Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-223-826/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2S-223-826/2021
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01012-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-223-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01012-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.14 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2-1319-514/2016 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei V. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės rajono apylinkės teismas (dabar – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai) 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovo V. L. ir atsakovės V. D. taikos sutartį, kuria susitarta dėl šalių nepilnametės dukros V. L. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu, dėl atsakovės teikiamo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai ir atsakovės bendravimo tvarkos nustatymo su šalių nepilnamete dukra.

Šalies argumentai

2. Atsakovė V. D. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Nurodė, kad vaiko tėvas V. L. nesilaiko nustatytos tvarkos ir trukdo bendrauti su dukra.

3. Ieškovas V. L. 2020 m. lapkričio 27 d. taip pat pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš atsakovės V. D.. Nurodė, atsakovė teismo priimtą ir įsiteisėjusią nutartį vykdo nevisiškai.

Atsiliepimas

4. Ieškovas V. L. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išdavimo, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį dėl dukros bendravimo tvarkos vykdė nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvoje paskelbto karantino, dukra su motina bendravo pagal nutartyje nustatytą bendravimo tvarką. Paskelbus karantiną, atsižvelgdamas į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą ir norėdamas apsaugoti dukrą nuo koronavirusinės infekcijos, apribojo dukros ir motinos gyvą bendravimą motinos gyvenamojoje vietoje, tačiau nedraudė dukrai bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis. Tačiau pati atsakovė savo dukrai skiria nedaug dėmesio, yra pasyvi ir nesistengia su dukra bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi šalių prašymus tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą ieškovui V. L. dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovės V. D. nepilnametei dukrai V. L. pagal Plungės apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-1319-514/2016 3 pastraipos sąlygas, taip pat išdavė vykdomąjį raštą atsakovei V. D. dėl motinos bendravimo su nepilnamete dukra V. L. pagal Plungės apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-1319-514/2016 4 pastraipos (jos punktų) sąlygas. Ieškovo V. L. atskirojo skundo išnagrinėjimui reikšmingi teismo motyvai:

5.1. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 207 (aktuali akto redakcija nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 17 d.) buvo nustatyta, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 0.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. Joks nurodytuoju laikotarpiu teisės aktas neribojo motinos ir dukros bendravimo, ir bendravimas turėjo vykti, vadovaujantis nurodytomis rekomendacijomis. Kadangi atsakovė gyvena Lietuvoje, tame pačiame mieste, kaip ir skyrium nuo jos gyvenanti nepilnametė dukra, duomenų, kad V. D. būtų turėjusi sveikatos problemų ar privalėtų būti saviizoliacijoje laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., byloje nėra, karantino laikotarpiu teismo sprendimo vykdymas nebuvo atšauktas, todėl teismo sprendimas tinkamai nebuvo vykdomas, ir šias aplinkybes savo atsiliepime patvirtino pats V. L..

5.2. Teismo vertinimu, susiklosčiusios sąlygos dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo ir vaiko tėvo V. L. elgesys dėl bendravimo gyvai apribojimo yra neteisėtas tiek vaiko motinos V. D., tiek ir jų nepilnametės dukros Vaivos atžvilgiu, kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo nepilnamečiam vaikui yra lygios. Karantino režimo laikotarpis nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. nebuvo pagrindas apriboti motinos teisę bendrauti ir matytis su savo vaiku, šio karantino metu nenustojo galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės neturėjo būti varžomos. Tėvai negali savavališkai veikti ir apriboti kito iš tėvų galimybę bendrauti su vaiku karantino laikotarpiu. Abu tėvai privalo elgtis protingai ir atsakingai, t. y. V. L. Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino režimo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. privalėjo neriboti motinos bendravimo su nepilnamete dukra, o priešingai, dėti kuo daugiau pastangų ir skatinti jų bendravimą, sudaryti visas sąlygas, kad nepilnametė dukra su skyrium gyvenančia motina praleistų kuo daugiau ir produktyvaus laiko, be tėvų ginčų, konfliktų ar nesutarimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas V. L. prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovei V. D. panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašo išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašo atsakovei išdavimo, turėjo atsakovės prašymą įvertinti ne formaliai, o atsižvelgdamas į aplinkybes, kodėl teismo nutartis nebuvo vykdoma. Tuo labiau, kad situacija šalyje ir toliau išlieka ekstremali.

6.2. Ieškovo vertinimu, yra susiklosčiusios itin svarbios ir objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų karantino laikotarpiu. Tokias išimtines aplinkybes pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020.

6.3. Teismas nesigilino į ieškovo rašytinius paaiškinimus, kad jis nedraudė ir nedraudžia atsakovei bendrauti su šalių nepilnamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis esant karantinui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nutarta atsakovei išduoti vykdomąjį raštą dėl motinos bendravimo su nepilnamete dukra V. L. pagal Plungės apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-1319-514/2016 4 pastraipos (jos punktų) sąlygas, nes ieškovas nevykdė taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovo surašytus pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Ieškovo vertinimu, šie pranešimai gali būti reikšmingi klausimo dėl atskirojo skundo pagrįstumo nagrinėjimui.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo surašyti pranešimai nėra susiję su klausimo dėl vykdomojo rašto dėl motinos bendravimo su nepilnamete dukra atsakovei išdavimo nagrinėjimu. Be to, ieškovo pateikti nauji įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali nei patvirtinti, nei paneigti teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

15. Nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Plungės apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-514/2016. Ja šalys, be kita ko, nusistatė atsakovės V. D. bendravimo su šalių nepilnamete dukra V. L. bendravimo tvarką. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d. Taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią ir tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

16. Atsakovė V. D. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodydama, kad ieškovas V. L. nesilaiko nustatytos tvarkos ir trukdo bendrauti su dukra. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame atskirajame skunde pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatytos motinos bendravimo su dukra tvarkos nesilaiko / nesilaikė, tačiau taip elgėsi dėl šalyje paskelbto karantino ir ekstremaliosios padėties. Jis nedraudė ir nedraudžia atsakovei bendrauti su šalių nepilnamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis esant karantinui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

17. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 207, nei joks kitas teisės aktas neribojo motinos ir dukros bendravimo, o bendravimas turėjo vykti, vadovaujantis nurodytomis rekomendacijomis. Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu motina neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas savo nuožiūra, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pateisinamas.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovo argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020 motyvų. Visų pirma, ieškovo nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už teismo įsiteisėjusio sprendimo nevykdymą, o ne dėl vykdomojo rašto išdavimo kaip šioje byloje. Antra, minėtoje byloje buvo nustatyta, kad skyrium gyvenantis vaiko tėvas yra praktikuojantis gydytojas, o kartu su skolininke ir nepilnamečiu vaiku gyvena skolininkės tėvai, jie yra rizikos grupėje, todėl vaiko tėvo bendravimas su dukra karantino metu galėjo padidinti riziką plisti virusui tarp minėtų asmenų, kas nebūtų atitikę karantino tikslo, o kartu ir vaiko bei su juo gyvenančių asmenų interesų.

21. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena tame pačiame mieste, kaip ir skyrium nuo jos gyvenanti nepilnametė dukra, duomenų, kad V. D. būtų turėjusi sveikatos problemų ar privalėjo būti saviizoliacijoje laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., byloje nėra.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl motinos bendravimo su nepilnamete dukra V. L. pagal Plungės apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-1319-514/2016 4 pastraipos (jos punktų) sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ieškovo V. L. kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Teisėjas Marius Dobrovolskis