažiuojančio automobilio vairuotojas, pamatęs kruviną asmenį, stabdantį automobilius. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. S. savo privataus kaltinimo skunde nurodė, kad nusikalstama veika (smūgio sudavimas) buvo padaryta 23 val., po smūgio jis nualpo, teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino, kiek laiko buvo be sąmonės, tačiau, kaip matyti jau iš minėtos BIRT žiūryklės informacijos, jau praėjus 5 minutės po neva suduoto smūgio, nukentėjusysis gatvėje stabdė pravažiuojančius automobilius. E. S. parodymai yra iš esmės nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie nelaikyti patikimais ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

Kaltinamasis V. L. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis savo motinos vyro nemušė, prasidėjus konfliktui jis tiesiog pasišalino ir išvažiavo pas močiutę. Jo parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. S., kuri patvirtino, jog prasidėjus konfliktui V. L. ir E. S. pasišalino į skirtingas puses (E. S. nuo degalinės, esančios adresu Kareivių g. 13, Vilniuje, nuėjo link Vichy vandens parko). E. S. tuo metu buvo neblaivus, jokių muštynių tarp jos sūnaus ir sutuoktinio nebuvo, o kitą dieną pats E. S. negalėjo nurodyti, kas jį sumušė. Liudytoja nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, pažymėdama, kad įvykio metu E. S. buvo neblaivus (tai patvirtina tiek BIRT žiūrėklės duomenys, tiek 2010-10-06 Vilniaus apskrities VPK 1 PK specialisto M. S. D. nutarime nurodytos aplinkybės). Tačiau vertinant V. S. parodymus, nors jie yra nuoseklūs, tačiau pažymėtina, kad jie taip pat nesutampa su bylos medžiaga, liudytoja nurodė, kad išlipęs iš mašinos, E. S. nuėjo link Vichy vandens parko, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis kruvinas automobilius stabdė Kareivių g. 13, Vilniuje, iš ten jį paėmė ir GMP. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp jos ir E. S. yra akivaizdžiai priešiški, konfliktiški santykiai, jos sūnus kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu būtent E. S., todėl teismui kyla pagrįsta abejonė dėl V. S. parodymų objektyvumo ir patikimumo.

Priešingas V. S. nurodytoms aplinkybėms, teisme nurodė liudytoja nukentėjusiojo E. S. dukra E. S.. Apklausta teisme E. S. nurodė, kad ji matė, kaip V. L. kumščiais sudavė smūgius jos tėvui, tačiau pastarasis sąmonės praradęs nebuvo, tėvo veidas buvo visas kruvinas, nei ji, nei V. S. pagalbos tėvui neiškvietė, išvažiavo. Vertinant E. S. parodymus, teismas įvertina tai, kad E. S. ir kaltinamojo V. L. santykiai yra priešiški, ką patvirtina ir pačios E. S. teisme išsakyta pozicija, jog V. L. jai anksčiau buvo brolis, o šiuo metu jis jai yra niekas. Taip pat vertindamas E. S. parodymus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ji itin detaliai atpasakoja įvykius, kurie įvyko prieš pakankamai ilgą laiką, t. y. prieš šešerius metus. E. S. teisme detaliai ir kategoriškai nurodė, jog V. L. jos tėvui daug sykių sudavė kumščiais į veidą, nuo pirmojo smūgio jos tėvas pargriuvo, bet sąmonės neprarado. Minėti jos parodymai iš esmės nesutampa su paties nukentėjusiojo parodymais, kuriuose jis nurodė, kad jam smūgis buvo suduotas delnu, nuo šio smūgio jis nugriuvo ir prarado sąmonę. Be to, teismui kelia abejonių E. S. parodymai ir dėl to, kad ji, įvykio metu būdama jau nebe mažametė, o paauglė - keturiolikos metų, matydama, kad prieš jos tėvą yra smurtaujama (kaip ji nurodė pati, suduodami smūgiai kumščiais į veidą, tėvo visas veidas kruvinas, „veido nebuvo“, tėvas nugriuvęs ant žemės), nesikreipė niekur pagalbos (nors automobilis stovėjo degalinės teritorijoje, kur visada būna žmonių), o tiesiog išvažiavo su tėvo sutuoktine V. S., palikdama savo tėvą. Be to, E. S. teisme teigė, kad kelionės metu ir konflikto metu jos tėvas buvo tik šiek tiek išgėręs, tačiau šią aplinkybę paneigia jau anksčiau nurodyti bylos duomenys. Įvertinus minėtas aplinkybes taip pat tai, kad tarp E. S. ir V. L., tiek tarp E. S. ir V. L. yra priešiški santykiai, teismas E. S. duotus parodymus vertina kritiškai, kadangi jie nesutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, be kita ko ir su paties nukentėjusiojo parodymais.

Kaip jau minėta, aplinkybė, jog 2010-10-05 E. S. patyrė kūno sužalojimą yra patvirtinta Asmens apžiūros lapu ir BIRT žiūryklės duomenimis. Tai, kad minėtą sužalojimą padarė būtent V. L., įrodinėjama tik asmenų – nukentėjusiojo ir jo dukters liudytojos E. S. parodymais, o kaip jau ir minėta E. S. ir E. S. parodymai yra iš esmės nenuoseklūs, nesutampantys tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl teismas sprendžia, jog duoti parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie nelaikytini patikimais ir vien jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

Nors byloje yra asmens apžiūros lapas iš gydymo įstaigos, minėtame apžiūros lape nurodoma, kad 2010-10-05 E. S. patirtos traumos priežastis – „Sumušė žmonos sūnus“, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju buvo tik įrašyti E. S. nurodyti duomenys medicinos personalui, tuo metu E. S. buvo neblaivus (ką patvirtina aukščiau minėti duomenys), po konflikto su žmona ir jos sūnumi. Todėl vien ta aplinkybė, kad medicininiuose dokumentuose E. S., būdamas neblaivus, nurodė, kad ji sumušė V. L., su kuriuo jį siejo konfliktiniai santykiai, nesant kitų neginčijamai minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat negali būti pakankama V. L. pripažinti kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamoje byloje vertinant byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, situaciją, susiklosčiusią tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio atsisakė kreiptis į teismo medikus, po įvykio nebuvo apklausti įvykį galėję matyti asmenys, nesurinkti kiti duomenys, galintys neginčijamai patvirtinti nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, pats nukentėjusysis į teismą dėl sužalojimų kreipėsi tik praėjus beveik šešeriems metams nuo įvykio, kuomet nebėra galimybių surinkti duomenis patvirtinančius ar paneigiančias įvykiui reikšmingas aplinkybes, nors į policijos įstaigą dėl duomenų apie 2010-10-05 įvykį pateikimo jis kreipėsi 2014-09-25, bet, kaip ir minėta, į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi tik 2016-03-10. Įvertinant tai, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis V. L. būtų sudavęs smūgius E. S., taip pat tai, kad tarp byloje esančių asmenų yra itin konfliktiški santykiai, byloje esant tik suinteresuotų, tarpusavy konfliktuojančių asmenų parodymams dėl įvykio, kurie negali būti patikrinti kitomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, teismas sprendžia, jog duomenų, neginčijamai patvirtinančius V. L. kaltę, dėl nusikalstamos veikos nėra

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis V. L., mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, o nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamasis V. L. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. L. pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad už gynėjo teiktas paslaugas šioje baudžiamojoje byloje patyrė 650 Eur išlaidų. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, iš E. S. V. L. naudai priteistina 650 Eur advokato išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam E. S., išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo E. S. pateiktą 10000 EUR civilinį ieškinį atmesti.

Iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti V. L. 650 EUR jo turėtų proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, teismui pateiktą medžiagą Nr. 12-AT-03440-10 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, grąžinti Vilniaus apskrities Vilniaus VPK pirmo policijos komisariato prevencijos skyriui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.