Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-01-19 · Byla Nr. e2KT-4-912/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-19
Bylos Nr.
e2KT-4-912/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2KT-4-912/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04291-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus,

susipažinęs su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartis, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. e2-788-1246/2026 ir Nr. e2-475-1138/2026 sujungimo.

2. Teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme Šalčininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ralenga“ ieškinį atsakovei M. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. S. (V. S.), dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. O., atstovaujama įstatyminio atstovo M. O., ir B. Z. (civilinė byla Nr. e2-788-1246/2026). Šioje civilinėje byloje ieškovė UAB „Ralenga“ ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės M. K. 175 Eur už vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – vandentiekio tinklas), atidalinimo schemos ir kadastrinių bylų parengimą; 2) priteisti iš atsakovės M. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Ralenga“ patikslintą ieškinį atsakovei M. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. O., M. O., B. Z. ir V. S. (civilinė byla Nr. e2-475-1138/2026). Šioje civilinėje byloje ieškovė UAB „Ralenga“ prašo: 1) priteisti iš atsakovės M. K. 225 Eur už vandentiekio tinklo apsaugos zonų servitutų plano parengimą; 2) priteisti iš atsakovės M. K. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Teismo vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, kai skirtinguose teismuose yra nagrinėjamos bylos pagal tos pačios ieškovės ieškinį tai pačiai atsakovei M. K. dėl turtinės žalos, kuri grindžiama tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, t. y. kildinama iš turto (vandentiekio tinklo) bendraturčio pareigos proporcingai savo daliai prisidėti prie turto išlaikymo išlaidų, atlyginimo, tikslinga kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu išspręsti bylų sujungimo klausimą.

Civilinės bylos sujungtinos

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

6. Iš viešos bylų paskirstymo protokolų (https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1) paieškos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų matyti, kad prašomos sujungti civilinės bylos gautos Vilniaus regiono apylinkės teisme, bet, kaip turinčios priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, paskirtos nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjams. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai byla, pagal CPK 62² straipsnio 1 dalį automatiniu būdu yra paskiriama faktiškai nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui (kito negu pagal CPK nustatytą teismingumą) teisėjams, vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui yra suteikta kompetencija išspręsti bylų, faktiškai nagrinėjamų skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismuose, sujungimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-72-790/2024, 14 punktas).

7. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

8. Iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Ralenga“ ieškinį atsakovei M. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. S., dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. O., atstovaujama įstatyminio atstovo M. O., ir B. Z.. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad vandentiekio tinklą nuosavybės teise valdo trys bendrsturčiai: UAB „Vetumas“, E. O. ir A. K. (A. K.). UAB „Vetumas“ ėmėsi iniciatyvos, siekdamas perduoti vandentiekio tinklą UAB „Vilniaus vandenys“, t. y. raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl informacijos pateikimo. UAB „Vilniaus vandenys“ atsakyme nurodė, kokius privalomus dokumentus, norėdamas perduoti vandentiekio infrastruktūrą, turi pateikti infrastruktūros objekto savininkas. UAB „Ralenga“, kuri veikia UAB „Vetumas“ vardu, ėmėsi būtinų veiksmų, norint perduoti vandentiekio infrastruktūrą UAB „Vilniaus vandenys“. M. K., kuri yra A. K. turto paveldėtoja, už atidalijimo schemos ir kadastrinių bylų parengimo darbus, kurie jau yra atlikti, neatsiskaito. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė neįrodė, kad turi reikalavimo teisę M. K. atžvilgiu, nenurodė asmenų ir nepagrindė prašymo įpareigoti M. K. įstatyminius atstovus sumokėti atitinkamas sumas ieškovei.

9. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės „Ralenga“ patikslintą ieškinį atsakovei M. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. O., M. O., B. Z. ir V. S.. Šioje civilinėje byloje nurodomos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-788-1246/2026, išskyrus tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės M. K. išlaidas už vandentiekio tinklo apsaugos zonų servitutų plano parengimą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo analogiškus argumentus kaip ir pirmiau nurodytoje civilinėje byloje.

10. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad abiejų prašomų sujungti civilinių bylų dalykas, faktinis ir teisinis pagrindai iš esmės sutampa: ieškovė UAB „Ralenga“ ieškinio reikalavimus kildinama iš vandentiekio tinklo bendraturčio pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su vandentiekio tinklo perdavimu UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovė šiose bylose reiškia iš esmės analogiškus atsikirtimus, susijusius su jos pareiga atlyginti išlaidas dėl vandentiekio tinklo apsaugos zonų servitutų plano, atidalijimo schemos ir kadastrinių bylų parengimo. Taigi, įvertinus aktualų teisinį reguliavimą bei siekiant greičiau ir teisingiau išnagrinėti pirmiau minėtas civilines bylas, pripažintina, kad yra pagrindas sujungti jas į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Tokiu būdu išnagrinėjus šias bylas bus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis).

11. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys paduotas anksčiau negu Vilniaus regiono apylinkės teisme Šalčininkų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2-788-1246/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2-475-1138/2026.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus regiono apylinkės teisme Šalčininkų rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-788-1246/2026 ir Šiaulių apylinkės teisme Raseinių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-475-1138/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-788-1246/2026 prie civilinės bylos Nr. e2-475-1138/2026.

Vilniaus regiono apylinkės teisme Šalčininkų rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-788-1246/2026 perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus