Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. ir atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. P. 3759,18 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje atsakovė pateikė teismui šalių 2016 m. gruodžio 12 d. pasirašytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi šalių prašymo netenkino, atsisakė tvirtinti ieškovės A. P. ir atsakovės I. P. 2016 m. gruodžio 12 d. taikos sutartį. Teismas nurodė, kad jis, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 str.). Patvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį teismas pakeistų notarą, atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų ir notarinių sandorių tvirtinimą. Šalims pasiūlė kreiptis į notarą, kaip valstybės įgaliotą asmenį, tvirtinti nekilnojamojo turto mainų sandorį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. P. ir atsakovė I. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą iš spręsti iš esmės: patenkinti šalių 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą ir patvirtinti šalių sudarytą ir teismui pateiktą 2016-12-12 taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:2016 m. pavasarį ieškovė buvo įtikinusi atsakovę, kad ji už skolą ieškovei turi perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, o sau gauti ieškovės butą, kuris yra prastesnis ir pigesnis. Sudarius tokią taikos sutartį, prašė teismo patvirtinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau teismas taikos sutarties netvirtino, motyvuodamas, kad ginčo nėra ir mainų sutartį gali sudaryti notarine tvarka.Bylos ginčo esmė yra skola, o skirtingų verčių butų mainai yra tik būdas grąžinti skolą, t. y. iš esmės išspręsti bylos ginčą ir atkurti tarp šalių taiką. Tai atitinka teismų praktiką, pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti šalių pateiktą 2016 m. gruodžio 12 d. taikos sutartį.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese įtvirtintų šalių teisių. CPK normos suteikia šalims teisę susitarti dėl ginčo objekto ir dėl procesinių normų taikymo. Šalys pačios gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė A. P. pareiškė ieškinį atsakovei I. P. dėl 3759,18 Eur skolos priteisimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad atsakovė visiškai pripažįsta prievolę sumokėti ieškovei 3759,18 Eur skolą, prievolių teisės teisiniu pagrindu. Taikos sutartimi šalys faktiškai susitaria dėl abiejų šalių turimų butų mainų, t. y. iš esmės šalys siekia sudaryti nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, nekilnojamųjų daiktų vertės skirtumu dengiant atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra kilęs dėl prievolių, nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto nuosavybės perleidimo. Taikos sutartis sudaryta ne dėl kilusio teisminio ginčo, visiškai kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu, kuriam nėra pareikštas ieškinio reikalavimas, neapmokėtas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju mainų sutarties tvirtinimas yra ne teismo, bet notaro funkcija, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį tuo argumentu, kad teismas negali perimti notaro funkcijų. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.