- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-103-730/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Bronius Valius, Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- UAB „Žaidas“
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-103-730/2014
Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00367-2013-4
NUTARTIS
2014 m. sausio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui A. N., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolis S. U., D. M. dėl nuostolių atlyginimo, netesybų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti 339,87 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Žaidas“ 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir 2006-03-10 sutarties su Kauno miesto savivaldybe pagrindu paskirtas gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Nuo 2012-06-01 iki 2013-02-28 UAB „Žaidas“ teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas A. N. nuosavybės teise turi butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Nurodė, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikšta tik skaičiais. Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Kiekvieną mėnesį yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta apskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turi būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui yra 339,87 Lt. Atsakovui ne kartą jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę - atsiskaityti su ieškove už (duomenys neskelbtini), namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas iki šios dienos prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-08-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš A. N. 339,87 Lt skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 339,87 Lt sumos nuo bylos 2013-03-27 iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 72 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 254,10 Lt teisinių paslaugų išlaidų, 5,90 Lt už viešųjų registrų ieškovui suteiktus duomenis, ieškovės UAB „Žaidas“ naudai. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl privalomumo mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas A. N. 2012-04-24 Turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 2012-04-24 įgijo nuosavybės teisę į šį butą bei į jam priklausančius bendrojo naudojimo objektus. Taigi asakovas tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviu. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2013-01-01) nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. N. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-08-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti jam 72 Lt išlaidų žyminio mokesčio 300 Lt advokato išlaidų. Nurodo, kad antstolis jam butą perdavė tik 2013-04-19. Daikto įsigijimas iš varžytynių yra tolygus pirkimui, tik su kai kuriomis išimtimis. Mano, kad šiuo atveju nustatant nuosavybės teisių atsiradimo momentą turėjo būti taikomos materialinėas teisės normos, reglamentuojančios pirkimą–pardavimą, t. y. Civilinio kodekso 6.305 straipsnis ir atsižvelgiama, kada jis tapo buto valdytoju. Nuo 2012-06-01 iki 2013-02-28 buto naudotoju ir paslaugų naudotoju buvo D. M., su juo jau buvo sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo. Net jei ir nebuvo sudaryta sutartis, D. M. buvo faktiniu tų paslaugų naudotoju ir pagal suformuotą teismų praktiką jis yra atsakingas už gautas paslaugas ir šiuo atveju turėjo būti taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paslaugas. Be to, ankstesnis buto savininkas, išeidamas iš buto, įsipareigojo sumokėti komunalinius mokesčius, taip pat mokesčius už energiją. Byla išnagrinėta, pažeidžiant teismingumo taisykles, nes jis gyvena Kaune, o byla išnagrinėta Kretingos rajono apylinkės teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žaidas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas A. N. 2012-04-24 įgijo nuosavybės teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas buto pirkimo iš varžytynių aktas. Iš varžytynių parduoto turto nuosavybės teisės perėjimo momentas yra turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momentas, kuris pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes įvyko 2012-04-24, nuo šios datos atsakovas yra ne tik buto (duomenys neskelbtini), savininkas, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kad yra atleistas nuo CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas tapo buto (duomenys neskelbtini), savininku 2012-04-24. Be to, atsiskaičius su ieškovu, atsakovui nėra užkirsta teisė regreso tvarka kreiptis į teismą dėl skolos iš buvusio savininko – trečiojo asmens D. M. priteisimo.
Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas, ar apeliantas privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas. Šių išlaidų paskaičiavimas pateiktas ieškovo skolų valdymo ataskaitoje (b.l. 27). Apelianto argumentai dėl to, kad šios išlaidos neturėjo būti priteistos iš apelianto, nes jis ginčo laikotarpiu jam nuosavybės teise priklausančiame bute negyveno, nepagrįsti tuo požiūriu, jog buto savininkas atsako už butui išlaikyti ir išsaugoti tenkančius mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, apmokant buto savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai.
Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009).
CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Formuojama teismų praktika, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Apeliantas, nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių, esant išimtis, dėl kurių jis kaip buto savininkas neprivalėtų apmokėti išlaidų. CPK 715 straipsnyje nustatyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento konstatuojama, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė.
Byloje įrodyta, kad 2012-04-24 antstolio S. U. Turto pardavimo iš varžytinių aktu vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/01533 apeliantui buvo perduotas iš varžytinių 2012-03-07 jam parduotas trečiajam asmeniui D. M., priklausantis dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui nuo 2012-06-12, šio Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, įregistruota nuosavybės teisė į šį butą (b. l. 24-25). Tuo pagrindu apeliantas yra ir daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir bendrų namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bendraturtis.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas turi pareigą mokėti ieškovui už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas kitas namo priežiūros paslaugas, nepriklausomai nuo to ar apeliantui nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno jis ar kiti asmenys. Apeliantas neginčija, jog tokios paslaugos nebuvo suteiktos, nėra ginčo dėl išlaidų dydžio. Apelianto argumentai, jog ginčo butas jam perduotas antstolio tik 2013-04-19, jog buvęs buto savininkas D. M. tik 2013-04-19 iš buto išsikėlė bei sutinka sumokėti ginčo mokesčius, nepaneigia fakto, jog apeliantas buto savininku yra nuo 2012-04-24 ir nuo 2012-04-24 jam atsirado pareiga mokėti nurodytos rūšies mokesčius kaip buto savininkui. Sutiktina su pirmosios instancijos išvadomis, jog 2012-04-24 atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą bei į jam priklausančius bendrojo naudojimo objektus, tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviu.
Apelianto argumentai, jog ieškinys paduotas ir byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, kadangi jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Gyventojų registrų tarnybos prie LR VRM 2013-02-21 išrašo duomenys patvirtina, kad apeliantas nuo 2011-07-18 yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Ieškovo pateiktame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l. 3) buvo nurodyta ši apelianto gyvenamoji vieta. Vadovaujantis CPK 29 straipsnio, 432 straipsnio nuostatomis, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti paduodamas pagal skolininko gyvenamąją vietą. Priimtas teismo įsakymas buvo įteiktas apeliantui (duomenys neskelbtini) asmeniškai (b.l. 12). (duomenys neskelbtini) patenka į Kretingos rajono apylinkės teismo aptarnaujamą teritoriją. Apeliantas vėliau, nagrinėjant bylą teisme, neprašė perduoti nagrinėti bylą jo gyvenamosios vietos teismui, nurodydamas, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis su CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus esant šio straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla buvo pradėta nagrinėti nepažeidžiant civilinio proceso įstatymu nustatytų teismingumo taisyklių, o, kadangi apeliantas vėliau neprašė perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas teismingumo taisyklių (CPK 34 straipsnio 1-2 dalys).
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą.