Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, teista:

1) 2020 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2021 m. rugpjūčio 9 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2022 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 35 paroms bausmės vykdymą atidedant 5 mėnesiams, 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2023 m. birželio 20 d. atliko bausmę, teistumas neišnykęs;

3) 2023 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme - viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini)), nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį – 60 parų arešto ir laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. ir 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (451,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 MGL (301,20 Eur) dydžio bauda;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi - subendrinta su 2017 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl 2024 m. sausio 2 d. įvykdytos vagystės

Dėl 2024 m. sausio 3 d. pasikėsinimo įvykdyti vagystę

Atidaromas aplankas pavadinimu ,,VPC1 24-01-03 (24-01-03)”. Aplanke matomi trys vaizdo įrašų failai. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu ,,1. Įeina į PC 24-01-03.wmv“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, matomas data ir laikas 2024 m. sausio 3 d. 12:15:17. Kamera filmuoja parduotuvės įėjimą ir yra nukreipta į praėjimo vartelius. 12:15:22 vaizdo įrašo laiku matoma kaip į parduotuvę įeina vyras su moterimi. Vyras vilki mėlynai juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos kelnes ir pilką kepurę. Moteris vilki juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, rožinės spalvos kepurę ir turi tamsios spalvos rankinuką. Abu nueina link prekybos salės.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, pagrobusiam nedidelės vertės turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Be to, pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant skirtingo pobūdžio bylas išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018 ir kt.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. B. ir K. S. bendrais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisamajame posėdyje J. B. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad 2024 m. sausio 2 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogė ausines, tačiau nepripažino, kad šią veiką padarė bendrais veiksmais kartu su K. S.. Dėl 2024 m. sausio 3 d. pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ taip pat prisipažino iš dalies, t. y. pripažino, kad pavogė ausines, tačiau nepripažino, kad bendrais veiksmais su K. S. pasikėsino įvykdyti vagystę. Tuo tarpu K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus kaip ir J. B., kad kaltę pripažįsta iš dalies, pripažino, kad pavogė prekes, tačiau nepripažino, jog vogė bendrai su J. B..

Dėl 2024 m. sausio 2 d. epizodo, tiek J. B., tiek K. S. kaltė yra visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais: AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas (t. 1, b. l. 3-5), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22-27), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 30-34).

Dėl 2024 m. sausio 3 d. epizodo, tiek J. B., tiek K. S. kaltė yra visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas (t. 1, b. l. 41), liudytojų apklausos protokolai (t. 1, b. l. 120-121; 124-126), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 68-75), kitų objektų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 88-89; 95-99).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji yra sugyventiniai, į parduotuvę 2024 m. sausio 2 d. ir 2024 m. sausio 3 d. atvyko kartu, į parduotuvės salę įėjo kartu, į elektronikos skyrių nuėjo kartu, pro parduotuvės kasas išėjo kartu. Iš vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamieji elektronikos skyriuje kartu apžiūri prekes, tarpusavyje bendrauja, iš tokių veiksmų matyti, kad kiekvienas iš jų suvokia, kad veikia kartu ir turi bendrą tyčią pavogti prekes, kurias bendrai apžiūri. Nors kaltinamieji tvirtino, kad bendros tyčios neturėjo ir veikė kiekvienas atskirai, tačiau jų tokie pasisakymai vertintini kaip gynybinė pozicija. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi jų veiksmų bendrumas, tarpusavio ryšys. Prieš paimant prekes tariasi, užstoja vaizdą, kol kitas paima prekę ir įsideda. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2024 m. sausio 2 d., tiek 2024 m. sausio 3 d., kaltinamieji vogė tos pačios rūšies ir paskirties prekes, bei tą patį kiekį, kas rodo, kad kaltinamieji turėjo išankstinį susitarimą, kokias prekes vogti ir kokį kiekį, be to pagrįstai galima konstatuoti, kad tarp kaltinamųjų buvo susitarimas, kad J. B. vogs vieną prekę, tuo atveju, jeigu jie bus sulaikyti, kad jai būtų taikyta administracinė teisena, kas ir patvirtina jų išsakytą gynybinę poziciją. Be to, J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ausines vogė, nes tai paklausi prekė. Kaltinamasis K. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tokių ausinių galimą realizavimo kainą. Pažymėtina, kad ir kaltinamasis K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „apsiskaičiavo“ dėl prekių vertės, nes jos buvo su nuolaida. Teismas atkreipia dėmesį, kad veikų padarymo metu abu kaltinamieji buvo priklausomi nuo narkotinių medžiagų, niekur nedirbo, kaltinamasis nurodė, kad jiems abiem per dieną narkotinių medžiagų įsigijimui reikėdavo 600 eurų, todėl akivaizdu, kad buvo bendra tyčia vogti prekes ir jas vėliau parduoti. Pabrėžtina, kad kaltinamieji, kaip parodė teisiamojo posėdžio metu, bendrauja nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio.

Teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, atmeta J. B. ir K. S. versiją, kad jie veikė atskirai, nes tai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Priešingai, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra abejonių, kad kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-123-895/2017 ir kt.).

Taigi, kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą ir ketino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo. Todėl jų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. sausio 2 d. veika) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. sausio 3 d. veika).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl J. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad vadovaujantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017). Šiuo atveju J. B. jos ankstesni teistumai buvo žinomi ir buvo žinoma tai, kad kaltinamoji inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė jau teista už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdama pilnametė, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, todėl spręsti, kad jai inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama recidyviste, pripažįstant tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme, teisinių kliūčių nėra. J. B. atsakomybę sunkina ir tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudama su K. S. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du baudžiamieji nusižengimai), viena padaryta nusikalstama veika yra baigta, abi veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika buvo padaryta žala, bei J. B. asmenybę – teista už analogiškas veikas (teistumas neišnykęs), nedirbanti, bausta administracine tvarka, priklausoma nuo narkotinių medžiagų, yra įrašyta (duomenys neskelbtini). Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės apribojimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (2024 m. sausio 2 d. epizodas), J. B. skirtina 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų įskaitant alkoholio. Už padarytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (2024 m. sausio 3 d. epizodas), J. B. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų įskaitant alkoholio. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. B. paskirtas bausmes teismas subendrina dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų įskaitant alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė šiuo nuosprendžiu J. B. skiriamą bausmę bendrinti su ankstesne paskirta ir neatlikta bausme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad J. B. atžvilgiu yra priimtų baudžiamųjų įsakymų, kurie dar neįsiteisėję. Siekiant išvengti perteklinio tų pačių bausmių subendrinimo keliais teismų procesiniais sprendimais, šiuo teismo nuosprendžiu J. B. skirtina bausmė su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis nebendrintina, kartu pažymint, kad tokio pobūdžio klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

Spręsdamas dėl K. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad vadovaujantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017). Šiuo atveju K. S. jo ankstesni teistumai buvo žinomi ir buvo žinoma tai, kad kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, todėl spręsti, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu, pripažįstant tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme, teisinių kliūčių nėra. K. S. atsakomybę sunkina ir tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudama su J. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du baudžiamieji nusižengimai), viena padaryta nusikalstama veika yra baigta, abi veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika buvo padaryta žala, bei K. S. asmenybę – daug kartų teistas už analogiškas veikas (teistumas neišnykęs), nedirbantis, baustas administracine tvarka, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, yra įrašytas (duomenys neskelbtini). Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Taigi, už padarytą BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (2024 m. sausio 2 d. epizodas), K. S. skirtina 30 parų arešto bausmė. Už padarytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (2024 m. sausio 3 d. epizodas), K. S. skirtina 20 parų arešto bausmė. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, K. S. paskirtas bausmes teismas subendrina dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti subendrintą bausmę – 40 parų arešto. Teismo vertinimu, K. S. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nes kaltinamasis teistas daug kartų, ankstesnės bausmės nepakeitė elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, yra nedirbantis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realaus arešto bausmę.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 39-40), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 142-145), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 239,97 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (t. 1, 37-39).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamųjų veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 239,97 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad abu kaltinamieji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam K. S. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas ir gynėjo parinkimo kaltinamajai J. B. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kad jos interesai būtų tinkamai ginami, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamųjų K. S. ir J. B. turtinę padėtį (nedirba) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo kamerų įrašais, paliekami saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 2 d. epizodas) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų įskaitant alkoholio.

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 3 d. epizodas) ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų įskaitant alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti jai galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų įskaitant alkoholio.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 2 d. epizodas) ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 3 d. epizodas) ir paskirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, K. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti jam galutinę subendrintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. B. ir K. S. solidariai priteisti 239,97 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt septynis centus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš J. B. ir K. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatams apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su vaizdo kamerų įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.