Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda;

6. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams;

7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 8 MGL dydžio bauda;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), be pilietybės, iki suėmimo gyvenusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo N. A. ir A. Š. (BK 22 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis)

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamųjų N. A. ir A. Š. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Atsižvelgiant į visų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų N. A. ir A. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo N. A. ir A. Š. (BK 259 straipsnio 2 dalis)

BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti yra siejama ne su tokių medžiagų priklausomybe, o su jų neteisėtu gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti. Pakanka, kad asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Pažymėtina ir tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020).

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų N. A. ir A. Š. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamiesiems N. A. ir A. Š. pareikštus kaltinimus pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytas psichotropinės medžiagos – buprenorfino kiekis (0,014 g) neviršija nedidelio (0,04 g) kiekio ribos, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes N. A. ir A. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kaltinimo S. M. (BK 260 straipsnio 2 dalis)

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-7-336/2010).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Specialisto išvada užfiksuoti duomenys patvirtina, jog gelsvos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinės pakuotės (Paketas Nr. 545223), 2022 m. balandžio 28 d. paimtų asmens apžiūros metu Vilniuje, Savanorių pr. 45, iš S. M., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00455 g. Teisiamojo posėdžio metu S. M. pripažino turėjusi tikslą platinti narkotinę medžiagą, ji nurodė, kad telefonu susitarė susitikti su N. A. ir A. Š., kadangi norėjo jiems parduoti narkotines medžiagas. Narkotines medžiagas, kurias norėjo parduoti, įgijo į skolą iš pažįstamo asmens. Pati nevartoja narkotinių medžiagų. Be to, kaltinamosios S. M. parodymus apie disponavimą narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti patvirtina ir kaltinamųjų N. A. ir A. Š. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. N. A. ir A. Š. patvirtino, kad norėjo įsigyti narkotinių medžiagų iš S. M. Iš esmės tokios pat aplinkybės yra užfiksuotos ir tarnybiniuose pranešimuose.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytas narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį aktą nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio yra ne daugiau kaip 0,00006 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,0006 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamosios S. M. neteisėtai laikytos ir išplatintos narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis (0,00455 g) viršija didelio kiekio ribą, todėl nurodytas narkotinės medžiagos kiekis atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta ankščiau, teismas konstatuoja, jog byloje yra visiškai įrodyta, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamajai S. M. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, pastariesiems proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog S. M. pagal kaltinamąjį aktą buvo kaltinama ir tuo, kad ji 2022 m. balandžio 28 d. apie 13.30 val., Vilniaus Užupio mikrorajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu adresu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įsigijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00455 g.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas.

Nagrinėjamu atveju S. M. pateiktas kaltinimas neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus anksčiau minėtos narkotinės medžiagos, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios narkotinės medžiagos laikymo faktu ir pačios kaltinamosios ne visai nuosekliais parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms.

Bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamąją ir ištyrus kitus byloje esančius įrodymus nepavyko nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko S. M. įsigijo narkotinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš S. M. pateikto kaltinimo BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą.

Vis dėlto, nepaisant to, kad iš S. M. pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – narkotinės medžiagos įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamosios S. M. kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi ji realizavo vieną iš BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagų laikymą, o to (konstatavus jos veikoje subjektyvųjį aptariamos nusikalstamos veikos požymį – tikslą parduoti ar kitaip platinti), be to, pasikėsino minėtą narkotinę medžiagą išplatinti, todėl to visiškai pakanka pripažinti S. M. kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl bausmių skyrimo

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Kaltinamosios N. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmes N. A. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (ji pasikėsino padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), į kaltinamosios asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbanti (3 t., b. l. 81-82), anksčiau teista (3 t., b. l. 71-80), be kita ko, už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 83-101), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji N. A. iš ankstesnių teistumų nepasimokė, toliau daro nusikalstamas veikas, bausmės tikslus pasiektų tik BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytos griežčiausios laisvės atėmimo ir arešto bausmės, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijoje numatytiems bausmės rūšies vidurkiams. Teismo vertinimu, būtent tokios bausmės, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir padės atgrasyti kaltinamąją nuo nusikalstamų ar kitų teisei priešingų veikų darymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė, skiriama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrintina su bausme, skiriama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas kaltinamosios N. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15.05 val. iki 2022 m. balandžio 29 d. 12.50 val. (4 t., b. l. 90-94). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, N. A. atžvilgiu priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nėra įsiteisėjusi, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskirta bausme. N. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 109-110) ir dokumentų paėmimas (4 t., b. l. 111-113), paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmes A. Š. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (jis pasikėsino padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis (3 t., b. l. 51-52), anksčiau teistas (3 t., b. l. 34-50), be kita ko, už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau šiuo metu teistumai yra išnykę, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 53-64), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgęs į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios bausmės vidurkio, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina šiek tiek didesnė už šios rūšies bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį bausmių apėmimo būdu subendrintina su bausme pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15.05 val. iki 2022 m. balandžio 29 d. 14.07 val. (4 t., b. l. 46-48, 49-50). A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 67-68) ir dokumentų paėmimas (4 t., b. l. 69-74), paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų.

Kaltinamosios S. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas kaltinamajai S. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), į kaltinamosios asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki suėmimo nedirbo (3 t., b. l. 12-15), anksčiau teista (3 t., b. l. 3-10), be kita ko, daug kartų už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 16-18), į tai, jog duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji S. M. daro naujas nusikalstamas veikas ir nekeičia gyvenimo būdo, pažeidinėja įstatymus ir nusikalsta, jai taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė jokio poveikio ir neprivertė įvertinti savo elgesio ir jo koreguoti. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios S. M. antivisuomeninės nuostatos yra įsišaknijusios, ji nededa pastangų pasitaisyti ir integruotis į visuomenę, o nusikalstamos veikos yra jos pragyvenimo šaltinis. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios S. M. gynėjas akcentavo būtinybę kaltinamajai taikyti BK 54 straipsnio 3 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, dėl to, kad ji turi (duomenys neskelbtini) vaikus, paskutinį kartą buvo teista 2015 m., kardomoji priemonė – suėmimas jai padarė poveikį. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismo vertinimu, visos kaltinamosios gynėjo nurodytos aplinkybės, įskaitant ir kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos šeiminius santykius, yra reikšmingos, tačiau, vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajai skiriamos bausmės. Šios aplinkybės yra vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste ir jų reikšmė skiriamai bausmei negali būti suabsoliutinama, t. y. vien tai negali atsverti ir būti prioritetas, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumu. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022). Teismas pastebi, kad S. M. yra bausta administracine tvarka už netinkamai vykdytas motinos pareigas (3 t., b. l. 16-18). Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad tiek kaltinamosios S. M., tiek jos gynėjo teiginiai apie kaltinamosios šeiminius santykius yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, nes kaltinamoji nėra pakankamai dėmesinga savo vaikams, dėl ko buvo bausta administracine tvarka.

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su kaltinamosios S. M. asmenybe, šeimine padėtimi ir padaryta nusikalstama veika yra iš esmės tipinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atitinkamai švelninti kaltinamajai skiriamą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir S. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje kaltinamajai S. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. liepos 29 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (4 t., b. l. 4-5). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajai S. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 20022 m. liepos 29 d. (4 t., b. l. 144-146). Atitinkamai šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje yra didelė rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą kaltinamajai taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu pas S. M. rastas pinigines lėšas – 200 Eur, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d., uždrausta valdyti, naudoti ir disponuoti turtą, turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (2 t., b. l. 94-96, 97-101, 102).

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Teismas nenustatė, kad kratos metu pas S. M. rastos piniginės lėšos – 200 Eur, būtų gautos kaip uždraustos veikos rezultatas, S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kratos metu rasti pinigai yra jos vaikų. Esant tokiai situacijai ir teismui neįžvelgiant pagrindo turto konfiskavimui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo naikintinas ir S. M. šis turtas grąžintinas. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. IBPS-V-1321817-22(1), kuriame yra vokas su objektais ir pakuotėmis, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Logistikos skyrių daiktinių įrodymų saugyklą (2 t., b. l. 91-93), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, o iš S. M. paimti du mobilaus ryšio telefonai: my Phone (Halo2) ir Xiaomi, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Logistikos skyrių daiktinių įrodymų saugyklą (2 t., b. l. 124-126), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. M.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

N. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti N. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. A. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15.05 val. iki 2022 m. balandžio 29 d. 12.50 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. A. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

N. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti A. Š. subendrintą bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15.05 val. iki 2022 m. balandžio 29 d. 14.07 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

S. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15.05 val. ir suėmime nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtą laiką.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. rugsėjo 14 d.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. M. grynuosius pinigus – 200 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir pinigines lėšas grąžinti S. M.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. IBPS-V-1321817-22(1), kuriame yra vokas su objektais ir pakuotėmis, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Logistikos skyrių daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o iš S. M. paimtus du mobilaus ryšio telefonus: my Phone (Halo2) ir Xiaomi, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Logistikos skyrių daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. M.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.