- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2-3341-639/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-101521-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- P. V.
- Trečiasis asmuo
- V. A., J. A.
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos energija“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K. E. Ž., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. K., atsakovui P. V., trečiajam asmeniui V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui P. V., tretiesiems asmenims V. A. ir J. A. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1042,59 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 6-8). Nurodė, kad 2012-08-28 ieškovas ir atsakovas sudarė Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K064592, pagal kurią ieškovas įsipareigojo laikydamasis sutarties sąlygų nenutrūkstamai teikti šilumos energiją namui, kuriame buvo atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui pagal gautą sąskaitą už sunaudotą šilumą. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovas už tiekimo laikotarpį nuo 2011-10-31 iki 2012-04-30 tinkamai bei laiku neatsiskaitė, todėl liko skolingas ieškovui 1042,59 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškinį reiškia buto, esančio adresu Debreceno g.5-40, Klaipėda, tuometiniam savininkui P. V.. Kas minėtame bute gyvena, naudojasi butui teikiamomis paslaugomis neturi įtakos jų pareikštam reikalavimui, nes ieškovas laikosi pozicijos, kad už buto skolas yra atsakingas buto savininkas. Atsakovo P. V. ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai neatleidžia buto savininko nuo skolos sumokėjimo. Susidariusį įsiskolinimą turi sumokėti buto savininkas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011-09-28 pagal antstolio potvarkį įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jame apsigyventi neturėjo galimybės, nes jame gyveno ir komunalinėmis paslaugomis naudojosi buvusi buto savininkė V. A., kuri ir privalo sumokėti už šias paslaugas. Ji atsisakė atlaisvinti minėtą butą, todėl jis pradėjo priverstinio iškraustymo procedūras ir tik 2012-08-04 jam pavyko ją iškraustyti. Kadangi bute jis negyveno, jis sąskaitų už paslaugas negavo, todėl V. A. turi būti atsakovė šioje byloje ir sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Nurodė, kad faktiškai nuo įsigijimo dienos iki 2012-08-04 butu negalėjo naudotis ir nesudarė su AB „Klaipėdos energija“ šilumos tiekimo sutarties. Tuo laikotarpiu galiojančią šilumos tiekimo sutartį butui adresu (duomenys neskelbtini), turėjo V. A. ir ji privalėjo sumokėti už faktiškai jai tiekiamą šilumą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. A. paaiškino, kad ginčo laikotarpiu nuo 2011-10-31 iki 2012-04-30, ji gyveno bute, adresu(duomenys neskelbtini). Sutinka, sumokėti skolą, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės, atsakovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekė šilumos energiją butui, esančiam adresu(duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-09-25 nuosavybės teise priklausė atsakovui. Ieškovė už laikotarpį nuo 2011-10-31 iki 2012-04-30 priskaičiavo atsakovei 1042,59 Lt skolos už ieškovės teikiamas paslaugas.
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 45 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų; šio straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Taigi pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tiekė šilumos energiją minėtam butui. Atsakovas laikotarpiu, už kurį susidarė įsiskolinimas, Nekilnojamojo turto registre buvo nurodytas kaip buto, savininkas, todėl šiuo atveju būtent atsakovas laikytinas šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyviu ir turi atsakyti šilumos tiekėjui už netinkamą prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją vykdymą. Šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tokia išvada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008).
Be to pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009).
Jau minėta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nustatyta, kad 2011-09-28 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0091/11/00233 atsakovui buvo perduotas dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir įregistruota nuosavybės teisė į šį butą. Tuo pagrindu atsakovas yra minėto buto savininkas. Ta aplinkybė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu tame bute negyveno ir tik 2012-08-04 perėmė patalpas adresu(duomenys neskelbtini), šiuo atveju nėra reikšminga ir neatleidžia atsakovo nuo prievolės vykdymo ieškovei, kadangi įsiskolinimas ieškovei iki šiol nėra sumokėtas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas turi pareigą mokėti ieškovei už suteiktą šilumos energiją, nepriklausomai nuo to ar atsakovas nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno jis ar kiti asmenys. Atsakovas neginčija, jog tokios paslaugos nebuvo suteiktos, nėra ginčo dėl išlaidų dydžio. Atsakovo argumentai, jog ginčo butas jam perduotas tik 2012-08-04, jog buvęs buto savininkai iš buto išsikėlė tik 2012-08-04 bei tai, kad jie sutinka sumokėti ginčo mokesčius, nepaneigia fakto, jog atsakovas buvo buto savininku nuo 2011-10-31 iki 2012-04-30 jam atsirado pareiga mokėti už suteiktą šilumos energiją.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus.
Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 17 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-103-730/2014, dėl nuotolių atlyginimo kurioje esant analogiškoms bylos aplinkybėms priėmė sprendimą tenkinti paslaugų teikėjo prašymą priteisti skolą už suteiktas paslaugas, nors patalpų savininkas, dar negalėjo jomis naudotis, kadangi jos jam nebuvo perduotos. Taigi šios bylos ir minėtos civilinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės visiškai sutampa.
Atsakovui išaiškintina, kad sumokėjus skolą jis turi teisę pareikšti ieškinį tretiesiems asmenims dėl nuostolių atlyginimo.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl 1042,59 Lt skolos priteisimo pripažintinas pagrįstu ir todėl tenkintinas (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.258 str. 1 d., 6.388 str.).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 54,00 Lt žyminis mokestis ir 58,00 Lt išlaidos už teisinę pagalbą, iš viso 112,00 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. V. 1042,59 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1042,59 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-03-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Klaipėdos energija“.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.