Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-05-21 · Civilinė byla Nr. 2A-615-479/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2015-05-21Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-01-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-21
Bylos Nr.
2A-615-479/2015
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00494-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Albina Pupeikienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
J. K.
Trečiasis asmuo
B. T., P. K., E. K., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-615-479/2015Teisėja E. Žakevičiūtė (Proceso Nr. 2-10-3-00494-2014-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui R. K., tretiesiems asmenims B. T., P. K., E. K., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas J. K. 2014-06-10 pareiškė ieškinį atsakovui R. K., tretiesiems asmenims B. T., P. K., E. K., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir termino priimti palikimą atnaujinimo. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina E. K.. Ieškovas per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl E. K. palikimo priėmimo nesikreipė, nes nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo tvarka šeimoje buvo nusistovėjusi. Ieškovas paaiškino, kad jo motina E. K. trečiajam asmeniui B. T. padovanojo 4654/10000 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4654/10000 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Be to, B. T. visą laiką naudojosi kieme esančiu šiltnamiu. Ieškovo buvusiai sutuoktinei E. K. ieškovo motina padovanojo 1323/10000 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1323/10000 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui P. K. 2000-08-16 dovanojimo sutartimi atiteko 12/100 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 12/100 dalys kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). E. K. 2006-09-22 testamentu jai priklausantį turtą - 1760/10000 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinio pastato bei visą jai priklausiusią žemės sklypo dalį, esančią prie šių pastatų, paliko atsakovui R. K.. Šiuo testamentu E. K. jai priklausantį turtą - 1063/10000 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), paliko anūkei D. K.. Testamentu E. K. nustatė naudojimosi šiuo turtu tvarką. Pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 dalies pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), E. K. nebuvo perleisti ir šiuos daiktus buvo galima paveldėti pagal įstatymą. Atsakovas šį palikimą paveldėjo pagal įstatymą kaip vienintelis pirmos eilės įpėdinis, nors turto naudotojams buvo žinoma, kad garažo ir ūkinio pastato patalpomis visada naudojosi ieškovo šeima. Ieškovas teismo prašė pripažinti negaliojančia atsakovui R. K. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį dėl pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 dalies pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-12-31 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančia atsakovui R. K. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl pastato – garažo bei 1/3 dalies pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovo ieškovui 3 944 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo B. T. yra E. K. pirmos eilės įpėdiniai. Ieškovas J. K. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas jam tenkančią palikimo dalį valdė per savo atstovus pagal iki palikimo priėmimo nusistovėjusią tvarką. Teismas sprendė, jog ieškovas praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, nes manė, kad nusistovėjusi ūkinio pastato bei garažo naudojimo tvarka nesikeis ir po mamos mirties. Teismas konstatavo ir tai, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes pareikšdamas valią priimti mamos palikimą, apie tokią galimybę nepranešė ieškovui ir trečiajam asmeniui B. T.. Teismas sprendė, jog ieškovas nepraleido vienerių metų termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Teismas konstatavo, kad atsakovas veikė nesąžiningai, nes atėmė galimybę kitiems įpėdiniams paveldėti pagal įstatymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas skunde nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės priimti palikimą per atstovus, todėl nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas jam tenkančią palikimo dalį valdė per savo šeimos narius. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys šiuo atveju negalėjo būti pripažintos svarbiomis. Atsakovas paaiškino, kad visai šeimai buvo žinoma mamos E. K. valia jai priklausiusią turto dalį palikti atsakovui. Atsakovas teigė, kad po mamos mirties kartu su ieškovo dukra D. K. kaip testamentiniai įpėdiniai buvo nuvykę pas notarę, kuri paaiškino, jog testamentu nepaliktą mirusios E. K. palikimą bus galima priimti po šešių mėnesių. Suėjus nurodytam terminui, atsakovas priėmė palikimą pagal įstatymą. Atsakovo manymu teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas buvo nesąžiningas, nes įstatymas nenumato įpėdinio pareigos apie galimybę priimti palikimą pranešti kitiems įpėdiniams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas netrukdė ieškovui ir trečiajam asmeniui kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes jie turėjo teisę spręsti dėl savo teisių įgyvendinimo. Atsakovas nurodė ir tai, kad byla turėjo būti nagrinėjama Telšių rajono apylinkės teisme, nes atsakovo gyvenamoji vieta yra Telšių mieste.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad po mamos mirties likęs palikimas pagal įstatymą turėjo būti padalintas visiems pirmos eilės įpėdiniams, nes tai atitiko nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką ir palikėjos E. K. valią. Ieškovas nurodė ir tai, kad jam priklausančią palikimo dalį jis ir jo šeima faktiškai valdė pagal nusistovėjusią tvarką. Kadangi ieškovas neturėjo pakankamai teisinių žinių ir nesitikėjo, jog dėl palikimo gali kilti ginčų, jis praleido terminą palikimui priimti. Be to, atsakovas buvo nesąžiningas, nes kitiems įpėdiniams nepranešė apie galimybę priimti palikimą. Ieškovas nurodo, kad teismingumo taisyklės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys B. T., P. K. ir E. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 sprendimą palikti nepakeistą. Tretieji asmenys nurodė, kad palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir mano, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Atsakovas skunde nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės priimti palikimą per atstovus ir teismas nepagrįstai pripažino ieškovą palikimą priėmus per ieškovo šeimos narius. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti. LR CK 5.50 str. yra nustatyta, kad palikimas yra priimamas, jeigu įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, nurodo, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio siekimą įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Dėl to apie įpėdinio veiksmus sprendžiama iš įpėdinio veiksmų fakto bei veiksmų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-586/2007).

Ieškovas ieškinyje pripažįsta tai, kad 2000 metais jis savo nuosavybės teises į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido savo buvusiai žmonai E. K., savo vaikams ir ginčo pastatais nuo tada jis nebesinaudojo. Kaip nurodyta ieškinyje, ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovas būtų atlikęs kokius tai aktyvius veiksmus priimti palikimą po palikėjos E. K. mirties. Akivaizdu ir tai, kad įstatymas nenumato galimybės priimti palikimo kitų asmenų, tai yra įpėdinio šeimos narių veiksmais. Dėl to galima padaryti išvadą, jog byloje nepateikta įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą (LR CPK 178 str.).

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad termino palikimui priimti praleidimo priežastys teismo negalėjo būti pripažintos svarbiomis. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. LR CK 5.57 str. nustato, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis. Byloje nustatyta, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi dėl palikimo priėmimo į notarą buvo galima kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str.). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2014-01-02, tai yra žymiai viršijus įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Šie bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į notarą, nors galėjo tai padaryti. Būtina įvertinti ir tai, jog ieškovo dukra D. K. priėmė palikimą pagal testamentą po E. K. mirties paduodama pareiškimą notarui. Taigi ieškovo šeimos nariams buvo žinoma apie įstatymu nustatytą palikimo priėmimo tvarką, tačiau ieškovas įstatyme nustatyta tvarka palikimo nepriėmė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo amžius, sveikatos būklė būtų sutrukdę jam kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taigi ieškovas palikimo nepriėmė be svarbios priežasties (LR CPK 178 str.).

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apie tai, jog palikimo priėmimą patvirtina faktinė naudojimosi ginčo turtu tvarka. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. LR CK 5.1 str. yra nustatyta, kad paveldėjimo procese yra įgyjamos mirusio asmens turtinės teisės, pareigos. Byloje nenustatyta, kad E. K. būtų sudariusi sandorius dėl ginčo dalyką sudarančio turto perleidimo šalims. Ta aplinkybė, kad ginčo turtas palikėjos nebuvo perleistas testamentu, patvirtina, jog palikėja neturėjo išankstinės nuostatos dėl ginčo turto nuosavybės teisės, jo valdymo ir naudojimo po palikėjos mirties. Paveldėjimo procesui neturi įtakos aplinkybė, kad palikėja iki savo mirties leido ginčo turtu naudotis artimiems giminaičiams, tai yra ieškovo šeimos nariams. Dėl to galima padaryti išvadą, jog ginčo dalyką sudarančio turto naudojimas iki palikėjos mirties teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas buvo nesąžiningas nepranešdamas kitiems įpėdiniams apie atsiradusį palikimą. Ši skundo nuostata yra pagrįsta. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, priimdamas palikimą, pažeidė paveldėjimo teisės normas. Bylos dokumentai patvirtina, jog ieškovo dukra D. K. tinkamai realizavo turtines teises ir paveldėjo dalį E. K. turto pagal testamentą (b. l. 79). Tai įrodo, kad ieškovui galėjo būti žinoma apie palikimo priėmimo tvarką ir ieškovas nebuvo suinteresuotas priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Bylos dokumentai patvirtina ir tai, kad atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas praėjus 6 mėnesiams po palikimo atsiradimo, tai yra atsakovas nesiekė kuo skubiau įgyti ginčo turtą ir juo disponuoti pažeidžiant ieškovo teises. Dėl to konstatuojama, kad atsakovo nesąžiningumas nėra įrodytas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padaro išvadas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesines teisės normas ir yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti bei ieškovo ieškinį atmesti (LR CPK 330 str.)

Atmetus ieškinį atsakovui iš ieškovo priteisiama 589,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 347,54 Eur (1 200 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 42 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Iš ieškovo taip pat priteisiama 12,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Atmetus ieškinį, taip pat panaikinamos Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-17 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

2014-12-31 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo J. K. ieškinys atmetamas.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovui R. K. 589,54 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo J. K. 12,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasAlbina Pupeikienė