Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-606-777/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-25
Bylos Nr.: e2-606-777/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00405-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: A. R. M., V. M.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
2.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-606-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00405-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4;

2.1.2.4.3; 2.6.18.3; 2.6.37; 3.1.7.6; 2.2.4.11;3.2.6.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Sandrai Jonkienei, dalyvaujant ieškovams A. R. M. ir V. M., jų atstovui advokatui R. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrotechnologijos“ atstovui advokatui G. D., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. M. ir V. M. ieškinį atsakovei UAB „Hidrotechnologijos“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai 2018 m. liepos 11 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius sandorius: 2014 m. lapkričio 3 d. Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 01; 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį; nustatyti, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), 5883/12689 dalys prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prekybos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovei atiteko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 6806/12689 dalys prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); panaikinti ieškovo A. R. M. prievolę atsakovei, kylančią iš 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija HID, Nr. 00168, 2015 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija HID, Nr. 00163, 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija HID, Nr. 00160, 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija HID, Nr. 00156, 2016 m. kovo 30 PVM sąskaitos faktūros, serija HID, Nr. 00178.

2. Ieškovai nurodė, kad A. R. M. pagal 1999 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Senoji bazė“ įsigijo 298,79 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), esančias ant valstybinės žemės, kurios 0,0311 ha ir 0,0885 ha dalis ieškovas nuomojasi pagal 2005 m. liepos 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, 1999 m. liepos 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

3. Ieškovų nuosavybės teise turimos negyvenamosios patalpos nebuvo efektyviai išnaudojamos, o šių patalpų išlaikymas reikalavo nemažai išlaidų, pastato bendraturtis nusprendė savo dalį, kuri bendra siena, inžinerinėmis komunikacijomis buvo sujungta su A. R. M. pastato dalimi, nugriauti, ieškovai taip pat nusprendė jiems priklausančias senos statybos patalpas nugriauti ir vietoje jų pastatyti šiuolaikišką, ekonomišką statinį, kuriame jie galėtų gyventi bei verstis komercine veikla taip uždirbant šeimai lėšas pragyvenimui. Pagal tokį sumanymą turėjo būti pastatytas pastatas su gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis (prekybos paskirties) patalpomis.

4. Ieškovai nedisponavo tokiai statybai reikalingomis didžiulėmis piniginėmis lėšomis (turėtas 20000 Eur santaupas išleido naujo pastato pamatų pastatymui, inžinerinių komunikacijų iškėlimui ir naujų įrengimui, bankas paskolos dėl solidaus ieškovų amžiaus nedavė), savarankiškai vykdyti statybą neturėjo galimybių, ieškovai susitarė kooperuoti turimus turtinius, intelektualinius, darbinius išteklius su atsakove UAB „Hidrotechnologijos“, veiktibendrai statant pastatą su gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis, o pastatą pastačius, jį pasidalyti atsižvelgiant į kiekvienos susitarimo šalies indėlį į bendrą veiklą.

5. Šalių susitarimu ieškovų, kaip jungtinės veiklos partnerių, įnašu į bendrą veiklą turėjo būti ir buvo: jų nuomos pagrindu valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), statybos leidimas, šiame žemės sklype išlieti būsimo namo pamatai, projektinė dokumentacija. Šalių susitarimu statybos darbų vykdymo veiklą turinčios teisę vykdyti atsakovės, kaip jungtinės veiklos partnerės, įnašu į bendrą veiklą turėjo būti ir buvo: intelektualiniai resursai, visi reikiami leidimai statybos veiklai, kvalifikacijos atestatai, įrengimai, priemonės, medžiagos ir pan. Šalys taip pat susitarė dalis ir konkretų būdą, kaip tarp jų bus dalijamas jungtinės veiklos rezultatas (pastatytas pastatas).

6. Ruošiantis tokio susitarimo sudarymui ir įgyvendinimui, ieškovo iniciatyva 2013 metais S. D. IĮ parengė 731,10 kv. m trijų blokuotų prekybos apskrities pastatų su butais statybos projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 28 d. buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis dėl pastato griovimo projekto parengimo. 2014 m. kovo 24 d. ieškovas gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui suteikiant teisę pagal griovimo projektą nugriauti pastatą, kurį sudarė sandėlis ir sporto paskirties pastato dalis (jos 298,79 kv. m priklausė ieškovui). Pagal 2014 m. liepos 15 d. pažymą apie statinio nugriovimą, pastatas nugriautas ir išregistruotas. 2014 m. balandžio 29 d. ieškovui buvo išduotas statybos leidimas statyti naują statinį pagal S. D. IĮ parengtą statybos projektą. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė rangos sutartį su D. N., pagal kurią pastarasis išliejo pamatus projekte numatytoms A, B, C pastato dalims.

7. Ieškovui atlikus būtinus veiksmus, reikalingus pradėti statybą ir galutinai suderinus su atsakove, šalys 2014 m. lapkričio 3 d. sudarė Statybos generalinės rangos sutartį su atsakove, ja atsakovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo pateiktų medžiagų sklype atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus pagal ieškovo pasirinkto statinio projektuotojo parengtą projektinę dokumentaciją, visiškai dalyvauti pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei sutartyje nustatytu terminu perduoti ieškovui tinkamai ir kokybiškai atliktus sutartinius darbus, o ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei darbų frontą, priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Rangos sutarties 5.5 p. nustatyta tokia šalių atsiskaitymo tvarka – iki galo įvykdžius visas sutarties 7.27 p. nuostatas: „Užsakovas organizuoja, o Genrangovas įsipareigoja pilnai bendradarbiauti ir užtikrinti statinio pridavimą valstybinei komisijai pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka. Pridavus darbus valstybinei komisijai, šalys pasirašo darbų pridavimo valstybinei komisijai aktą. Nuo šio momento laikoma, kad Genrangovas galutinai įvykdė pareigą perduoti darbus užsakovui“. Užsakovas per 10 darbo dienų privalo įregistruoti nuosavybės teises į statinį. Užsakovui užregistravus nuosavybes teisę į statinį, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, užsakovas privalo pas šalių pasirinktą notarą užsakyti statinio pirkimo–pardavimo pažymą. Vykdant atsiskaitymo tvarką už atliktus darbus šalys susitarė, kad užsakovas, siekiantis padengti ir užskaityti Genrangovo skolinį reikalavimą už atliktus rangos darbus, įsipareigoja notarine statinio pirkimo–pardavimo sutartimi parduoti Genrangovui dalį statinio. Pagal šios sutarties 5.5.3 p. nustatytas sąlygas notarine statinio pirkimo–pardavimo sutartimi užskaičius priešinį Genrangovo skolinį reikalavimą užsakovui bus laikoma, kad pagal šią sutartį ir jos priedus užsakovas visiškai atsiskaitė su Genrangovu.

8. 2016 m. gruodžio 9 d. surašytas statybos užbaigimo aktas, statyba buvo baigta.

9. 2017 m. balandžio 4 d. ieškovai su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 6806/12689 dalies prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo už 405 528 Eur kainą, nustatant tokią atsiskaitymo tvarką – visa daiktų kaina, t. y. 405 528 Eur yra užskaitoma atsakovės atliktais statybos ir apdailos darbais bei ši suma laikoma sumokėta ieškovams pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00168, 2018 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00163, 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00160, 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00156, 2016 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00178. Kitoje pastato dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas (duomenys neskelbtini), esančios 5883/12689 dalys prekybos patalpų, prekybos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), atiteko ieškovams.

10. Atsakovės prašymu, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko patikrinimą ir 2017 m. spalio 24 d. surašė Operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje ieškovui pasiūlyta pateikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (forma FR 0608) už 2017 m. balandį ir deklaruoti prekių tiekimą 405 528 Eur, PVM sumą 70 381 Eur, atskaitomą PVM sumą 41 104 Eur, mokėtiną PVM 29 277 Eur. VMI šioje pažymoje nurodė, kad ieškovas, sudarydamas rangos ir pirkimo–pardavimo sutartis veikė kaip apmokestinamasis asmuo ir siekė gauti pajamų už nekilnojamojo turto perleidimą, vykdė naujų statinių pardavimo ekonominę veiklą, todėl parduotas turtas yra apmokestinamas PVM mokesčiu.

11. Siekiant paneigti Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, kurios buvo padarytos vadovaujantis sandoriais (rangos, pirkimo–pardavimo sutartimis), neatitinkančiais tikrosios šalių valios, tai sąlygojo neteisingą pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų ieškovui taikymą, traktuojant jį kaip apmokestinamąjį asmenį, ieškovai yra priversti savo interesus ginti teisme, kad šalių sutartiniai santykiai būtų tinkamai kvalifikuoti kaip susiklostę jungtinės veiklos pagrindu. Faktiškai šalys susitarė dėl jungtinės veiklos, t. y. kooperuojant jų turtą ir nematerialias vertybes (intelektualinius, darbinius išteklius) (įnašus) veikti bendrai siekiant pastatyti gyvenamosios bei komercinės paskirties patalpų pastatą, bei susitarė dėl jungtinės veiklos rezultato – pastatyto pastato, pasidalijimo dalių. Šalių susitarimu, ieškovų, kaip jungtinės veiklos partnerių, įnašu į bendrą veiklą turėjo būti ir buvo: jų nuomos pagrindu valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), statybos leidimas, šiame žemės sklype išlieti būsimo namo pamatai, projektinė dokumentacija, o atsakovės, kaip jungtinės veiklos partnerės, įnašai į bendrą veiklą turėjo būti ir buvo: intelektualiniai resursai, visi reikiami leidimai statybos veiklai, kvalifikacijos atestatai, įrenginiai, priemonės, medžiagos ir pan. Šalys taip pat susitarė ir rangos sutarties 5.5 p. nurodė dalis ir konkretų būdą, kaip tarp jų bus dalijamas jungtinės veiklos rezultatas (pastatytas pastatas). Toks šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos rezultato pasidalijimo buvo įgyvendintas pirkimo–pardavimo sutartimi įvardyto susitarimo pagrindu, atitinkančiu šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas, konkrečios pastato patalpos atiteko atsakovei, o kitos patalpos liko / atiteko ieškovams. Šie tikrieji šalių tikslai ir ketinimai, vidinė valia, faktiškai atlikti veiksmai pasidalijant pastatytą pastatą visiškai atitinka jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties požymius, numatytus CK 6.969 straipsnio 1 dalyje, ir yra aiškiai matomi ir rangos ir pirkimo–pardavimo sutarčių turinio: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (rangos sutartyje aiškiai nurodytas ir bendras interesas – siekis pastatyti pastatą).

12. Šalių sudarytos rangos ir pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kurie yra niekiniai ir negalioja dėl šalių valios ydingumo.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyrius 2017 m. spalio 24 d. atliko pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimą, ieškovo operatyvų patikrinimą siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovo 2016 m. pastatytas trijų blokuotų prekybos paskirties pastatų su butais statinys suformuotas žemės sklype, kurio paskirtis komercinės objektų teritorijos. Ieškovas žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pagal 1999 m. liepos 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nuomojasi iš valstybės. Ieškovui 2014 m. balandžio 29 d. išduotas statybos leidimas statyti naują statinį pagal S. D. IĮ 2013 m. parengtą 731,10 kv. m (3231 kub. m) trijų blokuotų prekybos apskrities pastatų su butais, statybos projektą, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas atliko pamatų išliejimo darbus, t. y. 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė rangos sutartį su D. N., kurioje nurodyta, kad rangovas įsipareigojo išlieti pamatus projekte numatytoms A, B, C pastato dalims už 57 000 Lt. Pagal pateiktoje rangos sutartyje atliktus įrašus ranka (patvirtinta parašu) nustatyta, kad už šiuos darbus buvo sumokėta 47 000 Lt. Ieškovas 2014 m. lapkričio 3 d. buvo sudaręs statybos generalinės rangos sutartį su UAB „Hidrotechnologijos“, joje nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų sklype atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus, pagal ieškovo pasirinkto statinio projektuotojo parengtą projektinę dokumentaciją, visiškai dalyvaujant pripažįstant statinį tinkamu naudoti bei sutarties nustatytu terminu perduoti ieškovui tinkamai ir kokybiškai atliktus sutartinius darbus, kurių kaina sudarytų 1 400 202,54 Lt (405 526,68 Eur). Sutartyje nurodyta, kad ieškovas siekdamas padengti ir užskaityti atsakovės skolinį reikalavimą už atliktus rangos darbus, įsipareigoja notarine statinio pirkimo–pardavimo sutartimi parduoti atsakovui dalį statinio.

14. Ieškovai 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido 4 nekilnojamojo turto vienetus: 67,71 kv. m butą, 68,09 kv. m butą, 127,11 kv. m prekybines patalpas, 6806/12689 prekybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Hidrotechnologijos“ už 405 528 Eur. Sutartyje nurodyta, kad 405 528 Eur daiktų kaina yra užskaitoma atsakovės atliktais statybos ir apdailos darbais bei ši suma laikoma sumokėta ieškovei pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM SF HID Nr.00168, 2015 m. rugpjūčio 30 d. PVMSF HID Nr. 00163, 2015 m. birželio 30 d. PVM SF HID Nr.00160, 2015 m. balandžio 30 d. PVM SF HID Nr. 00156, 2016 m. birželio 30 d. PVM SF HID Nr. 00178. Tokiu būdu ieškovas jau atlikdamas projektavimo veiksmus bei sutardamas su rangovu dėl pamatų išliejimo žinojo, kad didžioji dalis pastato patalpų bus komercinės paskirties ir bus naudojami ekonominei veiklai vykdyti. Atsižvelgus į pastatytų trijų sublokuotų pastatų plotą (611,39 kv. m), jų paskirtį bei tai, kad rangos sutartyje buvo numatyta, jog dalis pastato bus parduota, nustatyta, kad statomų ir parduotų pastatų dalis buvo skirta ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o veiklai vykdyti, iš kurios siekė gauti pajamų. Todėl vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 6 punktu, 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikoma, kad ieškovas vykdė naujų statinių pardavimo ekonominę veiklą.

15. Nustatyta, kad ieškovas iš ekonominės veiklos gavo 405 528 Eur atlygio ir ši suma viršijo PVMĮ 71 straipsnio 2 dalį nustatytą ribą (viršyta 360 528 Eur) 2017 m. balandį. Tokiu būdu ieškovui atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju. Pagal PVMĮ 92 straipsnio nuostatą apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71-1 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal PVMĮ nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Ieškovas, vadovaujantis PVMĮ 92 str. nuostata, nuo gauto atlygio iš įvykdytos ekonominės veiklos privalėjo apskaičiuoti 70 381 Eur PVM sumą.

16. Ieškovui operatyvaus patikrinimo pažymoje pasiūlyta pateikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (forma FRO608) už 2017 m. balandį ir deklaruoti prekių (paslaugų) tiekimų 405 528 Eur, PVM sumą 70 381 Eur, atskaitomą PVM sumą 41 104 Eur, mokėtinas PVM sudaro 29 277 Eur. Ieškovas iki 2018 m. birželio 1 d. nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos (forma FR0608) už 2017 m. balandį ir joje nedeklaravo, neapskaičiavo PVM.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas, neigdamas rangos sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis, kurios remiantis pirminiais operatyvaus patikrinimo metu pateiktais dokumentais sudarytos su aiškiai išreikšta šalių valia gauti ekonominės naudos ir tik po operatyvaus patikrinimo traktuodamas šias sutartis jungtinės veiklos sutartimis, siekia išvengti privalomai mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą.

18. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, o ieškinys pareikštas teismui tik siekiant išvengti prievolės valstybei sumokėti mokesčius. Ieškinyje nurodytos ieškovų aplinkybės, statybos generalinėje rangos sutartyje Nr. 01 išdėstytos šalių teisės ir pareigos taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta jungtinė veiklos sutartis.

19. Atsakovė nurodė, kad skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Iš kartu su ieškiniu pateiktos Statybos generalinės rangos sutarties Nr. 1 matyti, kad ieškovas su atsakove susitarė, jog atsakovas savo priemonėmis, medžiagomis, rizika ieškovo pageidavimu pagal ieškovo pasirinkto Statinio projektuotojo parengtą Projektinę dokumentaciją atliks statybos darbus, o ieškovas įsipareigojo siekdamas parengti ir užskaityti atsakovės skolinį reikalavimą už atliktus darbus, parduoti atsakovei dalį statinio (sutarties 5.5.4 p.). Šiuo atveju sudarytos sutarties turinys lingvistine prasme yra pakankamai aiškus: šalys susitarė, kad atsakovas savo rizika, lėšomis ir pastangomis ieškovo užsakymu atliks statybos darbus, o ieškovė atsakovei perduos dalį statinio, taip atsiskaitydama už atliktus darbus pagal Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 01. Sutarties sąlygomis nustatytos šalių teisės ir pareigos rodo, kad sutartis kvalifikuojama statybos rangos sutartimi, nes atsakovė įsipareigojo per nustatytą terminą pastatyti pastatus, o ieškovas įsipareigojo priimti pastatus ir už jų statybą atsiskaityti. Taigi sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (statybos rangos sutarties požymiai nustatyti CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Taip pat galime traktuoti, kad ši sutartis turi ir pirkimo–pardavimo sutarties požymių, nes sutartimi buvo numatyta, kad ieškovas atsiskaitys už statybos rangos darbus atsakovei, pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamas atsakovei dalį pastatyto statinio. Tarp šalių susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip jungtinės veiklos santykiai.

20. Atsakovė nurodė, kad atsakovė ir ieškovai neturėjo tikslo, nesiekė ir nesudarė jungtinės veiklos sutarties, nes priešingu atveju tokią sutartį ir būtų sudarę. Kliūčių tam nebuvo. Priešingai, kaip ir nurodyta Generalinės statybos rangos sutartyje Nr. 01, šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė atliks statybos rangos darbus, o ieškovas už atliktus darbus atsiskaitys sutartyje numatyta tvarka. Apie tai, kad tokie buvo tikrieji šalių ketinimai, patvirtina ir pačių ieškovų elgesys, t. y. tiek atlikus atsakovei statybos rangos darbus, tiek šalims sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovai jokių pretenzijų atsakovei šių sutarčių pagrindu nereiškė ir ginčo tarp šalių nekilo. Ieškinį teismui su jame išdėstytais reikalavimais ieškovai pateikė tada, kai Mokesčių inspekcija konstatavo ieškovo prievolę sumokėti į valstybės biudžetą mokesčius, skaičiuojamus nuo pirkimo–pardavimo sutarties kainos, t. y. 405 528 Eur. Atsakovės nuomone, šio ieškinio pateikimas teismui patvirtina siekį surasti, kokių nors galimybių, kad nebūtų piniginės prievolės valstybei. Atsakovė negali sutikti su tuo, kad ieškovai ją kaltina kažkokių apsimestinių sandorių sudarymu. Tai netiesa.

21. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokios aplinkybės, priežastys būtų lėmusios būtinumą sudaryti apsimestinius sandorius. Priešingai, iš ginčo sutarčių turinio matyti, kad šalys, sudarydamos Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 1 ir pirkimo–pardavimo sutartį, nesiekė „apeiti“ įstatymų arba trečiųjų asmenų teisių, to įprastai siekiama apsimestiniais sandoriais. Ieškovai reikalavimą dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais grindžia tik savo nuomone, išvedžiojimais, bet ne faktais ir įrodymais. Ieškovai ieškinyje nenurodė aplinkybių bei nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė sudarydamos ginčo sandorius turėjo tikslą dengti kitą sandorį, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Tokio tikslo šalys niekada neturėjo. Atsakovė sutinka su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kai ši versija atsirado tik kaip gynybinė priemonė tada, kai buvo atliktas ieškovams operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog jis turėjo prievolę sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

22. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai, jų atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad šalių santykių įforminimas per rangą ir pirkimą–pardavimą yra ydingas. Šalių valia – bendra jungtinė veikla, rezultato pasidalijimas. Ieškovai pardavimo, ekonominės veiklos nevykdė. Rangos sutartyje numatytas užskaitymas. Galutinis rezultatas tas pats, skiriasi teisinis įforminimas. Nevalingais, neatsargiais veiksmais buvo pridengtas jungtinės veiklos sandoris. Ieškovai gyvena komercinės patalpose, o dukra kitose dviejose patalpose vykdo nuomą. Ieškovas A. R. M. patvirtino, kad rangos sutarties projektą ruošė jo pažįstamas teisininkas Vilniuje.

Atsiliepimas

23. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovė pirko medžiagas, paslaugas, turi teisę susigrąžinti (užskaityti) PVM, jei ieškovės sumokės PVM. Statybos rangos sutartyje jokio rezultato pasidalijimo nėra, atsiskaitymas turtu už suteiktas paslaugas, o ne pinigais. Ieškovas buvo įspėtas dėl tokios galimos situacijos (PVM mokėjimo). PVM sąskaitos faktūros gautos, pasirašytos ieškovo, vadinasi, jis suprato, kad atsakovė sumokėjo PVM. Šalių sudaryta rangos sutartis yra išsami, detali. Ieškovas pasamdė statybininką pagal projektą pastatyti komercinės paskirties objektą, susitarė, kad mokės ne pinigais, o turtu. Apsimestinio sandorio nebuvo, atsakovė verčiasi statybine veikla. Ieškovas A. R. M. – patyręs statytojas, pats kontroliavo sutarties sudarymą. Kaip buvo sutarta, tas ir įvyko.

24. Liudytojas M. M. paaiškino, kad atliko darbus ir išrašė sąskaitas. Buvo sudaryta eilinė statybos rangos sutartis, tik atsiskaitymo būdas kitoks – turtu, o ne pinigais. Rangos sutarties iniciatorius – ieškovas, rangos sutarties projektą paruošė ieškovo teisininkas S.. Po pirmos PVM sąskaitos faktūros pateikimo ieškovui, ieškovas patikino, kad įsiregistruos PVM mokėtoju. Atsakovė patikėjo jo žodžiu ir statybų nestabdė. Ieškovas yra statybose patyręs asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

25. Faktinės aplinkybės. Ieškovas A. R. M. pagal 1999 m. sausio 12 d. pirkimo pardavimo sutartį iš UAB „Senoji bazė“ įsigijo 298,79 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), esančias ant valstybinės žemės, kurios 0,0311 ha ir 0,0885 ha dalis ieškovas nuomojasi pagal 2005 m. liepos 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, 1999 m. liepos 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovo iniciatyva 2013 metais S. D. IĮ parengė 731,10 kv. m trijų blokuotų prekybos apskrities pastatų su butais statybos projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 28 d. buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis dėl pastato griovimo projekto parengimo. 2014 m. kovo 24 d. ieškovas gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui suteikiant teisę pagal griovimo projektą nugriauti pastatą, kurį sudarė sandėlis ir sporto paskirties pastato dalis (jos 298,79 kv. m priklausė ieškovui). Pagal 2014 m. liepos 15 d. pažymą apie statinio nugriovimą, pastatas nugriautas ir išregistruotas. 2014 m. balandžio 29 d. ieškovui buvo išduotas statybos leidimas statyti naują statinį pagal S. D. IĮ parengtą statybos projektą. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė rangos sutartį su D. N., pagal kurią pastarasis išliejo pamatus projekte numatytoms A, B, C pastato dalims. 2014 m. lapkričio 3 d. ieškovas A. R. M. sudarė Statybos generalinės rangos sutartį su atsakove. 2016 m. gruodžio 9 d. surašytas statybos užbaigimo aktas, statyba buvo baigta. 2017 m. balandžio 4 d. ieškovai su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 6806/12689 dalies prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo už 405 528 Eur kainą, nustatant tokią atsiskaitymo tvarką – visa daiktų kaina, t. y. 405 528 Eur yra užskaitoma atsakovės atliktais statybos ir apdailos darbais bei ši suma laikoma sumokėta ieškovams pagal 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00168, 2018 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00163, 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00160, 2015 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00156, 2016 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą HID Nr. 00178. Kitoje pastato dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas (duomenys neskelbtini), esančios 5883/12689 dalys prekybos patalpų, prekybos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), atiteko ieškovams. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko patikrinimą ir 2017 m. spalio 24 d. surašė Operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje ieškovui pasiūlyta pateikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (forma FR 0608) už 2017 m. balandį ir deklaruoti prekių tiekimą 405 528 Eur, PVM sumą 70 381 Eur, atskaitomą PVM sumą 41 104 Eur, mokėtiną PVM 29 277 Eur.

26. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2012).

27. Ieškovai teigia, kad faktiškai šalys susitarė dėl jungtinės veiklos, t. y. kooperuojant jų turtą ir nematerialias vertybes (intelektualinius, darbinius išteklius) (įnašus) veikti bendrai, siekiant pastatyti gyvenamosios bei komercinės paskirties patalpų pastatą, bei susitarė dėl jungtinės veiklos rezultato – pastatyto pastato – pasidalijimo dalių. Atsakovė su šiais ieškovės teiginiais nesutiko, nurodė, kad ieškinys pareikštas teismui siekiant išvengti prievolės valstybei sumokėti mokesčius. Šalys neturėjo tikslo, nesiekė ir nesudarė jungtinės veiklos sutarties, nes priešingu atveju tokią sutartį būtų ir sudarę. Kliūčių tam nebuvo. Šalys susitarė, kad atsakovė atliks statybos darbus, o ieškovas už atliktus darbus atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka.

28. Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

29. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovų argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovai neįrodė, kad šalys, sudarydamos 2014 m. lapkričio 3 d. statybos generalinės rangos sutartį, faktiškai susitarė dėl jungtinės veiklos, t. y. kooperuojant jų turtą ir nematerialias vertybes (intelektualinius, darbinius išteklius) (įnašus) veikti bendrai, siekiant pastatyti gyvenamosios bei komercinės paskirties patalpų pastatą, bei susitarė dėl jungtinės veiklos rezultato – pastatyto pastato pasidalijimo dalių. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

30. Visų pirma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčijamos 2014 m. lapkričio 3 d. statybos generalinės rangos sutarties projekto iniciatorius buvo ieškovas A. R. M., sutarties tekstą parengė jo teisininkas, todėl vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, visos abejonės dėl sutarties sąlygų aiškinamos ieškovų nenaudai ir jas priėmusios šalies (atsakovės) naudai.

31. Antra, ieškinys dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais teismui pateiktas tik po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus 2017 m. spalio 24 d. atlikto ieškovo operatyvaus patikrinimo. Todėl pagrįsti atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad ieškovas pateiktu ieškiniu siekia išvengti privalomai mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą. Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. R. M. neneigė, jog statybų metu atsakovės buvo įspėtas dėl tokios galimos situacijos (PVM mokėjimo), buvo patikinęs atsakovę, kad užsiregistruos PVM mokėtoju.

32. Trečia, sutarties turinys lingvistine prasme yra aiškus, šalys susitarė, kad atsakovė savo rizika, lėšomis ir pastangomis ieškovo užsakymu atliks statybos darbus, o ieškovė atsakovei perduos statinio dalį, taip atsiskaitydama už atliktus statybos darbus pagal šalių sudaryta rangos sutartį.

33. Ketvirta, sutartimis nustatys šalių teisės ir pareigos patvirtina, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį, nes atsakovė įsipareigojo per nustatytą terminą pastatyti pastatus, o ieškovas įsipareigojo priimti pastatus ir už jų statybą atsiskaityti. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (statybos rangos sutarties požymiai nustatyti CK 6.681 straipsnio 1 dalyje).

34. Penkta, pagrįsti atsakovės argumentai, kad kliūčių šalims sudaryti jungtinės veiklos sutartį nebuvo. Šalys jungtinės veiklos sutarties nesudarė, nes tokio tikslo neturėjo. Vadinasi, sudaryta šalių statybos rangos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus. Kaip sutarta, tas ir įvyko.

35. Šešta, atsakovė nepripažįsta ieškovų argumentų, kad ieškovai susitarė kooperuoti turimus turtinius, intelektualinius, darbinius išteklius su atsakove veikiant bendrai statant pastatą, o pastatą pastačius, jį pasidalyti atsižvelgiant į kiekvienos susitarimo šalies indėlį į bendrą veiklą. Todėl vien ieškovų paaiškinimai nėra pakankami daryti šią išvadą. Juolab, kad anksčiau teismo sprendime padarytos išvados, nesant byloje duomenų apie šalių derybas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo bei visuma byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas (užsakovas) pasamdė atsakovę (genrangovą) pagal projektą pastatyti komercinės paskirties objektą, susitarė, kad mokės ne pinigais, o turtu.

36. Septinta, ieškovų elgesys neatitiko vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir dėmesingo asmens elgesio standarto. Ieškovai būdami vidutiniškai rūpestingi, atidūs ir dėmesingi asmenys, siekdami sudaryti jungtinės veiklos sutartį, visų pirma, tokią sutartį turėjo ir sudaryti. Juolab, kad ieškovas buvo sutarties iniciatorius ir rengėjas (sutartį ruošė ieškovo teisininkas). Antra, statybų metu ieškovas, gavęs 5 PVM sąskaitas faktūras iš atsakovės, išrašytas pagal atliktų darbų aktą, kuriose yra nurodytas pirkėju, turėjo suvokti, kad sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį, o ne bendrą šalių interesą ir siekį. Juolab, kad ieškovas A. R. M. nepaneigė atsakovės atstovo bei liudytojo nurodytos aplinkybės, kad yra statybose patyręs asmuo (patyręs statytojas).

37. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su ginčijamų sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais, teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 4016 žyminis mokestis ir 3000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 7 016 Eur.

40. Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad atsakovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 2 057 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

41. Duomenų apie trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

43. Ieškinį atmetus ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš ieškovų atsakovei lygiomis dalimis priteistinas po 1 028,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovų A. R. M. ir V. M. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrotechnologijos“ priteisti po 1 028,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė