- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- e2-475-1138/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03877-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.20.1Bendrosios paslaugų sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „R.“ ieškinį (patikslintą) atsakovei M. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. S., dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. O., atstovaujama įstatyminio atstovo, M. O., B. Z., V. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „R.“ kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriais prašė priteisti ieškovei iš atsakovės M. K. 225,00 Eur už vandentiekio tinklo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), apsaugos zonų servitutų plano parengimą, 175,00 Eur už vandentiekio tinklo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) atidalinimo schemos ir kadastrinių bylų parengimą, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad vandentiekio tinklą nuosavybės teise valdo UAB „V.“, E. O. ir A. K.. Vandentiekio tinklas nėra naujas, jam jau beveik 20 metų, todėl natūralu, kad vandentiekio tinklo gedimo ar avarijos tikimybė yra nemaža.
1.2. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022 m. kovo 7 d. rašte Nr. A33(1)-1994 „Dėl vandentiekio tinklo perdavimo“ yra nurodžiusi, kad „UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. SD-2956 nurodė, kad galėtų perimti tik bendro naudojimo tinklą d110 mm“. Taigi vandentiekio tinklo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis d110 mm turi būti iki 2027 m. gruodžio 31 d. perduota UAB „Vilniaus vandenys“.
1.3. Nei ieškovės, nei atsakovės sutikimas tam ne tik nėra reikalingas, bet ir neturi teisinės reikšmės, kadangi šis reikalavimas kyla iš įstatymo. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 6 d. 1 p. yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas: „Kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, turi būti: 1) iki 2027 m. gruodžio 31 d. perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo ir išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, o tuo atveju, kai jau sudarytos ilgesnės negu iki 2027 m. gruodžio 31 d. galiojančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) sutartys, nedelsiant po jų galiojimo pabaigos (sutarčių galiojimo negalima pratęsti), bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po tokių sutarčių galiojimo pabaigos“.
1.4. Didžiąją dalį vandentiekio tinklo nuosavybės teise valdanti UAB „V.“ ėmėsi iniciatyvos, siekdama perduoti minėtą vandentiekio tinklą viešajam vandens tiekėjui ir raštu dėl to kreipėsi UAB „Vilniaus vandenys“, prašydama pateikti informaciją dėl išlaidų už servitutų plano parengimą ir įvadų atskyrimą. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė savo 2025 m. rugpjūčio 19 d. atsakymą Nr. SD25-2638, kuriame nurodė kokius privalomus dokumentus, norėdamas perduoti vandentiekio infrastruktūrą, turi pateikti infrastruktūros objekto savininkas. Be to, bendrovė nurodė, jog „Tam, kad perėmusi infrastruktūrą Bendrovė turėtų galimybę ją prižiūrėti ir eksploatuoti, reikalinga nustatyti žemės sklype servitutą“. Taip pat pažymėjo, kad „Vadovaujantis minėtomis Aprašo nuostatomis, perduodamos infrastruktūros bei jos eksploatavimui būtinus dokumentus turi parengti ir pateikti Bendrovei infrastruktūros objekto savininkas“.
1.5. UAB „V.“ yra sustabdžiusi savo veiklą įmonė, todėl pagal 2025 m. kovo 28 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ vardu, veikia UAB „R.“.
1.6. Paaiškėjo, kad vandentiekio tinklo bendrasavininkas A. K. yra miręs ir jo valdomą vandentiekio tinklo dalį paveldėjo dvi paveldėtojos, t. y. M. K. ir B. Z..
1.7. UAB „V.“ elektroniniais laiškais kreipėsi į bendrasavininkes M. K. ir B. Z. informuodamas jas apie planuojamus vandentiekio tinklo darbus, buvo nurodytos pateiktos planuojamos išlaidos, pasiūlyta pasirašyti paslaugų užsakymo sutartį, bet viena iš bendrasavininkių M. K. jokios pozicijos dėl planuojamų darbų neišreiškė. Tuo tarpu su B. Z. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo B. Z. įsipareigojo padovanoti ieškovei jai priklausančią vandentiekio tinklo dalį.
1.8. Ieškovei atlikus vieną iš darbų – vandentiekio tinklo servitutų plano parengimą, UAB „V.“ kreipėsi į bendrasavininkę M. K. el. paštu, kad ji apmokėtų jai priklausančią 225,00 Eur dalį pagal sąskaitą-faktūrą Nr. RAL25. Ieškovė gavo, manytina, M. K. atstovės pagal įstatymą atsakymą, kurį galima suprasti ir vertinti tik kaip vandentiekio tinklo bendrasavininkės atsisakymą apmokėti jai priklausančią dalį išlaidų. E. O. pervedė UAB „R.“ jai priklausančią apmokėjimo už servitutų plano parengimą dalį 450,00 Eur, o UAB „V.“, kuri šiuo metu veiklos nevykdo, pasirašė įsipareigojimą apmokėti UAB „R.“ už atliktus darbus. Servitutų planai kiekvienam sklypui buvo parengti.
1.9. UAB „V.“ registruotu laišku kreipėsi į bendrasavininkes M. K. ir B. Z. informuodamas jas, be kitų aspektų, apie tai, kad „pradėti atlikinėti reikiami darbai, užsakyta atidalinimo schema ir parengtos kadastrinės bylos. Atidalinimo schema ir kadastrinės bylos buvo parengti. Ieškovė prašė apmokėti sąskaitą Nr. RAL25/6 iš viso 175,00 Eur sumai, tačiau sąskaita apmokėta nebuvo. Tuo tarpu E. O. pervedė UAB „R.“, jai priklausančią apmokėjimo už atidalinimo schemos ir kadastrinių bylų parengimą dalį – 350,00 Eur, o UAB „V.“, kuri šiuo metu veiklos nevykdo, pasirašė įsipareigojimą apmokėti UAB „R.“ už atliktus darbus.
2. Atsakovė M. K. pateikė atsiliepimus į pareikštus ieškinius, kuriuose prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Savo nesutikimą grindė tuo, kad prievolė mokėti už plano servituto nustatymui žemės sklype, kuriame yra vandentiekis ir nuotekų šalinimo tinklas, taip pat už atidalinimo schemos ir kadastrinių bylų parengimą neatsirado nei įstatymo nei sutarties pagrindu.
2.2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas neįpareigoja atsakovės neatlygintinai perduoti savo nuosavybę, neįpareigoja parengti servituto planą būsimam galimam vandentiekio perdavimui . Įstatymo (žr. 2024 m. spalio 1 d. redakciją) 1 straipsnio 4, 11-12 dalyse numatyta, kad išpirkimas yra galimas jei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai atitinka viešojo tiekėjo nustatytus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus. Šio įstatymo straipsnio įgyvendinimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. patvirtintame „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos apraše . Viešasis tiekėjas , šiuo atveju UAB „Vilniaus vandenys“ turi preliminariai nustatyti, ar tinklai reikalingi viešajam tiekėjui, ar jie tinkami eksploatuoti, tuo klausimu kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl savininko nustatymo, raštu kreiptis į savininką prašymu pateikti dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl tinklų tinkamumo ir reikalingumo priimti (žr. 4, 5 punktus). Apraše nėra numatyta, kad savininkas turi patekti servitutinį planą (žr. 9 punktą). Parengęs atitinkamą išvadą, viešasis tiekėjas ją siunčia savininkui, prašydamas jo sutikimo, ir tik jam sutikus inicijuoja infrastruktūros objekto išpirkimą arba perėmimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Vilniaus vandenys“ laikėsi numatytų procedūrų, įgyvendino savo teises ir pareigas vandentiekio atžvilgiu . Priešingai, iš UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymo į matyti, kad pasiūlymas perduoti minėtą infrastruktūrą nei A. K. nei atsakovei M. K. nebuvo teiktas. Į bendrovę dėl įvertinimo, ar infrastruktūra reikalinga ir tinkama viešajam vandens tiekimui, nebuvo kreiptasi.
2.3. Ieškovas pateikė 2025 m. balandžio 25 d. susitarimą tarp UAB „V.“ ir UAB „R.“. Atsakovė nėra šio susitarimo šalis, todėl ir šio susitarimo pagrindu jai prievolė neatsirado. Atsakovė iš UAB „R.“ jokių darbų ar paslaugų neužsakinėjo, dėl to jai išrašytos sąskaitos susimokėti už atliktus darbus neturi teisinio pagrindo. Civilinio kodekso 4.76 str., kuriuo grindžiamas ieškinys, šiuo atveju netaikytinas, nes UAB „R.“ nėra vandentiekio bendraturtis ir atsakovei prievolė trečiajam asmeniui, susijusi su daiktu, neatsirado.
2.4. Ieškinyje minimam vandentiekio tinklui servitutas yra nustatytas. Iš pridedamų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad A. K., atsakovės ir trečiojo asmens B. Z. tėvui, priklausančiuose žemės sklypuose unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos – vandentiekio ir nuotekų šalinimo apsaugos zonos, kurios galiojo iki 2023 m. sausio 1 dienos. Vilniaus Apskrities viršininko 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo pagrindu suformuotas atskiras sklypas vandentiekio apsaugai bei priežiūrai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas servitutas. Tokiu būdu ieškovės parengti planai, reikalingi servituto nustatymui atsakovės ir galimai trečiojo asmens žemės sklype, yra pertekliniai ir nereikalingi.
2.5. Reikalavimo dėl netinkamo vandentiekio eksploatavimo ar priežiūros ieškovė nereiškia. Dėl to argumentai, kad tinklas yra senas ir tinklo avarijos ar gedimo tikimybė nemaža ir t.t., šiai bylai jokios reikšmės neturi.
Atsiliepimas
3. Tretysis asmuo B. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog jos dalis būtų perduota UAB „Vilniaus vandenys“.
4. Ieškovė UAB „R.“ pateiktame dublike savo pozicijos išdėstytos ieškinyje nepateikė.
4.1. Nurodė, kad į UAB „Vilniaus vandenys“ buvo oficialiai kreiptasi 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu. UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. SD-2956 patvirtina, kad, priešingai nei teigia atsakovė, į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įvertinimo, ar infrastruktūra reikalinga ir tinkama viešajam vandens tiekimui oficialiai buvo kreiptasi. UAB „Vilniaus vandenys“ oficialiai pateikė savo poziciją šiuo klausimu nurodydama, kad bendrovė galėtų eksploatuoti d110 mm vandentiekio tinklą bei nurodydama, kokius veiksmus ir procedūras vandentiekio savininkas turi atlikti, norėdamas perduoti vandentiekio tinklus, įskaitant ir privalomą servituto nustatymą.
4.2. Pastebėtina, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pozicija dėl minėtų klausimų yra nurodyta ir bendrovės 2022 m. kovo 29 d. rašte Nr. SD22-1061, kuriame viešasis vandens tiekėjas aiškiai nurodė, kad Vandentiekio tinklas galėtų būti perduotas Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, jeigu būtų atskirti įvadai nuo Vandentiekio tinklo bei įregistruotas servitutas žemės sklypui. Taigi UAB „Vilniaus vandenys“ oficialiai patvirtino savo suinteresuotumą vandentiekio tinklu. Pastebėtina, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pozicija dėl servitutų nustatymo taip pat yra nurodyta ir bendrovės 2025 m. liepos 21 d. Nr. rašte SD25-2392.
4.3. Pažymėtina, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas (ar jo įgaliotas atstovas) savo iniciatyva turi teisę teikti prašymą viešajam vandens tiekėjui, regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui išpirkti ar perimti iš jo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Šio įstatymo straipsnio įgyvendinimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 440 „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos aprašo III skyriuje. Iš minėto reglamentavimo yra aišku, kad vandentiekio tinklo perdavimas viešajam vandens tiekėjui gali būti inicijuotas ir pačių vandentiekio tinklo savininkų.
4.4. Būtent tokiu būdu yra siekiama perduoti UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio tinklą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pridedamas tuometinių minėto vandentiekio tinklo savininkų 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. B197828 UAB „Vilniaus vandenys“. Minėtu raštu buvo prašoma atlygintinai perimti vandens tiekimo vamzdyną ilgis 385,20 m., esantį (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad minėtą raštą pasirašė ir atsakovės tėvas A. K.. Minėtas raštas patvirtina, kad vandentiekio tinklo bendrasavininkai jau nuo 2019 metų buvo pradėję domėtis kaip perduoti tinklą UAB „Vilniaus vandenys“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. SD-2956 yra atsakymas į vandentiekio tinklo savininkų 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. B197828 UAB „Vilniaus vandenys“.
4.5. Atsakovė kaip vandentiekio tinklo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė negali paneigti savo pareigos proporcingai apmokėti išlaidas minėto nekilnojamojo daikto mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
4.6. Jeigu atsakovė nesutinka įstatyminiu pagrindu perduoti vandentiekio tinklą UAB „Vilniaus vandenys“, tai tokią savo poziciją atsakovė turi įrodinėti pareikšdama ieškinį teisme, o ne vengdama proporcingai savo daliai atsakyti pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu.
Atsiliepimas
4.7. Nors atsiliepime atsakovė teigia, kad ieškinyje minimam vandentiekio tinklui servitutas yra nustatytas, tačiau ir šis atsakovės teiginys neatitinka tikrovės. Palyginus atsakovės atsiliepime nurodytus žemės sklypų unikalius daikto numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su vandentiekio tinklo, unikaliu daikto numeriu (duomenys neskelbtini) bei UAB „Vilniaus vandenys“ rašte nurodytu žemės sklypo unikaliu daikto numeriu (duomenys neskelbtini), tampa aišku, kad atsiliepime nurodyti žemės sklypai niekaip nėra susiję su vandentiekio tinklu. Be to, faktinę aplinkybę, kad reikalingi servitutai iki šiol nėra nustatyti patvirtina ir priminimai bei pastebėjimai (pažymėjimai) pridedamuose UAB „Vilniaus vandenys“ oficialiuose raštuose.
4.8. Nors atsakovė teigia, kad „Ieškovas neįrodė, jog turi reikalavimo teisę M. K. atžvilgiu“, tačiau faktiškai yra priešingai, atsakovė neįrodė, kad jai negalioja CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta pareiga proporcingai savo daliai atsakyti pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat apmokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir teisinis reglamentavimas bei pridėti priedai taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ pozicija nurodyta oficialiuose raštuose patvirtina, kad vandentiekio tinklas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), su UAB „Vilniaus vandenys“ žinia bei derinant su UAB „Vilniaus vandenys“, yra ruošiamas perdavimui viešajam vandens tiekėjui (siekiama vandentiekio tinklo d110 vamzdį oficialiai atskirti nuo d32 įvadų, padaryti atskirą tinklo d110 kadastrinę bylą, įregistruoti reikalingus servitutus). Atsakovė, kaip vandentiekio tinklo bendrasavininkė privalo proporcingai savo daliai apmokėti vandentiekio tinklo perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“ išlaidas.
4.9. Pabrėžtina, kad atsakovei dar 2025 m. kovo 17 d. buvo išsiųstas registruotas laiškas prie kurio buvo pridėtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 7 d. raštas Nr. A33(1)-1994. Minėtame rašte yra nurodyta tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tiek UAB „Vilniaus vandenys“ pozicija dėl vandentiekio tinklo ir jo perdavimo tvarkos.
5. Atsakovė M. K. pateiktame triplike prašė ieškinį atmesti.
5.1. Papildomai nurodė, kad pateikti raštai yra konsultacinio informacinio pobūdžio reikalinis susirašinėjimas su fiziniu asmeniu M. O., neturintys jokios įrodomosios reikšmės, nes nesukuria M. K. jokių prievolių UAB „R.“ atžvilgiu.
5.2. Perdavimo iniciatyva priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, kuri šiuo atveju jokios iniciatyvos neparodė.
5.3. Norminiai aktai nėra imperatyvaus pobūdžio, įpareigojantys atsakovę ar jos įstatyminius atstovus sumokėti ieškovės prašomą sumą už plano parengimą.
5.4. Civilinio kodekso 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas, naudojantis bendru daiktu, o ne galimas jų išlaidas siekiant perduoti atlygintinai ar neatlygintinai daiktą tretiesiems asmenims. Šiuo atveju reikalaujami pinigai už paslaugos suteikimą, dėl kurios atsakovė ar jos įstatyminiai atstovai nesitarė. Pagal minėtą straipsnį kiti bendraturčiai turi teisę reikalauti nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą tik tuo atveju, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą). Tokių duomenų ieškovė nepateikė.
5.5. Ieškovė neginčija, kad dėl servitutų plano parengimo tarėsi su UAB „V.“, o ne su atsakove ar jos įstatyminiais atstovais.
5.6. Dublike teigiama, kad atsakovė kaip vandentiekio tinklo bendrasavininkė privalo proporcingai savo daliai apmokėti vandentiekio tinklo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „ Vilniaus vandenys“ išlaidas. Tačiau bendrovė nurodė, jog galėtų perimti dalį vandentiekio eksploatacijai. Be to, nurodė, kad tinklas galėtų būti perduotas Vilniaus rajono savivaldybei jos iniciatyva. Todėl tinklo perdavimo išlaidų atsakovė neprivalo.
5.7. Be to, atsakovės nuosavybės teises į minimo vandentiekio tinklo dalį saugo Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsnis, kuriame nurodoma, jog nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Ginčo su Vilniaus rajono savivaldybe dėl servituto nustatymo ir priverstinio vandentiekio tinklo perdavimo nėra, todėl atsakovė jokių su tuo susijusių išlaidų dengti neprivalo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
6. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. K., gim. (duomenys neskelbtini). įregistruota nuosavybės teisė į ¼ dalį vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodytų tinklų ½ dalis priklauso UAB „V.“ ir likusi ¼ dalis priklauso E. O.. Nagrinėjamos bylos duomenimis A. K. mirė, jo palikimas (duomenys neskelbtini) priimtas atsakovės M. K.. Testamentų registro išrašo duomenimis 2024 m. kovo 19 d. užregistruota, kad palikimą priėmė ir B. Z..
7. Nagrinėjamos bylos duomenimis UAB „V.“, kurią atstovaujanti UAB „R.“ siekia perduoti aptariamus vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus vandenys“. Iš teismui pateikto susirašinėjimo matyti, jog UAB „Vilniaus vandenys“ 2025 m. rugpjūčio 19 d. atsakyme Nr. SD25-2638, be kita ko nurodė, jog infrastruktūros priežiūrai žemės sklype reikalinga nustatyti servitutą, o taip pat, jog tokius dokumentus turi pateikti infrastruktūros objekto savininkas.
8. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog buvo parengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planas, tačiau atsakovė M. K. nesutinka sumokėti 225,00 Eur pagal jai išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. RAL25. Byloje taip pat nėra ginčo, kad buvo parengti ieškovės nurodomi atidalijimo schema ir kadastrinių matavimų byla, tačiau atsakovė M. K. nesutinka sumokėti 175,00 Eur (iš kurių 100,00 Eur už kadastrinių bylų parengimą ir 75,00 Eur už tinklo atidalinimo schemą) pagal jai išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. RAL25/6.
9. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, turi būti iki 2027 m. gruodžio 31 d. perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo ir išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, o tuo atveju, kai jau sudarytos ilgesnės negu iki 2027 m. gruodžio 31 d. galiojančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) sutartys, nedelsiant po jų galiojimo pabaigos (sutarčių galiojimo negalima pratęsti), bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po tokių sutarčių galiojimo pabaigos. Pagal aptariamos straipsnio dalies 2 punktą jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba perdavimo viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo iniciatyva sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
10. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad aptariamo straipsnio 15 dalis numato, jog jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas.
11. Šiuo metu galiojančio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 4-6 punktai numato viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiksmus siekiant perimti infrastruktūros objektus, tuo tarpu aprašo 7-13 punktai numato galimybę (ir tvarką) pačiam infrastruktūros objekto savininkui teikti prašymus viešajam geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, kurio veiklos teritorijoje yra infrastruktūros objekto savininko prašomas perimti arba išpirkti infrastruktūros objektas.
12. Aptariamo aprašo 11 punktas numato, kad viešasis geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, spręsdami infrastruktūros objekto reikalingumo ir tinkamumo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui klausimą, turi teisę: 11.1. prašyti infrastruktūros objekto savininko pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, susijusius su infrastruktūros objekto statyba, įsigijimu ir eksploatavimu; 11.2. patikrinti infrastruktūros objekto techninę būklę.
13. Vertindamas aptariamą teisinį reguliavimą ir šalių argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose, teismas pažymi, kad nors įstatymas ir numato, kad tam tikra infrastruktūra gali būti perimta ar išperkama viešojo vandens tiekėjo, tačiau ginčai dėl tokios infrastruktūros perdavimo bet kuriuo atveju yra sprendžiami teismo, tuo tarpu jokio teismo sprendimo dėl įpareigojimo atsakovei M. K. perduoti tam tikrą infrastruktūrą pateikta nebuvo. Nagrinėjamu atveju be kita ko svarbu ir tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovei teiktame rašte patvirtino, kad pasiūlymo perduoti minėtą infrastruktūrą nei A. K. nei atsakovei M. K. neteikė.
14. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog nuosavybės teise valdant vandentiekio tinklus yra jų gedimo ar avarijos rizika, tačiau tai nesuteikia teisės vienam bendraturčiui už kitą bendraturtį nuspręsti dėl pastarajam priklausančios nuosavybės teisės dalies perdavimo UAB „Vilniaus vandenys“. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog buvo priimtas sprendimas dėl M. K. turto paėmimo visuomenės poreikiams, jog turtas atidalintas išmokant atsakovei kompensaciją ir bendroji dalinė nuosavybė yra pasibaigusi, ar buvo priimtas kitas teismo sprendimas ribojantis M. K. nuosavybės teisę ar įpareigojantis M. K. perduoti savo nuosavybės teisę kitiems asmenims.
15. Nagrinėjamoje civilinė byloje ieškovė neįrodė, kad M. K. (jos įstatyminė atstovė) buvo išreiškusi valią savo nuosavybės teisę į dalį vandentiekio tinklų perduoti UAB „Vilniaus vandenys“, taip pat jog jų prašymu ar sutikimu buvo rengtas žemės sklypo servituto planas, atidalijimo schema ir kadastrinių matavimų bylos etc. Kartu teismas pažymi, kad vien pateiktuose raštuose nurodomas UAB „Vilniaus vandenys“ suinteresuotumas vandentiekio tinklo perėmimu savaime negali nulemti atsakovės nuosavybės teisės pasibaigimo arba pasibaigimo būtent ieškovės nurodomos sąlygomis ir laiku, o ne, pavyzdžiui, 2027 metų pabaigoje, be kita ko nepaneigia atsakovės teisės ginčyti tokį galimą nuosavybės teisės pasibaigimą.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).
17. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju M. K. (jos įstatyminė atstovė) savo valia jokių paslaugų dėl servituto plano, atidalijimo schemos ir kadastrinių matavimų bylų parengimo neužsakinėjo. Nurodytos paslaugos užsakytos vieno iš bendraturčių iniciatyva. Be to, nurodytos išlaidos nėra susijusios su bendrosios nuosavybės teise valdomo turto išlaikymu ar priežiūra ir yra nulemtos tik ieškovės siekio perleisti nuosavybės teisę, todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad prievolė apmokėti už plano servituto nustatymui, atidalijimo schemos ir kadastrinių matavimų bylų parengimą M. K. neatsirado nei įstatymo, nei sutarties pagrindu.
18. Teismas sutinka, kad buvę vamzdynų savininkai, įskaitant ir A. K., iš tiesų prašė UAB „Vilniaus vandenys“ atlygintinai perimti vamzdyną dar 2019 metais, tačiau po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) M. K. (jos įstatyminė atstovė) sutikimo dėl vamzdynų perdavimo (ypač dėl neatlygintinio), plano servitutui nustatyti, atidalijimo schemos ar kadastrinių matavimų bylų rengimo nebuvo išreiškusios. Bylos duomenimis ieškovė siekė gauti tokius sutikimus, tačiau nesėkmingai.
19. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmeniui privačios nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn perduodama tik esant įstatymo nustatytoms būtinoms sąlygoms, užtikrinant teisingą atlyginimą už nuosavybės perleidimą, išskyrus atvejį, kai savininkas sutinka perleisti nuosavybę neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-403/2024, 31 punktas).
20. Šioje byloje teismas taip pat negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jeigu atsakovė nesutinka įstatyminiu pagrindu perduoti vandentiekio tinklą UAB „Vilniaus vandenys“, tai tokią savo poziciją atsakovė turi įrodinėti pareikšdama ieškinį teisme. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ne viešasis vandens tiekėjas siekė perimti vandentiekio tinklą ir dėl to kreipėsi į teismą atsakovei nesutinkant to padaryti, o vienas iš infrastruktūros savininkų negavęs visų bendraturčių sutikimo siekia būtent šiuo metu perduoti vandentiekio tinklą ir pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti dalį išlaidų už veiksmus, kurių M. K. atlikti neprašė, pritarimo tokių veiksmų atlikimui neišreiškė.
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad neturi pagrindo tenkinti pareikšto ieškinio ir priteisti ieškovei iš atsakovės dalies lėšų už servituto plano, atidalinimo schemos ir kadastrinių bylų parengimą, todėl ieškinys netenkintinas.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos teisinės pagalbos išlaidos – 1 105,00 Eur.
24. Šioje byloje teismas patyrė 7,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos sudaro mažesnę nei minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl valstybei nėra priteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai įstatyminės atstovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 105,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.