Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje 2-ajame sektoriuje jaunesniuoju prižiūrėtoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. 2022 m. gegužės 25 d., apie 01.45 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas tai yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, G. A. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, jog važiuodamas pro barą pamatė pažįstamą savo draugą, jis pasiūlė atsigerti alaus. Namai buvo prie pat, apie 100 metrų. Gėrė alų, paskui stipresnius gėrimus. Naktį atsisėdo į mašiną ir porą valandų numigo. Prabudęs jautėsi neblogai ir pagalvojo, kad netoli namai, parvažiuos, tačiau tada jį sustabdė policijos pareigūnai. Sutinka su alkotesterio parodymais. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Su pretendente į laiduotojus – D. M. kartu gyvena apie 10 metų, turi du bendrus vaikus ir dar du vaikai yra iš jos ankstesnių santykių, kuriuos jis padeda auginti. Iki įvykio 8 metus dirbo Pravieniškėse, bet dėl pareigūno vardo pažeminimo buvo atleistas. Dabar ūkininkauja. Kitas šeimos pajamas sudaro draugės gaunamos išmokos auginant vaiką. Mažiausias vaikas 1 metukų ir 1 mėnesio. Kaime gyvena mama ir 80 procentų neįgalus brolis. Jis važiuodavo į tėvų namus, rūpinosi neįgaliu broliu. Turi būsto paskolą, įsipareigojimus Kauno grūdams 5 metams. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, vienintelis šeimoje. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnis, 273 straipsnis).

2022 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2022 m. gegužės 25 d., apie 01.45 val., (duomenys neskelbtini), G. A., vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmo tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio, antro tikrinimo metu – 2,42 promilės (b. l. 1).

Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad š. m. gegužės 25 d., apie 01.40 val., jai patruliuojant kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju S. I. (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie naktinės gėrimų parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), išvažiuojantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtą transporto priemonę sustabdė. Priėjus prie minėto automobilio, vairuotojo pusėje už vairo sėdėjo vyriškis, kaip dabar žino – G. A., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, o antro tikrinimo metu – 2,42 promilės neblaivumas. G. A. aiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus degtinę bei alų prieš dvi valandas. Fakto, dėl vairavimo esant neblaiviam, pastarasis neginčijo. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Minėtoje vietoje stovi juodos automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio kėbulas apgadintas. Automobilio salone, galinėje dalyje ant sėdynės, matomi du stikliniai pilni skysčio buteliai alaus (b. l. 8-18).

VĮ „Regitra“ išrašu nustatyta, kad automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. A. (b. l. 29).

Neblaivumo nustatyto aktu nustatyta, kad G. A. pirmo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,61 promilės, o antru – 2,42 promilės neblaivumas (b. l. 121).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. A. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo duomenys, bei kita rašytinė medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad G. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. G. A. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis kritiškai vertina savo poelgį, visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis G. A. ir jo gynėja pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo draugę (sugyventinę) D. M..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, tačiau pažymėtina tai, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-445-489/2016; 2K-100-648/2019). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, anksčiau nebuvo teistas, remiantis administracinių nusižengimų registru administracine tvarka per paskutinius 3 metus baustas 3 kartus, baudos sumokėtos (b. l. 109-110), per savo vairavimo laikotarpį analogiškų pažeidimų nebuvo padaręs, savo kaltę, dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, buvusios darbovietė charakterizuojamas teigiamai. Savo poelgį vertina kritiškai, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis G. A. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo draugė (sugyventinė) D. M. paaiškino, kad su G. gyvena kartu beveik 10 metų, turi keturis vaikus, du – jos, o du – bendri. Tą vakarą kaip visada jis grįžo iš kaimo, sakė, kad su draugais bus ir netrukus grįš. Alkoholio jis nevartojo gal pusę metų, tai nieko blogo nepagalvojo. Vakare nuėjo miegoti, o kai prabudo, grįžo G. ir pasakė, kad išgėręs vairavo ir jį sustabdė pareigūnai. Dėl to labai pergyveno tiek jis, tiek ji, ir dabar jis labai graužiasi, nes labai sunku. Mano, kad galės daryti jam gerą įtaką, nes šeimoje labai gerai sutaria, ji daro jam tikrai gerą įtaką, jie labai daug kalbasi, jam dabar tikrai labai sunku, jis remiasi į ją, o ji į jį. Mano, kad daugiau tai nepasikartos ir jis padarys išvadas. Ji pati yra nevairuojanti. G. gali gerti, gali ir negerti, gali gerti su saiku, gali ir be saiko, gali užsispirti ir visai nevartoti alkoholio. Po to įvykio jis iš viso negeria. Šiai dienai, jos manymu, priklausomybės alkoholiui jis neturi. Jis išgyvena, kad nebeturi vairuotojo teisių, o be automobilio jaučiasi nepilnavertis žmogus, jaučiasi prastesnis prieš ją, jaučiasi prieš ją nusikaltęs, kad dabar jų gyvenimas nėra pilnavertis, negali su šeima kažkur išvažiuoti. Jis yra kreipęsis į specialistus pagalbos, vartoja vaistus.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam G. A. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi, G. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismų praktika pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-100-648/2019, 2K-143-696/2017).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą parenkant artimą minimaliam – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas, taigi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Išimtimi pripažįstami atvejai, tik kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-50-788/2018, 2K-100-648/2019). Tačiau teismas pažymi, jog asmenybė, šeimos narių interesai ar finansinė padėtis negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą.

Pažymėtina, jog teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą, pastarasis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir jis neturės teistumo. Be to, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Šiuo atveju, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Teismo vertinimu, nuosprendžiu G. A. paskiriant tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų. Taigi, teismas sprendžia, jog netaikyti baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo nėra teisinio pagrindo.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, ši transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė yra konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kaltinamasis ir jo gynėja akcentuoja teisės vairuoti transporto priemonę turėjimo ir pačios transporto priemonės svarbą šeimoje bei darbe. Teigė, kad vairuotojo teisės ir automobilis reikalingas siekiant nuvykti į ūkininkavimo vietą, siekiant vairuoti žemės ūkio padargus. Netekus teisės vairuoti, kyla rizika prarasti pajamas gaunamas iš ūkininkavimo ir padidinti šeimos įsiskolinimus, nes šiai dienia yra įsipareigojęs bendrovėms už gautas trąšas. Taip pat rūpinasi keturiais vaikais, kurių mama nevairuoja. Be to, rūpinasi savo senyvo amžiaus mama, bei neįgaliu broliu. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas atsižvelgia, kad jos nėra naujos – visos jos egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau, kaip matyti, nebuvo pakankamos priversti kaltinamąjį elgtis atsakingai ir kritiškai vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Būtent kaltinamasis, darydamas nusikaltimą, turi prisiimti ir neigiamų pasekmių kilimo riziką, jos neperkeldamas prokuratūrai ar teismui. Negalėjimas vairuoti, papildomi įpareigojimai, suvaržymai ar praradimai kaltinamajam sukelia nepatogumus ir sunkumus, tačiau jie yra laikytini suprantama natūraliai atsiradusia paties kaltinamojo padaryto nusikalstamo elgesio pasekme.

2022 m. kovo 23 d. prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos D. M. atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

1) uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2022 m. gegužės 27 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant G. A. priklausantį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2022 m. gegužės 26 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

G. A. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

G. A. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.