Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1191/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
2A-1191/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
D. D., G. P.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1191/2013
Teismo proceso Nr. 2-56-3-00440-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7.; 44.5.2.17.; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EXTAZE“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-737-510/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EXTAZE“ ieškinį atsakovams D. D. ir G. P. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. C., J. Z., R. M., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nuova 5“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, kylančios dėl netinkamo pareigų vykdymo, taikymo sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovui UAB „EXTAZE“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kirkiliavas“.

Susipažinęs su ieškovo veiklos bei finansinės būklės dokumentais, ieškovo bankroto administratorius pareiškė ieškinį, kuriuo prašė ieškovui priteisti solidariai iš atsakovų D. D. ir G. P., buvusių ieškovo vadovų, 63 093,08 Lt žalai atlyginti. Šiuos reikalavimus bankroto administratorius grindė tuo, jog atsakovė G. P., būdama ieškovo vadove, neatliko bendrovės lėšų ir kito turto inventorizacijos bei priėmimo – perdavimo aktu neperdavė naujam paskirtam įmonės vadovui atsakovui – D. D., bendrovės lėšų, turto ir dokumentacijos, netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos. Nors ieškovo veiklos laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. kovo 20 d. buvo perkamos statybinės medžiagos, atliekami statybos remonto darbai, tačiau nėra jokių finansinių dokumentų, pagrindžiančių minėtus ūkinius veiksmus. Atsakovas D. D., anot bankroto administratoriaus, netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovo pareigas netvarkydamas buhalterinės apskaitos, nespręsdamas įmonės mokumo atstatymo klausimo (neinicijavo akcininkų susirinkimo, neinformavo akcininkų dėl įmonės ūkinės finansinės būklės, akcininkai nebuvo informuoti apie investuotų lėšų panaudojimą), laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Tokiais savo veiksmais atsakovai sukėlė ieškovui žalą, lygią skirtumui tarp finansinių reikalavimų ir turto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovų ir trečiojo asmens J. Z., vieno iš ieškovo akcininkų, paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai paneigia abiejų atsakovų kaltės prezumpciją. Pagal trečiojo asmens J. Z. paaiškinimus ieškovas iki 2009 m. kovo mėn., kai buvo atidarytas ieškovo administruotas pramogų klubas, jokių pajamų neturėjo, po 2009 m. kovo mėn. įmonei faktiškai vadovavo kitas akcininkas R. C., kuris neleido atsakovui D. D. vykdyti savo pareigų. Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo J. Z. taipogi paaiškino, kad ieškovo akcininkai nurodydavo atsakovams kokias statybines medžiagas, reikalingas klubo įrengimui, pirkti. Atsižvelgęs į trečiojo asmens J. Z. paaiškinimus bei faktą, jog atsakovė įmonėje dirbo nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d., šiuo laikotarpiu ieškovas jokių pajamų negavo, teismas sprendė, jog atsakovė ieškovo kreditoriams jokių nuostolių negalėjo padaryti.

Ieškovo reikalavimą priteisti žalą iš atsakovo D. D. teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taipogi pripažino nepagrįstu. Teismas nurodė, jog ieškovo bankroto administratorius nepateikė įrodymų, jog pramogų klubo įrengimui nuo 2008 m. spalio mėn.– 2009 m. kovo mėn. pirktos statybinės medžiagos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Anot teismo, tuo atveju, jeigu ieškovo bankroto administratorius mano, kad ginčo statybines medžiagas ar jų dalį atsakovas panaudojo ne pagal paskirtį, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį dėl jų vertės priteisimo. Vien tai, jog remonto darbai buvo atliekami nesant rašytinės klubo patalpų nuomos sutarties ir rangos sutarties, neleidžia teigti, kad statybinės medžiagos panaudotos neteisėtai. Teismas taip pat pažymėjo, jog nėra paneigti atsakovo ir trečiojo asmens J. Z. teiginiai, kad klubo veikla 2010 m. liepos mėn. nutrūko dėl ieškovo akcininkų tarpusavio nesutarimų. Atsakovas 2010 m. liepos 16 d. kreipėsi į ieškovo akcininkus su prašymu atleisti jį iš direktoriaus pareigų, tačiau akcininkai sprendimo šiuo klausimu nepriėmė. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo R. C., kurio kreditorinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje yra 90 211,84 Lt ir sudaro didžiąją dalį ieškovo kreditorių reikalavimų (121 285,08 Lt), manydamas, jog ieškovas yra nemokus, kaip akcininkas turėjo teisę inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą. Faktą, jog atsakovas tinkamai tvarkė ieškovo apkaistą, teismo požiūriu, paneigia Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00727-10.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „EXTAZE“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl atsakovės G. P. neteisėtų veiksmų. Atsakovės G. P. darbo UAB „EXTAZE“ direktore metu nebuvo fiksuojamas statybinių medžiagų panaudojimas, neatlikta įmonės lėšų ir kito turto inventorizacija. Atsakovė taipogi netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos bei neperdavė įmonės turto ir dokumentų kitam vadovui. Spręsdamas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, anot apelianto bankroto administratoriaus, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi atsakovų ir trečiojo asmens J. Z. paaiškinimais, kadangi įmonei patalpos, kuriose buvo atidarytas pramogų klubas, perduotos tik 2009 m. vasario 4 d., ir nėra jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas šiose patalpose būtų vykdęs statybos darbus. Akivaizdu, kad įmonės vadovai už įmonės lėšas pirktas statybines medžiagas panaudojo ne įmonės reikmėms. Atsakovės vadovavimo UAB „EXTAZE“ metu įmonė vykdė aktyvią veiklą, ką patvirtina jos turėto turto bei įsipareigojimų dydžio pokyčiai. Trečiojo asmens J. Z. paaiškinimai, kad įmonės akcininkai spręsdavo, kokias prekes pirkti, neatlaiko jokios kritikos, nes byloje nėra dokumentų apie vykusius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų buvę spręsti medžiagų pirkimo klausimai.

2. Dėl atsakovo D. D. neteisėtų veiksmų. Apelianto bankroto administratorius pabrėžia, jog atsakovas nesilaikė atsistatydinimo iš bendrovės vadovo pareigų tvarkos, todėl laikytina, kad įmonės vadovu jis dirbo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vadovaudamas įmonei atsakovas dideliais kiekiais pirko statybines ir kitas medžiagas (12 743,66 Lt), tačiau kur jos buvo panaudotos duomenų nėra. Be to, atsakovas sumokėjo V. N. už atliktus statybos darbus 42 000 Lt, nors nėra jokių įrodymų, kad tokie darbai buvo atlikti. Atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo šaukiami akcininkų susirinkimai, o įmonės akcininkai - informuojami apie įmonės finansinę situaciją. Bankroto administratorius pažymi, jog atsakovas taipogi nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nors įmonė dar 2008 m. pabaigoje buvo nemoki, netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, iškėlus įmonei bankroto bylą – neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų. Teismas neturėjo pagrindo, remdamasis Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00727-10, konstatuoti, kad atsakovas tinkamai tvarkė apelianto apskaitą, nes įmonės auditas šioje baudžiamojoje byloje atliktas nebuvo, o ir pati byla buvo iškelta sprendžiant įmonės dokumentų perdavimo klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Anot atsakovės, apelianto bankroto administratorius teigdamas, jog įmonė, atsakovės vadovavimo laikotarpiu, vykdė veiklą, privalėjo įrodyti, kokiose patalpose buvo vykdoma veikla, kokias paslaugas įmonė teikė ir pajamas gavo. Atsakovės vadovavimo laikotarpiu, kaip paaiškino trečiasis asmuo J. Z., buvo remontuojamos patalpos, o įmonė jokio turto neturėjo. Pagrindinius veiksmus dėl apelianto veiklos atliko įmonės akcininkai. Taigi apelianto bankroto administratorius nepagrindė, kokiais atsakovės veiksmais įmonei galėjo būti padaryta žala. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant neteisėtų atsakovo veiksmų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. D. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą nepakeistą. Jis teigia, jog iš apelianto nurodomų aplinkybių nesuprantama apie kokią ir kokio dydžio žalą yra kalbama. Apelianto reikalavimai yra grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiais įrodymais, bet prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovų, trečiojo asmens J. Z. paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, kurie visiškai paneigia abiejų atsakovų kaltės prezumpciją. Bylos medžiaga patvirtina, jog klubas buvo atidarytas tik 2009 m. kovo mėn., o iki tol buvo vykdomas patalpų remontas. Faktą, jog UAB „EXTAZE“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai patvirtina Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gruodžio 27 d. pranešimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teisme siekiama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktine ir teisine prasme.

Apeliaciniame skunde apeliantas, įrodinėdamas atsakovų, kaip UAB „EXTAZE“ buvusių vadovų, pareigų netinkamą vykdymą, akcentuoja pirmosios instancijos teismo ydingą įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimą ir taikymą, kuris lėmė, kad atsakovų veiksmai kvalifikuoti klaidingai, o netinkama veiksmų kvalifikacija sąlygojo netinkamas teismo išvadas dėl ginčo dalyko. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai iš esmės tapatūs ieškinio pagrindams. Dėl šios priežasties, pasisakant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, visų pirma, būtina aptarti įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų taikymo klausimus, kadangi tinkamas įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymas nulemia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimą, sudaro prielaidas identifikuoti ginčo dalyką bei, esant pagrindui, konstatuoti atsakovų civilinės atsakomybės dėl apeliantui padarytos žalos sąlygų buvimą. Taip pat kolegija sprendžia, kad aktualu, atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį pagrindą, pasisakyti ir dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Apeliacinio skundo, kaip ir ieškinio, faktinį pagrindą sudaro visetas aplinkybių, kurios, anot apelianto bankroto administratoriaus, kvalifikuotinos kaip patvirtinančios, jog atsakovai apelianto atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Tiksliau, apeliantas teigia, jog atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad nebuvo tinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, atsakovai neužtikrino įmonės turto pagrįsto panaudojimo, laiku neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo, nevykdė savo pareigų informuoti akcininkus apie įmonės finansinę būklę, o atsakovas, be paminėtų veiksmų, taip pat neperdavė apelianto bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų. Taigi atsakovų civilinė atsakomybė įrodinėjama įvairiais pagrindais, kurie pagal savo pobūdį yra susiję su atitinkamų teisės aktų reikalavimų nesilaikymu.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ v. R. M., bylos Nr. 3K-3-64/2013).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus įmonės vadovo veiklą ir civilinę atsakomybę reglamentuojančių įstatymų išaiškinimus teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą yra susiję su tuo, ar atskiru atveju egzistuoja faktinės aplinkybės, patvirtinančios, jog įmonės vadovas, organizuodamas įmonės veiklą, pagal objektyvius elgesio standartus padarė viską, kas nuo jo priklausė, tai yra savo fiduciarines pareigas atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes vykdė rūpestingai, apdairiai ir protingai. Civilinė atsakomybė įmonės vadovui gali kilti tik nustačius visetą faktinių aplinkybių: vadovo netinkamo pareigų vykdymo faktą, įmonės patirtą žalą bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp įmonės administracijos vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir įmonės patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei ryšio tarp šių veiksmų ir apelianto patirtos žalos.

Dėl faktinių aplinkybių ir jų vertinimo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, taigi nėra ir pagrindo kvestionuoti teismo padarytą išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovai atliko jo teises pažeidžiančius veiksmus, t. y. netinkamai vykdė savo kaip apelianto administracijos vadovų pareigas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „EXTAZE“ buvo įsteigta 2008 m. spalio 28 d. (t. 1, b. l. 8), įmonės steigėjai bei akcininkai – tretieji asmenys J. Z. ir R. C. (t. 2, b. l. 11-12). Pagal įmonės įstatuose nurodytus įmonės veiklos objektą (pramogų centro veikla; pramoginių renginių, koncertų organizavimas; laisvalaikio organizavimo veikla; viešasis maitinimas) (t. 2, b. l. 13) bei atsakovų, trečiųjų asmenų J. Z. ir R. C. paaiškinimus (t. 3, b. l. 33, 38-39), įmonė buvo įkurta siekiant patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) atidaryti pramogų klubą. Įmonės veikloje dalyvavusių atsakovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimai tuo aspektu, jog paminėtos patalpos pagal savo būklę pramoginio klubo veiklai tinkamos nebuvo, dėl ko buvo organizuojamas jų remontas, sutampa. Kasos pajamų orderiai, išrašyti laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. kovo 9 d. (t. 2, b. l. 2-7), įmonės ir jos akcininkų 2008 m. gruodžio 3 d. sudarytos paskolos sutartys (t. 2, b. l. 8-9) patvirtina, kad akcininkai įmonei paskolino po 60 000 Lt. Pagal baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00727-10 esančias tarp įmonės ir trečiojo asmens R. C. 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. vasario 20 d., 2009 m. kovo 9 d. sudarytas paskolos sutartis trečiasis asmuo R. C. įmonei, be minėtų 60 000 Lt, papildomai paskolino 30 650 Lt, ką patvirtina ir įmonės kasos pajamų orderiai (baudžiamosios bylos l. 40-48). Šios faktinės aplinkybės suponuoja, jog įmonės veikla 2008 metais ir 2009 m. pradžioje buvo finansuojama įmonės akcininkų paskolintomis lėšomis – už jas buvo vykdomas ginčo patalpų remontas, perkamas pramogų klubo veiklai reikalingas inventorius ir pan. Faktą, jog apyvartinės lėšas 2008 finansiniais metais sudarė tik įmonės akcininkų paskolos, patvirtina ir 2008 m. gruodžio 31 d. balansas (t. 1, b. l. 30), kuriame apskaityta 121 328 Lt skola. Aplinkybę, jog paminėtos lėšos buvo naudojamos klubo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) remontui bei įrengimui patvirtina ne tik atsakovų, įmonės akcininkų paaiškinimai, bet ir 2008 m. gruodžio 30 d. Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas (t. 1, b. l. 21), pagal kurį įmonė sumokėjo V. N. 42 000 Lt už statybos darbus, išrašai iš buhalterinės apskaitos apie įgytas statybines medžiagas, gėrimus bei klubo veiklai reikalingą inventorių (t. 1, b. l. 22-29), 2009 m. liepos 13 d. aktas Nr. EX09-012 „Dėl prekių (medžiagų) nurašymo“ (t. 1, b. l. 125), įmonės laikotarpio nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Gautų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos žurnalai (t. 1, b. l. 126-129), laikotarpio nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraščiai (t. 1, b. l. 130-136). Nors patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 210/9N tarp įmonės ir trečiojo asmens BUAB „Nuova 5“ buvo sudaryta 2009 m. vasario 4 d. (t. 1, b. l. 145-146), o patalpų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas 2009 m. kovo 20 d. (t. 1, b. l. 147), tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas patvirtina, kad minėtomis patalpomis įmonė faktiškai naudojosi jau 2008 m. bei vykdė jų remonto ir pritaikymo pramogų klubo veiklai darbus (CPK 185 straipsnis). Tokia išvada dėl ginčo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių darytina atsižvelgiant į nuoseklius bei neprieštaringus atsakovų, trečiojo asmens J. Z. žodinius paaiškinimus bei trečiojo asmens R. C. rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 176-178), išlaidų statybos darbams bei statybinėms medžiagoms mastus, statybinių medžiagų pirkimo pabaigos ir pramogų klubo atidarymo sutaptį.

Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iki 2009 m. kovo mėn., kai patalpose, esančiose Savanorių pr. 64, Kaune, buvo atidarytas pramogų klubas, UAB „EXTAZE“ ūkinės – komercinės veiklos nevykdė, įmonė turėjo tik sąnaudas, susijusias su patalpų parengimu pramogų klubo veiklai, klubo veiklai būtino inventoriaus ir kitų daiktų įgijimu iš įmonės akcininkų paskolintų lėšų.

Dėl atsakovės G. P. civilinės atsakomybės.

Nustatyta, jog atsakovė UAB „EXTAZE“ administracijos vadovės pareigas ėjo nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. (t. 1, b. l. 121). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro vienareikšmę išvadą, jog atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip neteisėti įmonės vadovo veiklos požiūriu.

Apelianto bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad eidama įmonės vadovės pareigas atsakovė būtų ne pagal paskirtį panaudojusi įgytas statybines medžiagas ar kitus daiktus, atlikusi veiksmus, priešingus įmonės interesams (CPK 12, 178 straipsniai). Teisinio ir faktinio pagrindo inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1, 4 dalys) atsakovei nebuvo, kadangi įmonė pradelstų įsipareigojimų minėtu laikotarpiu neturėjo, ūkinės – komercinės veiklos nevykdė, tik organizavo patalpų, būtinų pramogų klubo veiklai, įrengimą.

Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog atsakovė, atšaukta iš įmonės vadovės pareigų, nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijos dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis), tačiau tai formalus pažeidimas, nesukėlęs apeliantui jokių neigiamų pasekmių. Faktą, jog turtą bei dokumentus atsakovė tinkamai perdavė atsakingiems asmenims, patvirtina šalių paaiškinimai bei aplinkybės dėl įmonės veiklos po atsakovės atsistatydinimo iš vadovės pareigų.

Dėl atsakovo D. D. civilinės atsakomybės.

Atsakovę atšaukus iš įmonės vadovės pareigų, įmonės vadovu buvo paskirtas atsakovas, kuris juo de jure buvo iki bankroto bylos UAB „EXTAZE“ iškėlimo.

Trečiasis asmuo J. Z. bei atsakovas apklausiami šioje byloje (t. 3, b. l. 33-41), atsakovas apklausiamas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00727-10 (baudžiamosios bylos l. 74-75) paaiškino, jog atsakovas buvo tik formalus įmonės vadovas, o realiai įmonės vadovo pareigas vykdė trečiasis asmuo R. C., kuris priimdavo pagrindinius sprendimus dėl įmonės veiklos, personalo ir pan. Tiek trečiojo asmens J. Z., tiek atsakovo paaiškinimai dėl trečiojo asmens R. C. vaidmens UAB „EXTAZE“ veikloje yra vienodi, neprieštaringi, iš esmės atitinka aplinkybes, susijusias su jų tarpusavio ryšiais per UAB „Kulminacija“, kurios vadovu dirbo atsakovas, o akcininkais buvo tretieji asmenys J. Z. ir R. C.. Atsakovo ir trečiojo asmens J. Z. paaiškinimus dėl trečiojo asmens R. C. vaidmens įmonės valdyme netiesiogiai patvirtina ir atsakovės paaiškinimai (t. 3, b. l. 38), trečiojo asmens R. C. veiksmai perimant įmonės valdymą po konflikto su atsakovu (baudžiamosios bylos l. 1-2). Taigi vertinant atsakovo veiksmus vykdant įmonės vadovo pareigas, negalima ignoruoti fakto dėl įmonės valdymo ypatumų bei trečiojo asmens R. C. įtakos įmonės veiklai.

Pirmiau minėta, jog apelianto bankroto administratorius atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš to, jog pastarasis neužtikrino įmonės pirktų statybinių medžiagų panaudojimo įmonės interesais, tinkamai netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, laiku neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo, neperdavė UAB „EXTAZE“ bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, ir nevykdė kitų įmonės vadovui teisės aktų nustatytų pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog atsakovo veiksmai einant vadovo pareigas, negali būti pripažinti neteisėtais. Priešingos išvados, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija padaryti neturi pagrindo.

Pagal bylos medžiagą lėšų panaudojimas statybinėms medžiagoms pirkti nebuvo tinkamai fiksuojamas įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas įgytas statybines medžiagas būtų panaudojęs ne įmonės interesais ar įmonės vardu iš V. N. nebūtų pirkęs statybos rangos darbų ginčo patalpoms įrengti, apelianto bankroto administratorius nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Aplinkybę, jog įgytos statybinės medžiagos buvo panaudotos ginčo patalpų įrengimui, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina buvusi patalpų remonto praktika, pagal kurią, anot atsakovų ir trečiojo asmens J. Z. (t. 3, b. l. 33-40), statybinių medžiagų bei statybos rangos darbų pirkimą kontroliavo įmonės akcininkai. Nors nuo UAB „EXTAZE“ įsteigimo iki pramogų klubo atidarymo įmonės akcininkų susirinkimai šaukiami nebuvo, tačiau tai nereiškia, jog akcininkai paminėtų klausimų nesprendė neformaliai. Taigi statybinių medžiagų išeikvojimo ar piniginių lėšų remontuojant ginčo patalpas panaudojimo ne įmonės interesais faktas laikytinas neįrodytu (CPK 185 straipsnis).

Apelianto bankroto administratorius taipogi nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui einant įmonės vadovo pareigas būtų buvusi netinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ar galimai padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai būtų sąlygoję žalos įmonei padarymą. Šią aplinkybę apelianto bankroto administratorius grindė savo esme hipotetiniais bei deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas konkrečių duomenų dėl įrodinėjamo dalyko esmės. Argumentus dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bet kuriuo atveju paneigia baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00727-10 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos Ekonominių tyrimų skyriaus specialistės atlikto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, jog UAB „EXTAZE“ buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Atkreiptinas apelianto bankroto administratoriaus dėmesys, jog įrodinėjimo našta aptariamu atveju teko būtent jam, o ne kitoms bylos šalims ar teismui.

Pasisakydama dėl atsakovo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „EXTAZE“ iškėlimo nevykdymo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, jog už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011). Tai reiškia, jog nustatinėjant, ar atsakovas nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, esminę reikšmę turi tai, ar pagal bylos faktines aplinkybes atsakovas šios pareigos vykdymo požiūriu veikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, įmonės ir jos kreditorių interesais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas de facto įmonės vadovo pareigas nustojo eiti 2010 m. liepos mėn. Šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00727-10 trečiojo asmens R. C. 2010 m. liepos 23 d. pateiktas pareiškimas, atsakovo paaiškinimai (t. 3, b. l. 33-36), atsakovo 2010 m. liepos 16 d. prašymas atleisti jį iš direktoriaus pareigų nuo 2010 m. liepos 30 d. (baudžiamosios bylos l. 37). Įmonės akcininkai neginčijo fakto, jog jiems buvo žinoma apie atsakovo 2010 m. liepos 30 d. šauktą akcininkų susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas atsakovo atsistatydinimo iš įmonės vadovo pareigų klausimas, taip pat apie atsakovo 2010 m. liepos 16 d. prašymą atleisti jį iš įmonės vadovo pareigų, tačiau sprendimas dėl atsakovo atstatydinimo iš pareigų nebuvo priimtas iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos. Dėl šios priežasties atsakovo pareigos, nustatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, vykdymo tinkamumo klausimas gali būti nagrinėjimas tik už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. liepos 30 d.

2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. birželio 30 d. balansų (t. 1, b. l. 31-33) duomenimis įmonė nuo pat 2009 m. pradžios formaliai buvo nemoki, kadangi jos įsipareigojimai beveik tris kartus viršijo turimą turtą (pvz., 2009 finansinių metų pabaigoje įmonės turto vertė buvo 85 886 Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 204 300 Lt, 2010 m. birželio 30 d. įmonės turto vertė buvo 62 066 Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 220 810 Lt). Pastebėtina, jog įmonė veiklą de facto pradėjo vykdyti tik 2009 m. kovo mėn., kai buvo atidarytas pramogų klubas, taigi sprendžiant dėl įmonės vadovų bei dalyvių pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo teisėtumo reikšmę turi tik 2010 m. įmonės finansinės būklės duomenys. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į įmonės veiklos modelį bei aktyvios komercinės veiklos pradžią.

Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartyje, kuria UAB „EXTAZE“ iškelta bankroto byla, nustatyta, kad 2010 m. birželio 30 d. balanse apskaitytus trumpalaikius įsipareigojimus sudarė 34 922,79 Lt skolos tiekėjams, 1 786,55 Lt skola Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 90 650 Lt skola trečiajam asmeniui R. C.. Bankroto byloje teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi buvo patvirtinti 121 285,08 Lt bendro dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, iš kurių 90 211,84 Lt sudaro trečiojo asmens R. C. finansinis reikalavimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šie finansinių balansų duomenys patvirtina, kad 2010 m. birželio 30 d. įmonė buvo faktiškai nemoki, kadangi, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas, įmonės skolos tiekėjams ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (36 709,34 Lt) viršijo pusę įmonės balanse apskaitomo turto vertės (62 066 Lt). Vis dėlto pagrindinis įmonės kreditorius buvo įmonės akcininkas trečiasis asmuo R. C., kuris, kaip nustatyta, vaidino ypatingą vaidmenį įmonės veikloje, pasireiškusį iš esmės faktiniu vadovavimu įmonei. Taigi aplinkybės, jog didžiausias įmonės kreditorius bei akcininkas siekė toliau vykdyti įmonės veiklą, bei duomenų nebuvimas, kad nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. įmonė būtų vykdžiusi ūkinę – komercinę veiklą ar būtų išaugę įmonės kreditoriniai įsiskolinimai, patvirtina nesant pagrindo pripažinti atsakovą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme veikus nerūpestingai, nesąžiningai ar neatidžiai. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltės dalis dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo įmonei pagal bylos faktines aplinkybes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodžius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tektų ir trečiajam asmeniui R. C. (ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija kaip neįrodytus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus esą pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino faktines aplinkybes dėl netinkamo įmonės dokumentų ir turto perdavimo teismo paskirtam bankroto administratoriui. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Apelianto bankroto administratorius nekonkretizavo, kokie įmonės dokumentai bei turtas jam nebuvo perduoti, taip pat neišskirta, kokią žalą įmonei ar jos kreditoriams galėjo sukelti galimai netinkamas įmonės dokumentų bei turto perdavimas bankroto administratoriui. Byloje pateiktas 2010 m. lapkričio 22 d. Bylų (dokumentų) perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo atsakovas dokumentus perdavė antstolei G. A. (t. 1, b. l. 188-192), 2010 m. gruodžio 7 d. antstolės G. A. sudarytas turto aprašas (t. 1, b. l. 193-199), 2011 m. sausio 28 d. ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo aktai (t. 3, b. l. 15-19) patvirtina, jog bankroto administratoriui įmonės dokumentai bei turtas buvo perduoti pagal 2010 m. birželio 30 d. įmonės balanso duomenis. Aplinkybė, jog turto bei dokumentų perdavimą bankroto administratoriui įvykdė trečiasis asmuo R. C., bet ne atsakovas, kuris nuo 2010 m. liepos 30 d. faktiškai nėjo įmonės vadovo pareigų, teisiškai nėra reikšminga, nes atsakomybės kilimui šiuo aspektu esminę reikšmę turi būtent įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimas bei materialinio pobūdžio pasekmių dėl to atsiradimas.

Kaip nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku atmetami apelianto argumentai dėl atsakovo pareigų šaukti įmonės visuotinius akcininkų susirinkimus, teikti akcininkams ataskaitas apie įmonės veiklą tariamo nevykdymo. Pagal bylos medžiagą apelianto akcininkai įmonės veikloje dalyvavo tiesiogiai, jiems buvo žinomi visi aktualūs duomenys apie įmonės veiklą ir finansinę padėtį, būtent jie priiminėjo sprendimus dėl įmonės veiklos, todėl formalus Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų nevykdymas nėra susijęs jokiu priežastiniu ryšiu su apelianto nemokumu.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis), priimtas objektyviai, nešališkai bei visapusiškai išanalizavus byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavus nustatytus faktines aplinkybes. Nesant faktinio ir teisinio pagrindų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovams civilinė atsakomybė pagal ginčo teisinį santykį negali kilti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėGintaras PečiulisMarytė Mitkuvienė