- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-3389-819/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34746-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, „Turto bankas”
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja D. T., D. T., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos interesus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo V. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. T., su kuriuo ji iki pat jo mirties kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo paveldimo turto masę sudarė įvairūs jam priklausę asmeniniai daiktai, tame tarpe ir realią materialinę vertę bei identifikacinius požymius turintys baldai, paveikslai ir kt., kuriuos pareiškėja po tėvo mirties pradėjo faktiškai valdyti. Mirus V. T., paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. T. palikimo perėjimą valstybei.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi informacijos apie galimą V. T. palikimo perėjimą valstybei.
Suinteresuoti asmenys D. T. ir D. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu V. T. buvo našlys. Jo sutuoktinė K. T., su kuriuo santuoką jis sudarė 1973 m. spalio 27 d., mirė (duomenys neskelbtini). V. T. turėjo du vaikus – pareiškėją R. T. ir Č. T., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Č. T. vaikai D. T. ir D. T. į bylą teismo iniciatyva įtraukti suinteresuotais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.12 straipsnis). V. T. mirus, notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų nei V. T. sudarytų testamentų, nei jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad V. T. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre V. T. vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jo sutuoktinės K. T. vardu 1996 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. N-520 pagrindu buvo registruota nuosavybės teisė į ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį keturių ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei ¼ kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notaro biuro notarės Jūratės Mockuvienės 2020 m. spalio 9 d. rašto matyti, kad šiame notarų biure yra pradėta (duomenys neskelbtini) mirusios K. T. paveldėjimo byla, mirusiosios įpėdiniai yra V. T. ir Č. T., kuriems paveldėjimo teisės liudijimas po palikėjos K. T. mirties į ¼ dalį pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nėra išduotas.
Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. T. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėjo dukra – pareiškėja (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, ji savo tėvo turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes ji pareiškėjai turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama įstatyminė V. T. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja priėmė savo tėvo palikimą po jo mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad V. T. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jo sutuoktinės K. T. vardu 1996 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. N-520 pagrindu buvo registruota nuosavybės teisė į ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį keturių ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei ¼ kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notaro biuro notarės Jūratės Mockuvienės 2020 m. spalio 9 d. rašto matyti, kad šiame notaro biure buvo pradėta (duomenys neskelbtini) mirusios K. T. paveldėjimo byla, mirusiosios įpėdiniai yra V. T. ir Č. T., kuriems paveldėjimo teisės liudijimas po palikėjos K. T. mirties į ¼ dalį pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nėra išduotas. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Taigi, šiuo atveju V. T. kaip vienas iš K. T. įpėdinių yra paveldėjęs aukščiau nurodyto K. T. nuosavybės teise turėto turto dalį.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, tame tarpe Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. N2-2172-614/2014 pagal ieškovės R. T. ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 179 straipsnis, 443 straipsnio 8 dalis), pareiškėjos rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad pareiškėja gyvena ir savo gyvenamąja vieta nuo 1998 m. gruodžio 7 d. deklaruoja gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio, kaip teismas nustatė aukščiau, ¼ dalis priklausė pareiškėjos motinai – K. T., o likusi dalis (po 3/8) priklauso suinteresuotiems asmenims D. T. ir D. T. 2009 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-4933 pagrindu. Šiame name nuo 1974 m. liepos 3 d. iki pat savo mirties gyveno ir pareiškėjos tėvas V. T., todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodomais teiginiais, jog po savo tėvo mirties ji kaip savo tvarkė jo palikimą – tėvo asmeninius daiktus (baldus, paveikslus ir kitus daiktus), gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys D. T. ir D. T., kurių gyvenamoji vieta taip pat deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), priešingų aplinkybių nenurodė, pareiškėjos prašymo neginčijo. Todėl, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus jos tėvo V. T. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat V. T. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį V. T., išduoti pareiškėjai R. T.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.