Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, atstovui T. V.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Pilaitė“ atstovui advokatui Eligijui Seniučiui,

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujoji Pilaitė“, „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ir G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

21. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buto su terasa savininko kaip statinio su trūkumais valdytojo.

22. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė 2023 m. sausio 13 d. būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 15 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 f., b. l. 7–10).

23. Galiojant draudimo apsaugai, 2023 m. spalio 26 d., buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudėjo pranešime nurodyta, kad po stipraus lietaus nakties metu buvo pastebėtas vandens prasiskverbimas pro stogo konstrukciją (el. b. 1 f., b. l. 11). Remiantis UAB „Admi“ avarinės tarnybos darbų 2023 m. spalio 26 d. užsakymu, ties skiltimi „avarinės tarnybos atlikti darbai“ nurodyta, jog kambaryje per lubas laša vanduo, galimai iš viršuje esančio 26 buto arba terasos, taip pat jog į butą ir terasą pakliūti nepavyko (el. b. 2 f., b. l. 83).

24. Namą administruojančios bendrovės UAB „Naujoji Pilaitė“ 2023 m. spalio 30 d. sudarytame apžiūros (defektiniame) akte, apžiūrėjus šio namo 25 ir 26 butų terasas, nustatyta, kad užsikimšo lietaus kanalizacijos trapas. Pažymėta, kad gyventojams priklausančios terasos nėra tinkamai eksploatuojamos/prižiūrimos, jose auga žolės, o lietaus vanduo užneša purvu įlajų groteles. Pažymima, kad pačios įlajos ir lietaus kanalizacijos vamzdžiai taip pat užsinešę įvairiomis nuosėdomis/stalaktitais ir sunkiai valosi, todėl rekomenduojama jas keisti (el. b. 1 f., b. l. 14).

25. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl šio įvykio išmokėjo draudėjui 1 500 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. 1 f., b. l. 42).

26. Ieškovei pareiškus pretenziją dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Naujoji Pilaitė“, UAB „Naujoji Pilaitė“ 2024 m. vasario 9 d. raštu žalą atlyginti atsisakė, nurodydama, kad ji laikėsi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas tinkamai, o 2023 m. spalio 26 d. UAB „Naujoji Pilaitė“ darbuotojas, atlikęs apžiūrą, nustatė, kad įvykį lėmė viršuje esančio 26 buto savininko veiksmai, nes jam priklausanti terasa nėra tinkamai eksploatuojama, prižiūrima ir tai galėjo sąlygoti, kad lietaus vanduo užnešė purvu įlajų groteles. Atsižvelgiant į tai, pažymi, jog minėtą įvykį lėmė viršutinių butų savininkų netinkamas arba nepakankamai apdairus elgesys (el. b. 1 d., b. l. 15).

27. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas su terasa, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ginčo užliejimo metu nuosavybės teise priklausė atsakovui E. S. (el. b. 1 f., b. l. 46–47). Greta esantis butas su terasa adresu (duomenys neskelbtini), ginčo užliejimo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui G. B. (el. b. 3 f., b. l. 19–21).

28. Remiantis 2023 m. birželio 13 d. gyventojų turto draudimo sutartimi, ginčo užliejimo metu atsakovo E. S. civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančios per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą (el. b. 1 f., b. l. 86–87).

29. Ieškovė atsakovui E. S. pateikė 2024 m. balandžio 10 d. pretenzijas, reikalaudama sumokėti 1 500 Eur žalos atlyginimo (el. b. 1 f., b. l. 48–51). Tačiau atsakovas šio ieškovės reikalavimo nepatenkino. Atsakovo civilinę atsakomybę apdraudęs trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, taip pat atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimus, vertindama, kad nagrinėjamu atveju turi būti įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant neteisėtus veiksmus ir kaltę, o jos, trečiojo asmens vertinimu, šiuo atveju nebuvo įrodytos (el. b. 1 f., b. l. 100–102).

30. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo E. S. 1 332 Eur žalos atlyginimą, 58,94 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje paaiškino, jog nors ieškovė išmokėjo didesnę draudimo išmoką (1 500 Eur), tačiau prašo priteisti mažesnę sumą, kuri lygi nuostoliui, gautam iš draudimo išmokos atėmus 168 Eur dydžio nusidėvėjimą.

32. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui išspręsti CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žala kilo dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, todėl tokiu atveju CK 6.266 straipsnio nuostatos, numatančios griežtąją pastatų savininko atsakomybę (atsakomybę be kaltės) netaikytinos, o ieškovė privalėjo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus.

33. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, jog tuo atveju, jei žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų, reikšmingas tampa subjektų, kuriems padaroma žala, nustatymas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastato (ar pastato dalies) bendraturčiai atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tik tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Tuo atveju, jei žala padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).

34. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančių įrodymų visuma, labiausiai tikėtina, kad ginčo užliejimas įvyko iš atsakovo naudojamos terasos. Atsakovas nagrinėjamoje byloje neginčijo aplinkybės, kad užlietos patalpos yra tiesiai po jo jam priklausančiu butu ir jo naudojama terasa, su kaimyniniais butais nepersidengia. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, jog žala padaryta ne dėl atsakovo asmenine nuosavybe valdomo turto, o dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų.

35. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

36. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktu, bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

37. Remiantis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašu, patvirtintu namo administratoriaus UAB „Naujoji Pilaitė“ 2017 m. gegužės 8 d., tiek namo stogas, tiek ir įlajos įtrauktos į visų butų savininkų bendrojo naudojimo objektų aprašą (el. b. 2 f., b. l. 84–88). Remiantis šio aprašo duomenimis, prie bendrųjų pastato konstrukcijų priskirtas stogas (plokščias, sutapdintas, prilydoma danga) (6 eilutė), taip pat kitų balkonų, lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos (gelžbetoninės) (9 eilutė), prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų priskirta lietaus nuotekų sistema (lietaus nuotekų tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato sutapdinto stogo iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos, šlaitinių stogų lietvamzdžiai ir latakai) (13 eilutė). Su visais šiais paminėtais objektais kaip su jais susiję nurodomi visų butų savininkai.

38. Remiantis namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale užfiksuotais kasmetinių apžiūrų rezultatais, nuo 2008 m. iki 2010 m. fiksuojami stogo dangos defektai, terasos grindinio betonas sutrūkinėjęs, įlajos defektai, rekomenduojama remontuoti terasos grindinį ir lietaus nuvedimo sistemą, stogo dangą (el. b. 2 f., b. l. 99–100). Remiantis namo, esančio (duomenys neskelbtini), kasmetinių apžiūrų aktų duomenimis, nuo 2020 m. prie lietaus nuotekų tinklų būklės pažymima, jog terasoje esančios įlajos periodiškai užsikemša dėl netinkamos terasos priežiūros, rekomenduojama tvarkyti terasą, sutvarkant hidroizoliacijos sluoksnį (el. b. 2 f., b. l. 12–77). Remiantis 2024 m. rudens ir 2025 m. pavasario kasmetinių apžiūrų rezultatais, ties bendrojo naudojimo konstrukcijomis pažymėtos ir balkonų konstrukcinės plokštės, aprašoma jų būklė – balkonų, terasų konstrukcijos plokščių apdaila, plytelės vietomis sutrūkinėjusi, ištrupėjusi, auga augmenija, terasų metalinės konstrukcijos vietomis paveiktos korozijos, rekomenduojama plokščių, apdailos remontas pagal STR reikalavimus, valyti rūdis, gruntuoti, dažyti, tinkuoti, šalinti augmeniją (el. b. 2 f., b. l. 66–77). Taigi, remiantis trečiojo asmens UAB „Naujoji Pilaitė“ pateiktais kasmetinių apžiūrų duomenimis, terasų išorinės konstrukcijos priskirtos prie bendrojo naudojimo objektų.

39. Remiantis 2024 m. spalio 15 d. esamo statinio tyrimo akto Nr. T24-33 išvadomis (el. b. 2 f., b. l. 152–166), buvo konstatuota, kad atsakovui priklausančios terasos dalyje terasos danga nebuvo įrengta, paliktas atviras betono išlyginamasis sluoksnis, kuris yra pilnai supleišėjęs, iš plyšių auga augmenija; kaimyno (trečiojo asmens G. B.) terasos dalyje su akmens masės plytelių danga ant betono išlyginamojo sluoksnio nebuvo įrengta hidroizoliacija, plytelės atšokusios nuo betono, plytelių pažaidų vietose fiksuojamos vandens sankaupos ir augmenija. Taip pat buvo nustatyta, jog dėl netinkamai įrengtos įlajos, esančios tarp atsakovo ir trečiojo asmens G. B. terasų, ir pilnai užakusios kitos įlajos (esančios kitoje namo dalyje) vanduo negali pasišalinti nuo terasų. Šiame akte nurodyta, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens terasų esanti įlaja įrengta netinkamai, jos viršutinė dalis pakelta aukščiau grindų dangos, vanduo kaupiasi aplinkui, nesubėga į įlają. Nors šis esamo statinio tyrimo aktas parengtas po ginčo užliejimo ir nebuvo skirtas jo priežastims nustatyti, atsižvelgiant į jame padarytas išvadas ir kitus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad labiausiai tikėtina, kad šiame akte paminėtos pažaidos egzistavo ir ginčo užliejimo metu. Šio esamo statinio tyrimo akto duomenis papildo ir byloje esantys duomenys apie ankstesnius kito buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimus (el. b. 2 f., b. l. 145, 3 f., b. l. 37–38). Nors trečiojo asmens UAB „Naujoji Pilaitė“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ankstesni užliejimai su terasa nesusiję, tačiau paties trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 23 d. užliejimas galimai atsirado iš terasos (el. b. 2 f., b. l. 145), o priešingų duomenų nebuvo pateikta. Be to, kaip minėta, kasmetinių apžiūrų aktuose nuo 2020 m. yra fiksuojama, jog terasoje esančios įlajos periodiškai užsikemša. Vadinasi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina, jog ginčo užliejimo priežastis susijusi su bendrojo naudojimo objektų konstrukciniais trūkumais, o ne netinkamu atsakovo elgesiu, naudojantis terasa.

40. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog, nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė. Analogiškai, nors butas yra konkretaus (-ių) savininko (-ų) nuosavybė, tačiau perdangos, sienos, atskiriančios šį butą nuo kitų butų ar bendro naudojimo patalpų, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, yra bendroji dalinė visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

41. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiga atsakovui užtikrinti stogo sandarumą negali būti perkeliama vien tuo pagrindu, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovui priklausantis butas yra registruotas su terasa ar kad atsakovas vienas naudojasi šia terasa. Pareiga užtikrinti bendro naudojimo konstrukcijų sandarumą tenka visiems bendraturčiams, nes tai susiję su jiems visiems priklausančios nuosavybės tinkamos apsaugos užtikrinimu.

42. Taigi nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad žala kilo dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, konstatuotina, kad ieškovė privalėjo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir tai, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai. Nors ieškovė ieškinyje laikėsi pozicijos, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu ir todėl ieškovė neprivalo įrodyti, dėl kokios konkrečios priežasties įvyko užliejimas, tačiau bylą nagrinėjant teisme ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovui civilinė atsakomybė taikytina ir tuo pagrindu, kad atsakovas tinkamai neįrengė jo butui priskirtos terasos. Teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė.

43. Ieškovė aplinkybę, kad atsakovas turėjo pareigą atlikti jo butui priskirtos terasos apdailą, įrodinėjo UAB „Vilmestos projektai“ kaip pardavėjo ir atsakovo E. S. kaip pirkėjo 2006 m. balandžio 20 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria atsakovas įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuostatomis (el. b. 1 f., b. l. 137–146). Ieškovė savo argumentus grindė šios sutarties 5.12 punkto sąlyga, numatančia, jog „Pirkėjas įsipareigoja atlikti perkamo buto pilnos apdailos darbus ne vėliau kaip iki 2006 m. lapkričio mėn. 15 d. ir raštu apie tai informuoti Pardavėją. <...> Pirkėjui per nustatytą terminą neatlikus pilnos apdailos darbų, Pardavėjas turi teisę savarankiškai Pirkėjo sąskaita atlikti minimalios apdailos darbus, reikalingus, kad pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti.“ Tačiau, kaip matyti iš aptartos sutarties 5.12 punkto sąlygos, joje tik įtvirtinta atsakovo pareiga įrengti buto apdailą, kad pardavėjas galėtų organizuoti pastato pripažinimą tinkamu naudoti, tačiau nėra nurodyta, kokie konkretūs apdailos darbai turėtų būti atlikti, apie būtinybę įrengti terasą apskritai nėra užsiminta. Trečiasis asmuo „Naujoji Pilaitė“ taip pat rėmėsi UAB „Vilmestos projektai“ 2008 m. liepos 30 d. pranešimu, gautu šio trečiojo asmens (el. b. 3 f., b. l. 49), kuriame, be kita ko, užsiminta, jog buto pirkimo sutartyje numatyta, kad terasos apdailos plytelių klijavimą atlieka buto savininkai, tačiau, kaip jau aptarta, nagrinėjamu atveju sutartyje tokio įpareigojimo atsakovui nebuvo numatyta.

44. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus, taip pat rėmėsi trečiojo asmens UAB „Naujoji Pilaitė“ 2009 m. liepos 29 d. raštu, adresuotu trečiajam asmeniui G. B. ir atsakovui E. S., kuriame namo administratorius nurodė, jog kasmetinės techninės apžiūros aktu užfiksuota, jog demontuota jiems nuosavybes teise priklausančios terasos lietaus surinkimo įlajos viršutinė dalis, terasos grindinio paviršius supleišėjęs, dėl paminėtų defektų kritulių vanduo gali pradėti skverbtis į žemiau esančių butų patalpas, todėl namo administratorius prašo artimiausiu metu organizuoti lietaus vandens surinkimo įlajos ir terasos grindinio deramą sutvarkymą (el. b. 3 f., b. l. 50). Trečiojo asmens UAB „Naujoji Pilaitė“ teigimu, šis raštas buvo įmestas į atsakovo ir trečiojo asmens G. B. pašto dėžutes. Tačiau šis įrodymas taip pat nepagrindžia, kad atsakovas turėjo pareigą įrengti terasą ir tai padaryti kokiu nors konkrečiu būdu, kadangi tiek namo įlajos, tiek stogo danga, kaip minėta, priskirtos prie bendrojo naudojimo objektų. Todėl vertintina nebuvus jokio teisėto pagrindo visų bendraturčių pareigą prižiūrėti bendro naudojimo objektus, įskaitant įlajų ir stogo grindinio sutvarkymą, perkelti atsakovui.

45. Ieškovė taip pat rėmėsi UAB „Vilmestos projektai“ 2013 m. balandžio 11 d. pranešimu dėl terasų priežiūros, adresuotu namų, įskaitant namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administratoriams, kuriame UAB „Vilmestos projektai“ nurodė, kad statinio kokybę lemia statinio tinkama priežiūra/naudojimas, todėl prašoma nedelsiant informuoti šių namų butų ir kitų patalpų savininkus apie savininko pareigą prižiūrėti ir valyti butui priklausančias terasas nuo sniego, purvo, žolių (samanų) ir pan., priešingu atveju nebus taikomi garantiniai įsipareigojimai dėl netinkamos terasų priežiūros/naudojimo (el. b. 2 f., b. l. 103). Tačiau šis raštas taip pat nepagrindžia, jog atsakovas turėjo pareigą įrengti terasą, nes jame kalbama apie terasų valymą nuo sniego, purvo, žolių, tačiau pareigos įrengti terasą nėra nurodyta.

46. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam nebuvo nustatyta įpareigojimo įrengti terasą, nei buto įsigijimo metu, nei vėliau niekas iš jo įrengti terasos nereikalavo, paaiškino, kad tarp jo ir statytojo buvo pasirašyta tik byloje esanti buto pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, 2025 m. liepos 16 d. teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo pareigą įrengti ginčo terasą ir kokius konkrečius darbus atsakovas turėjo atlikti, tačiau byloje įrodymų, kurie paneigtų aptartus atsakovo paaiškinimus, nebuvo pateikta. Atsakovo paaiškinimai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, jie atitinka byloje esančius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Ieškovės prašymu teismas nutarė išreikalauti rašytinius įrodymus apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos sudėtį, tačiau tiek iš UAB „Vilmestos projektai“, tiek iš UAB „Mano būstas NPC“ buvo gauti atsakymai apie tai, jog šio namo stogo projektas nėra išsaugotas, todėl prašomi duomenys negali būti pateikti.

47. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo naudojama terasa turėjo būti įrengta kuriuo nors konkrečiu būdu, kuris užtikrintų stogo sandarumą, ir kad šią pareigą turėjo atsakovas (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“ nurodė, kad ginčo namo stogo projekto ji neturi, jai jis nebuvo perduotas (el. b. 3 f., b. l. 51–52; 71–72). Teismui išreikalavus rašytinius įrodymus, UAB „Vilmestos projektai“ ir UAB „Mano būstas NPC“ nurodė stogo projekto taip pat nebeturinčios (el. b. 3 f., b. l. 83–84; 107). Vadinasi, aplinkybės, koks buvo projektuotas stogo įrengimas, kokių sluoksnių, namo administratoriaus UAB „Naujoji Pilaitė“ net nebuvo tirtos ir vertintos. Todėl nėra aišku, kuo remiantis yra teigiama, kad atsakovas turėjo pareigą įrengti terasą. Todėl aplinkybė, kad atsakovo naudojamoje terasoje nebuvo įrengta terasos danga (apdaila), negali būti pripažinta netinkamu terasos naudojimu, kuris būtų galėjęs sukelti ginčo užliejimą.

48. Lygiai taip pat vertintina ir šalių neginčyta aplinkybė, matoma ir byloje esančiose nuotraukose, kad atsakovo naudojamoje terasoje, tarpeliuose tarp betono supleišėjimų, yra išaugusių žolių. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovas turėjo pareigą remontuoti stogą, kuris yra priskirtas bendrojo naudojimo konstrukcijoms, ir pašalinti betono dangos supleišėjimus ir juose augančią augmeniją. Todėl ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama, kaip pagrindžianti, kad nagrinėjamu atveju žala kilo dėl netinkamo terasos naudojimo, o ne dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų. Trečiojo asmens UAB „Naujoji Pilaitė“ teigimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas jo naudojamoje terasoje buvo įsirengęs džiakuzi, tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad šis džiakuzi buvo įrengtas ginčo užliejimo metu ir kad būtent ši aplinkybė lėmė ginčo užliejimą (CPK 178 straipsnis).

49. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina nesant pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Nenustačius pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, negali būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 58,94 Eur kompensacinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

50. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas ieškinį atmesti, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53. Nagrinėjamoje byloje atmetus ieškovės ieškinį, ieškovės ir jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens UAB „Naujoji Pilaitė“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (el. b. 1 f., b. l. 67–69; 3 f., b. l. 12–16; 53–58). Pažymėtina, kad nors trečiasis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“ nurodė ginčą spręsti teismo nuožiūra, tačiau iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus, todėl šio trečiojo asmens patirtos išlaidos negali būti priteistos nei iš atsakovo, kuris laikomas laimėjusiu bylą, nei iš ieškovės, kurios pusėje šis trečiasis asmuo dalyvavo. Atsakovas ir jo pusėje dalyvavę tretieji asmenys „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ir G. B. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

54. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 9,91 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,91 Eur (devynių eurų 91 cento) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.