Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo V. S. ieškinį atsakovui L. D. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyta, kad automobilis jokių defektų neturi (skelbimo ištrauka pridedama), jo kaina – 3400 Eur. Ieškovui susisiekus telefonu (pokalbį girdėjo ieškovo draugas M. K.) pasiteiravimui apie parduodamą automobilį, dar pokalbio pradžioje ieškovas atsakovui nurodė, kad jis neturi žinių jo būklei tinkamai vertinti, todėl prašė atskleisti visus automobilio turimus trūkumus. Atsakovas patikino, kad automobilis tvarkingas ir be defektų. Gavęs tokią informaciją, ieškovas nurodė, kad už automobilį galėtų mokėti 3100 Eur kainą su kuria atsakovas sutiko, todėl abu susitarė, kad ieškovas atvyks automobilio apžiūrai. Apžiūros metu ieškovas dar kartą paklausė, ar yra kokių nors automobilio trūkumų ir paprašė juos parodyti. Kaip defektas buvo nurodytas tik vienas - korozijos pažeidimas (rūdžių dėmė) ant automobilio stogo. Dėl kitų trūkumų buvo deklaruota, kad automobilis visiškai tvarkingas. Su tokiu nurodytu defektu ieškovas sutiko ir automobilį iš atsakovo įsigijo. Tačiau jau vykstant automobiliu namo automobilio borto kompiuteris parodė esant problemą (gedimą) automobilių žibintų sistemoje bei jautėsi didelė automobilio vibracija, pasiekus atitinkamą greitį. Šių problemų diagnostikai ir galimam taisymui ieškovas nedelsdamas susitarė su mechaniku. Sutartu metu automobilio nuvaryti mechanikui ieškovas negalėjo dėl užklupusios ligos ir įgyto nedarbingumo. Visos ligos metu (2 savaites) automobilis nebuvo eksploatuojamas. Pasveikęs ieškovas nedelsdamas vėl užregistravo automobilį patikrai, tačiau patikros reikėjo laukti eilėje dar apie savaitę laiko. Galiausiai, atlikus pirminę patikrą, mechanikas informavo, kad automobilis turi daug ir rimtų gedimų bei yra ypač labai pažeistas korozijos. Tai sužinojęs ieškovas nedelsdamas telefonu susisiekė su atsakovu ir jį informavo apie automobilio būklę. Pokalbio metu atsakovas nesutiko su ieškovu bei teigė, kad automobilis jam perduotas visiškai tvarkingas, be defektų. 2023-03-30 ieškovas SMS žinute pakvietė atsakovą konkrečiu laiku ir vietoje dalyvauti automobilio apžiūroje (defektavime). Atsakovas į šią žinutę atsakė „nenoriu“. Taigi, 2023-03-30 buvo atlikta automobilio detali patikra, kurią atliko mechanikas G. A.. Dėl išsamumo automobilis 2023-04-06 buvo nuvarytas ir techninei apžiūrai į UAB „Utenos techninės apžiūros centrą“. Po šių automobilio apžiūrų paaiškėjo, kad automobilis turi daug reikšmingų defektų (įrodymai pridedami). Ieškovui kreipusis į atsakovą dar kartą – šįkart užpildant auto pretenziją, kurią ieškovas pildė pirmą kartą, atsakovas sutiko taikiai tartis, tačiau nutraukti Sutarties ir grąžinti automobilio niekaip nesutiko, siūlė sumokėti kompensaciją. Kadangi paaiškėjo, jog įsigytas automobilis yra netinkamos kokybės, o techninės apžiūros galiojimo laikas buvo jau beveik pasibaigęs (baigiasi birželio mėn.), ieškovas sprendė, jog turėdamas visą šią informaciją jis tikrai nebūtų sudaręs Sutarties, t. y. įsigijęs automobilio, todėl siekė ją nutraukti ir taikyti abipusę restituciją.

Kadangi taikiai išspręsti šios situacijos ieškovui su atsakovu nepavyko, ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, kuri parengė ir 2023-04-21 išsiuntė atsakovui pretenziją. 2023-05-15 buvo gautas atsakovo el. laiškas su atsakymu į pretenziją, kuriame nurodyta, jog atsakovas nesutinka su pretenzijoje išdėstytais reikalavimais visapusiškai neigdamas tiek automobilio trūkumus, tiek jo nesąžiningus veiksmus.

Susiklosčius tokiai situacijai bei ieškovui įdėjus maksimalias pastangas visa tai su atsakovu išspręsti taikiai, o atsakovui nusprendus vis tik nesutikti su ieškovo siūlymais bei nebeturint noro toliau bendrauti ir tartis, ieškovui neliko kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie papildomi reikalavimai parduodamam automobiliui, taigi jis turėjo tikti naudoti pagal savo paskirtį (CK 6.333 str. 4 ir 6 d.).

Automobilis atsakovo nebuvo įsigytas perpardavimui, iki pardavimo automobilis atsakovo buvo eksploatuojamas, prižiūrimas, remontuojamas palaikant tinkamą naudoti automobilio būklę.

Dalis 2023 m. balandžio 6 d. atliktos automobilio apžiūros metu nustatytų defektų susiję su išoriniais šviesos prietaisais, posūkių signalais ir pan., kuriuos pirkėjas turėjo matyti ir įvertinti automobilio pirkimo metu, tam nereikalinga jokia speciali įranga ar automobilio pakėlimas. Ieškovui pareiškus pretenziją ir atsakovui bandant su ieškovu rasti taikų kilusių ginčų sprendimą, ieškovas atsakovui automobilio odometro nuotrauką, kurioje užfiksuota rida 271904 km., t.y., daugiau kaip 600 km. Didesnė nei 2023 m. balandžio 6 d. 14.10 val. apžiūros metu užfiksuota automobilio rida (271285 km). Taigi nepaisant nustatytų defektų ieškovas toliau eksploatavo įsigytą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo nutraukti 2023-03-03 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

Nustatyta, kad 2023-03-03 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas įsigijo iš atsakovo automobilį už 3 100 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnyje – pateiktas teisinis įvertinimas situacijos kai nupirktas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. Pastebėtina, kad pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte - pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010). Iš paminėto seka, kad įstatymo leidėjas nustatė pirkėjo civilinių teisių gynybos būdų hierarchiją, kurios privalu laikytis.

Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį, kurio gamybos metai yra 2008 m., jo rida pardavimo metu buvo 270 660 km. Iš paminėto seka, kad ieškovas įsigijo automobilį, kuris nors jau neturi jokių kokybės garantijų, tačiau turėjo galiojančią privalomos transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kas leidžia daryti išvadą, jog tuo metu jo eksploatacijai kliūčių nebuvo.

Ieškovas iš esmės naudojasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teise reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Pirmiausia, nors CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pirkėjui pareiškus reikalavimą dėl netinkamos kokybės daikto kaip esminio sutarties pažeidimo atsisakyti sutarties, priimti daiktą ir grąžinti už jį sumokėtas lėšas, teismas įvertina, ar yra pagrindas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.

Kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

Automobilis, iki kol ieškovas jį įsigijo iš atsakovo, buvo naudojamas su transportu susijusioje veikloje penkiolika metų, t. y. tuo laikotarpiu su juo nuvažiuota virš 270 tūkst. kilometrų, atsakovas asmeniškai automobilį eksploatavo iki pardavimo.

Skelbimo apie parduodamą transporto priemonę nenurodyti automobilio defektai, tačiau, kaip patvirtino pats ieškovas, jam paskambinus pasiteirauti apie automobilį, buvo nurodyti jo defektai (kėbulo rūdys, guzas padangoje). Ieškovui buvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį. Ieškovas patvirtino, kad detalios automobilio apžiūros neatliko, nes nesigaudo automobiliuose.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, būdamas šios transporto priemonės savininku žinodamas apie automobilio trūkumus tyčia juos nuslėpė. Taigi, ieškovas prieš pirkdamas automobilį visa informacija apie automobilio būklę, disponavo, o sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo automobilio detaliai neapžiūrėjo, techninės būklės pas specialistus netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Iš ieškovo į bylą pateiktų 2023-04-06 transporto priemonės apžiūros akto, 2023-04-06 automobilio techninių reikalavimų įvertinimas negalima spręsti kokias realiai išlaidas dėl automobilio remonto patyrė ieškovas. Be to byloje nėra duomenų, jog ieškovas įsigytu automobiliu iš vis negalės ateityje naudotis pagal jo paskirtį.

Anksčiau nurodytos aplinkybės neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti netinkamos kokybės daikto perdavimą kaip esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šiuo atveju, ieškovas teigdamas, kad atsakovui prieš parduodant automobilį buvo žinoma, kad šis turi trūkumų (defektų) dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, privalėjo paneigti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas aplinkybes (CPK 178, 185 str.).

Dėl parduoto daikto trūkumų konstatavimo ir įrodinėjimo naštos.

Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje ,,Reikalavimai daiktui“. Pirma, parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (6.237 straipsnio 1 dalis). Antra, pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais įtakos turi ir paties pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. savanoriškai atsisakant išsiaiškinti galimus daikto trūkumus, kurie gali būti nustatyti atitinkamomis priemonėmis. Trečia, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių esminių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodyti neigiami padariniai pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, pardavėjas atsakingas už daiktų trūkumus, tik tuo atveju kurie buvo ir buvo jam žinomi daikto perdavimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Už daiktų trūkumus, atsiradusius po jų perdavimo momento, pardavėjas atsako, jeigu šie trūkumai yra bet kokios jo prievolės pažeidimo padarinys, inter alia pirkėjui suteiktos garantijos, kad prekės bus tinkamos naudoti ir atitiks sutartyje aptartus kokybės reikalavimus tam tikrą laiką, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo -pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys).

Įrodinėjimo dalyku, sprendžiant ginčus dėl parduotų daiktų trūkumų, konkrečiu atveju gali būti vienos ar kitos CK 6.327 straipsnyje ir jo turinį plėtojančiose įstatymo normose nurodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja pardavėjo atsakomybę. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad parduoto daikto trūkumo faktą, t. y. jog daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Pagal sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs juos pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 -224 straipsniai) teismas ginčo atveju daro išvadą, ar parduoto daikto esminių trūkumų faktas įrodytas.

Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Ieškovas automobilį įsigijo 2023-03-03 bei nurodė, kad po įsigijimo, automobiliu nuvažiavo apie 600 km. Taigi, automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.

Įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau penkiolikos metų naudotas automobilis. Nors ieškovas teigia, kad jei būtų žinojęs, jog automobilio kokybės trūkumai, jo nuomone, bus tokie ženklūs, automobilio nebūtų pirkęs, teismo vertinimu, ieškovas turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių visapusiškai įsitikinti perkamo automobilio technine būsena.

CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, pirkdamas penkiolikos metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad buvęs automobilio savininkas (atsakovas) nuslėpė nuo ieškovo automobilio trūkumus, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl ieškovo nurodytų automobilio defektų.

Atsakovas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovas, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis dėl nustatytų defektų negali būti eksploatuojamas ir jo nebegalima suremontuoti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, todėl jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais teismas laiko, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas pardavė automobilį su esminiais defektais ir apie tai žinojo prieš parduodamas pirkėjui (ieškovui) automobilį ir yra atsakingas dėl ieškovo patirtų išlaidų ar nuostolių. Todėl esant šiems pagrindams, ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

CPK 93 str. 1d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus (2023-12-01 sąskaita – faktūra AAK Nr. 231202, 2023-12-01 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1143054), kad jis patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.)

Valstybės naudai iš ieškovo priteisiamos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.