- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-7776-335/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00642-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, R. P., E. L., M. G., R. B.
- Advokatai
- Jolanta Dranseikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, R. P., E. L., M. G., R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. Ž., atstovaujama advokatės Jolantos Dranseikienės, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo A. L. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.
Nurodė, kad pareiškėjos tėvas A. L. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas našliu, turėjo vienintelę dukrą – pareiškėją. Po jo mirties liko 1/12 dalis namo, 1/12 dalis ūkinių pastatų, 1/12 viralinės, 1/12 dalis garažo, 1/12 dalis kiemo rūsio, 1/12 pirties, 1/12 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šį turtą palikėjas paveldėjo po savo sutuoktinės mirties. Po tėvo mirties pareiškėja pradėjo naudotis ir valdyti paliktą palikimą kaip savo: naudojosi ir prižiūrėjo pastatus, bendrasavininkų bendru sutikimu leido naudotis sodyboje nuolat su šeima apsigyvenusiam vienam iš bendrasavininkų A. U. anūkui R. P. su šeima. Taip pat pareiškėja rūpinosi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu A. L. vardu po sutuoktinės mirties ir ji siekia įteisinti savo vardu tėvo palikimą, todėl būtina nustatyti šį juridinį faktą teisme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tik visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus bei teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys R. P., E. L., M. G., R. B. atsiliepimais su pareiškimu sutiko, jam neprieštaravo ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai ir nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja R. Ž. priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Pareiškimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, po (duomenys neskelbtini) mirusio A. L. mirties liko 1/12 dalis namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis viralinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis garažo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis kiemo rūsio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis pirties, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis kiemo statinių (šulinys tualetas), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos jis kartu su pareiškėja, t. y. savo dukra paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po sutuoktinės ir atitinkamai motinos mirties. Nors Nekilnojamojo turto registre be suinteresuotų asmenų, nurodyta, kad dalis aukščiau minėto turto priklauso A. U., tačiau iš teismo 2024-08-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4382-335/2024 matyti, kad teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. B. po motinos A. U. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.
Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2024-05-22 pažyma Nr. S-63 patvirtina, kad po jo mirties per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notaro biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta.
Nustatyta, kad po tėvo mirties pareiškėja pradėjo valdyti paliktą turtą kaip savo, t. y. naudojosi ir prižiūrėjo paliktus pastatus (jų dalį), rūpinosi, kad tėvas paveldėtų savo sutuoktinės turtą. Paaiškinimai apie tai, kad pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą, yra nuoseklūs, šiuos jos teiginius paneigiančių duomenų byloje negauta. Taip pat nėra duomenų, kad po A. L. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar į jį pretenduotų kiti asmenys.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. Ž. po tėvo mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.
Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Byloje susidarė 31,72 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos R. Ž. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Priteisti iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.
Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.