Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. A. gynėjai advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. A. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. A., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos D. M. atsakomybėn.

Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

1) uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2022 m. gegužės 27 d.;

2) turto konfiskavimas, konfiskuojant G. A. priklausantį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2022 m. gegužės 26 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

G. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. A., gimusio (duomenys neskelbtini) m., vardu – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos D. M. atsakomybėn už tai, kad jis 2022 m. gegužės 25 d., apie 01.45 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas tai yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

3. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. A. ir jo gynėja advokatė Jurgita Žiužnienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių G. A. taikymo ir G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimų vairuoti transporto priemones, nustatant kuo trumpesnį terminą, o turto konfiskavimo netaikyti.

3.10. Pabrėžia, kad baudinis nusikaltimo įrankių ar priemonių konfiskavimo pobūdis reikalauja, kad sprendžiant dėl šios priemonės taikymo, kai konfiskuojami neribotos apyvokos, visuomenei pavojaus nekeliantys daiktai, kai galima daryti išvadą, kad šių daiktų pakartotinio panaudojimo nusikaltimo padarymui rizika nėra reikšminga, o ypač kai sprendžiama dėl jų vertės išieškojimo iš asmens, būtų atsižvelgiama į proporcingumo principą. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagristas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Tuo tarpu neribotos apyvartos daiktų (pvz. transporto priemonės) konfiskavimas turi ribotą prevencinį poveikį, kadangi dėl konfiskavimo juos praradęs asmuo gali nesunkiai vėl jų įsigyti. Taigi tokių daiktų konfiskavimas faktiškai labiau veikia ne kaip prevencinė, o kaip turtinio pobūdžio bausmė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gynėja advokatė Jurgita Žiužnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. A. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės apeliacinis skundas atmetamas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nagrinėjamu atveju iš G. A., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės, apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių: uždraudimo naudotis specialia teise termino ir automobilio konfiskavimo. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia uždraudimo naudotis specialia teise termino ir automobilio konfiskavimo pagrįstumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad G. A., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad dėl šios priežasties atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, 1 metų 6 mėnesių minėtosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju laikytinas neteisingu ir neproporcingu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo gynėjos pozicija ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

8. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmių tikslų visuma. Vienas iš bausmės tikslų yra nubaudimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis tokių priemonių prevencine, o ne nubaudimo, paskirtimi, tačiau, kaip ir bausmių, taip ir skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės sukeliamos tam tikro pobūdžio neigiamos pasekmės yra neišvengiamos, nes šios priemonės iš esmės yra susijusios su tam tikrų asmens teisių ir laisvių ribojimu arba atėmimu. Kaip ir bausmė, taip ir šios priemonės negali sukelti neproporcingų neigiamų pasekmių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tačiau teisingumo principui prieštarautų ir aiškiai per švelnios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas.

10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo atsižvelgė į apelianto nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į jį charakterizuojančias aplinkybes, tai kad apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, bei skyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą parenkant artimą minimaliam – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neįvertino lengvinančių aplinkybių buvimą, tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, bei visų apeliantą teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina. Visos šios aplinkybės išanalizuotos ir įvertintos skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija, sprendžia, kad pakartotinis šių aplinkybių sureikšminimas ir draudimo naudotis specialia teise termino sutrumpinimas neproporcingai gerintų nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vienerių metų ir šešių mėnesių uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, kai baudžiamasis įstatymas leidžia nustatyti terminą nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

11. Vertinant G. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu G. A. nustatytas 1,61 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo – 2,42 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 1, 3, 20). Iš liudytojos policijos pareigūnės A. K. parodymų matyti, kad jai patruliuojant kartu su tyrėju S. I. G. g. (duomenys neskelbtini) m., pastebėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie naktinės gėrimų parduotuvės, išvažiuojantį automobilį BMW, šią transporto priemonę sustabdė, už vairo sėdėjo vyriškis, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl patikrintas blaivumas. Pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, o antro tikrinimo metu – 2,42 promilės neblaivumas. G. A. aiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus degtinę bei alų prieš dvi valandas (1 t., b. l. 20). Minėti duomenys užfiksuoti ir 2022 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 1). Kaip nurodė pats G. A. iš vakaro savo automobiliu BMW jis atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., kur su kažkokiais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, alų, kiek išgėrė nepamena, bet daug. Baigęs gerti automobilyje miegojo apie 2 valandas, nubudęs nusprendė važiuoti namo, kadangi jie yra visai šalia. Tik išvažiavus buvo sulaikytas policijos pareigūnų (1 t., b. l. 59). Įvertinus tai, net sutinkant su apelianto argumentais, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nuo proceso pradžios savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra neteistas, už administracinius nusižengimus per paskutinius 3 metus baustas 3 kartus, baudos sumokėtos, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, konstatuotina, kad G. A. padarė itin šiurkštų tyčinį KET pažeidimą, kuris, be kita ko, pasireiškė pavojingu elgesiu tiek pačiam transporto priemonės vairuotojui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Ta aplinkybė, kad asmuo važiavo nedidelį atstumą, jo veika nesukėlė pavojaus aplinkiniams, nusikaltimo padarymo laikas – naktis, jokiu būdu neeliminuoja apelianto padarytos veikos pavojingumo ir niekaip nepateisina automobilio vairavimo būnant neblaiviam, bei žinant, jog visai neseniai buvo vartojamas alkoholis pakankamai dideliais kiekiais. Šiuo atveju būtent policijos pareigūnų dėka galimai išvengta skaudžių pasekmių, kadangi jie sustabdė G. A. vairuojamą automobilį, taip užkirsdami kelią tolimesniems apelianto tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, pavojingiems veiksmams. Be to, G. A. tarnybinėje charakteristikoje (1 t., b. l. 117) pažymėta, kad asmuo yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, tad jam taikomi aukštesni atidumo, atsakingumo įstatymus atitinkančio elgesio standartai.

12. Nors apeliantas pabrėžia, kad iki šio įvykio nėra padaręs analogiško pobūdžio pažeidimų, toks atvejis yra vienkartinis, tačiau tokie apelianto teiginiai yra klaidinantys teismą. Šiuo atveju apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį taip pat vadovavosi G. A. dėstoma versija apie tai, kad vairavimas neblaiviam jam yra vienkartinis atvejis ir labiau atsitiktinis. Aukštesnės instancijos teismas išsamiai susipažinęs su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad 2010 m. lapkričio 8 d. G. A. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda - 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad G. A. 2010 m. spalio 30 d. 00.47 val. (duomenys neskelbtini) sav., vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija – 1,48 prom. ± 5 %) (1 t., b. l. 105). Šios aplinkybės, priešingai nei skunde dėsto apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad tokio pobūdžio veika G. A. nėra naujiena. Tai atitinkamai charakterizuoja asmenį, bei leidžia daryti išvadas apie įstatymo normų nepaisančio elgesio pakartotinumą. Šių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo spręsti, kad 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminas uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra neproporcingas ir per ilgas.

13. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teisė vairuoti G. A. ypatingai svarbi dėl ūkinės veiklos vykdymo, atitinkamos ūkinės technikos valdymo, be to, jam reikia važinėti į ūkį, kuris yra nutolęs nuo gyvenamosios vietos apie 25 km. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, kuriam, jo teigimu, teisė vairuoti yra būtina darbinėje veikloje, vairuodamas automobilį neblaivus, elgėsi ypač nerūpestingai, ignoruodamas dėl tokio elgesio galinčias kilti pasekmes. Apeliantas apie teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybę žinojo dar iki nusikalstamos veikos, todėl galėjo įvertinti galimus nuostolius ir pasirinkti elgesio variantą, neprieštaraujantį baudžiamajam įstatymui. Taip pat apeliantas žinojo apie turimus kreditorinius įsipareigojimus dėl būsto paskolos, kurios mokėjimui jam reikalingos nuolatinės pajamos, bei sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ūkio veiklos. Pažymėtina, kad netgi kaltininko darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo neskirti jam uždraudimo naudotis specialia teise ar trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpį, net jeigu jos paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

14. Be to, G. A. prašydamas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apeliuoja į šeimynines aplinkybes, jog augina 4 nepilnamečius vaikus, gyvenimo draugė nevairuoja, be visa to, jis dar turi pareigą rūpintis savo silpnos sveikatos mama, bei neįgaliu broliu, kurie gyvena 25 km. nuo jo gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukelia nepatogumų tiek pačiam apeliantui, tiek ir jo šeimai, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims būnant neblaiviems, pavojingumą, tokio asmens patiriami sunkumai paprastai nelaikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Tuo labiau, kad už tokio pobūdžio pažeidimą jis jau buvo baustas administracine tvarka dar 2010 m.

15. Visų aptartų apeliacinio skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog apelianto išdėstytos aplinkybės tiek dėl darbinės veiklos, tiek dėl jo motinos bei brolio sveikatos būklės, taip pat ir dėl turimų kreditorinių įsipareigojimų neatsirado staiga ir egzistavo dar prieš padarant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad G. A., suprasdamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ne tik jo darbinei veiklai, bet ir jo įprastiniam gyvenimui, todėl netekęs šios teisės gali susidurti su tam tikrais apribojimais, įskaitant finansinius nuostolius, darbo netekimą, visgi nusikalstamo elgesio neatsisakė, nors asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga įvairiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie gali lemti šios teisės netekimą. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino G. A. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurių visumos pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą nustatyti kiek didesnį nei minimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, be to, nevaržo nusikalstamą veiką padariusio asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. G. A. nusikalstamą veiką padarė pasinaudodamas teise vairuoti transporto priemones ir taip sukėlė pavojų visiems eismo dalyviams, todėl tokio pobūdžio bylose skiriamas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones užtikrina viešąjį interesą, taip pat ir visuomenės apsaugą nuo KET reikalavimus pažeidinėjančių vairuotojų.

Dėl turto konfiskavimo

16. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

18. BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad G. A. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis visiškai atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, kad minėtasis automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui G. A. nusprendė, kad ši transporto priemonė turi būti konfiskuota siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltininką nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti tokiai apylinkės teismo išvadai.

19. Nėra abejonės, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. A. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu G. A. nustatytas 1,61 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo net 2,42 promilės neblaivumo laipsnis) taigi nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios taikoma jau nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Buvo padarytas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis labai pavojingas nusikaltimas, keliantis didelę grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Apeliantas, vairuodamas neblaivus, elgėsi neatsakingai ir automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, jis naudojosi lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų kelia. Nors dėl neteisėtų G. A. veiksmų nebuvo sužaloti asmenys ar sugadintas turtas, ką pateiktame skunde itin akcentuoja apeliantas, tačiau, atsižvelgdamas į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, apygardos teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties G. A. sveikatai ir gyvybei, nelaimingų padarinių išvengta tik dėl atsitiktinumo, būtent todėl, kad policijos pareigūnai užkardė tam kelią.

21. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad G. A. turintis 15 metų vairavimo patirtį anksčiau nebaustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau kaip jau minėta aukščiau tokiais kategoriškais teiginiais yra klaidinamas teismas. Apygardos teismo teisėjų kolegija visgi nustatė, kad dar 2010 metais G. A. būdamas neblaivus, vairavo automobilį kai jam nustatyta alkoholio koncentracija – 1,48 prom. ± 5 %, dėl ko, pastarajam buvo skirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Taigi tokia informacija necharakterizuoja asmens kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų.

22. Apeliantas prašydamas netaikyti turto konfiskavimo pabrėžia tai, kad yra neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio prisipažino ir gailėjosi, taip pat tai, kad transporto priemonė yra vienintelis šeimos, kurioje auga 4 nepilnamečiai vaikai, automobilis, transporto priemonė reikalinga siekiant nuvykti į ūkininkavimo vietą, bei rūpintis senyvo amžiaus mama, bei neįgaliu broliu, mano, kad turto konfiskavimo taikymas neturės auklėjamojo poveikio ir užtikrins tik apelianto nubaudimą. Vis dėlto, pažymėtina, kad minėti duomenys pirmosios instancijos teismo buvo atitinkamai įvertinti priimant sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Šie argumentai neduoda pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Juolab, jog apylinkės teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės nėra naujos, jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nebuvo pakankamos priversti asmenį elgtis atsakingai. Atsižvelgiant į tai, kad G. A. turi darbinių ir kitų finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas automobilio konfiskavimas.

23. Analizuojant kitus apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų netaikyti turto konfiskavimo ir spręstų antros taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, apeliantas iš esmės prašo skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dėl anksčiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – nagrinėjamu atveju paskirta pagrįstai, o vietoj šios priemonės paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taikoma su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nebūtų pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir neužtikrintų galimybės taisomai veikti G. A. – asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 67 straipsnio 6 dalis).

24. Pažymėtina ir tai, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

25. Taigi apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir į šioje konkrečioje byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismo be kita ko skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, būtų aiškiai neproporcinga ar neteisinga. Nagrinėjamu atveju G. A. vairavo savo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,61 promilės neblaivumas. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau jis, kaip minėta yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. G. A. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl turto konfiskavimas užtikrintų teisės pažeidimų prevenciją, juolab, kad, kaip nustatė teismas, G. A. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam jau yra baustas. Kas pagrįstai rodo, jog G. A. sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir tokio pobūdžio veika nelaikytina vienkartiniu, atsitiktiniu įvykiu. G. A. skirtas turto konfiskavimas visiškai suderinamas su kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti.

26. Apygardos teismas, atsižvelgęs į visą tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtent konfiskavus nusikaltimo padarymo priemonę - automobilį, bus įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismo apeliantui parinkta ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. G. A. automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnyje, nagrinėjamu atveju yra reikalingas. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas G. A. – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga. Apygardos teismas sprendžia, jog turto konfiskavimas šiuo atveju yra proporcinga ir reikalinga poveikio priemonė. Automobilis, kuris yra nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso ne kam kitam, o pačiam kaltininkui, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė negalėtų būti konfiskuojama, automobilis nebuvo paslėptas ar jo negalima paimti dėl kokių nors kitų priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilį yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. A. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Žiužnienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.