- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- 1-245-946/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41466-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- Ž. B.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.3.6.8Kiti su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. B. 2025 m. lapkričio 25 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį ,,BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083 jam nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis Ž. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną, iš ryto, buvo kavinėje, pavalgė ir išgėrė vieną bokalą alaus. Prieš sėsdamas už vairo suvokė, kad negali vairuoti, tačiau vis tiek nuvažiavo iki buvusios klasiokės kiemo, galvojo pasiskambins jai ir ji išeis arba jis pas ją užeis, išgers būdamas kieme. Klasiokei nepasirodžius, sėdėdamas mašinoje gurkšnojo „D-light“. Prie jo mašinos priėjęs vaikinas kažką dėl mašinos pasakė, kad patrauktų, kadangi ji buvo pasistatyta netvarkingai. Prieš patraukdamas mašiną suvokė, kad yra išgėręs, neturėjo minties kažkur kitur važiuoti, norėjo tik perstatyti mašiną kieme. Traukdamas mašiną pavažiavo nedaug pirmyn ir atgal. Atvažiavus pareigūnams pasakė, kad yra išgėręs. Supranta, kad kvailai pasielgė, tuo metu buvo palūžęs dėl darbo. Automobilis „BMW 551“ priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Go4rent“. Tai yra įstaiga, kuri su išperkama nuoma nuomoja automobilius. Mama L. B. yra vienintelis asmuo, kuriuo pasitiki ir kurio klauso, ji jam yra autoritetas, žmogus, su kuriuo gali atvirai pasikalbėti. Apie šį įvykį su mama daug kalbėjo, ji buvo labai supykusi, paprašė, kad susitvarkytų savo problemas dėl alkoholio vartojimo, pasakė, kad padės, kuo galės. Po įvykio iki šiol alkoholio nevartoja.
Pasiūlyta laiduotoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo mama. Pats sūnus pranešė jai apie šį įvykį ir jai tai buvo didelė staigmena, kadangi sūnus niekada nėra vairavęs girtas, daug metų negėrė. Su sūnumi labai artimai bendrauja, kiekvieną dieną palaiko kontaktą, pasikalba. Sūnus labai daug dirba, turi priklausomybę nuo darbo, yra darboholikas, dirba kruopščiai, atsiliepimai apie jį labai gražūs. Jis ir jai padeda, namus stato. Tikėtina, jog įvykį sąlygojo jo pervargimas nuo darbo. Yra pasiryžusi padėti sūnui, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų. Pati nėra teista, administracine tvarka nebausta, dirba ligoninėje, be to, savanoriauja – padeda žmonėms, kurie turi priklausomybių, dalyvauja paskaitose, dalinasi su kitais savo įgytomis žiniomis.
Kaltinamajam Ž. B. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. G. paaiškino, kad 2025 m. lapkričio 25 d. apie 14.10 val. vyras išvedė šunį pasivaikščioti į kiemą, ji liko namuose. Po keletos minučių L. G. jai į ,,Messenger“ programėlę atsiuntė ,,(duomenys neskelbtini)“, suprato, kad tai automobilio valstybiniai numeriai. Pamanė, kad vidiniame namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje į jų automobilį įvažiavo kitas automobilis. Tačiau grįžęs namo vyras iš karto paaiškino, kad atsiuntė automobilio valstybinius numerius, kadangi bendravo su vairuotoju ir jis jam pasirodė neblaivus. Ji nieko nelaukusi paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Iki atvykstant pareigūnams vyras paaiškino, kad jis vedžiojo šunį, kai kieme pastebėjo jam nematytą automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis buvo užkurtas, veikiantis, jam einant pro automobilį, jo vairuotojas per atidarytą vairuotojo (kairės pusės) durų langą paklausė ,,ar gyveni čia, ar nuomojiesi“, tai pakartojo kelis kartus, vairuotojas vyrui aiškino, kad jam reikia patekti į pastatą esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi L. G. nežino to pastato įėjimo durų kodo, vairuotojui taip ir pasakė, kad ten negyvena, durų kodo nežino. Vyras su nepažįstamu vairuotoju daugiau nieko nebendravo ir grįžo namo. Kai jis papasakojo, kas nutikę, abu priėję prie laiptinės lango stebėjo įtarimą sukėlusį automobilį. Ji nusprendė pasiimti savo telefoną ir jame įjungusi kamerą pradėjo filmuoti, jeigu automobilio vairuotojas nuspręstų pajudėti. Filmuodama pastebėjo, kaip automobilis pradeda judėti aikštelėje ir važiuoja link jos išvažiavimo, filmuodama bandė priartinti vairuotojo veidą, tačiau nelabai pavyko. Automobiliui išvažiuojant iš aikštelės kartu su vyru buvo nusprendę, kad jei neatvyks pareigūnai, važiuos paskui. Tačiau išgirdo policijos tarnybinio automobilio sirenas ir suprato, kad pareigūnai jau vietoje. Automobilio ,,BMW“ vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, ar automobilyje jis vartojo alkoholinius gėrimus, nematė. Automobilyje buvo tik vairuotojas, jokių keleivių nepastebėjo (b. l. 59–63).
Vyresniosios tyrėjos E. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. lapkričio 25 d. apie 14.20 dirbant su kolega radijo ryšiu išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) nuo baro nuvažiuoja automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas prieš keletą minučių vartojo alkoholinius gėrimus ir automobilis nuvažiavo link Panemunės tilto. Važiuojant pro A. Juozapavičiaus pr., Kaune ir Siūlų g., Kaune sankryžą, budėtojas papildomai informavo, kad automobilis šiuo metu stovi (duomenys neskelbtini), namo vidiniame kieme. (duomenys neskelbtini) pro tvorą buvo pastebėtas stovintis, pranešime minimas, automobilis, jo variklis buvo įjungtas, degė priekiniai žibintai. Pastebėta, kaip automobilio ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas išvažiuoja iš kiemo. 2025 m. lapkričio 25 d. apie 14.30 val. vairuotojas buvo sustabdytas. Kolega iškart priėjo prie vairuotojo, iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas. Priėjo prie vairuotojo ir paklausė, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Vairuotojas atsakė, kad prieš 10 min. Vairuotojas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, patikros sertifikato Nr. 2359367. Pirmu tikrinimu 2025 m. lapkričio 25 d. 14.32 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus antrą kartą 2025 m. lapkričio 25 d. 14.50 val. Ž. B. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas. Ž. B. aiškino, kad gėrė alkoholinį gėrimą ,,D-light“. Nurodė, kad gailisi dėl savo veikos ir dėkojo, kad jį sustabdė, kol jis nepridarė didesnė žalos sau ir kitiems. Įvykio vietoje buvo pranešėja D. G. su savo sutuoktiniu L. G., kurie paaiškino, kad matė, kaip kieme stovėjo tas automobilis, pastebėjo, kaip jis judėjo ir turi vaizdo įrašą, kaip automobilis juda (b. l. 72–74).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 25 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. B.. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, patikros sertifikato Nr. 2359367, pirmu tikrinimu 2025 m. lapkričio 25 d. 14.32 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, antrinio tikrinimo metu 2025 m. lapkričio 25 d. 14.50 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (b. l. 10–17).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas automobilis ,,BMW 5 series“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po apžiūros automobilis paimtas iš įvykio vietos su užvedimo rakteliu ir nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 18–37).
Neblaivumo nustatymo akto užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, patikros sertifikato Nr. 2359367 Ž. B. pirmu tikrinimu 2025 m. lapkričio 25 d. 14.32 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus antrą kartą 2025 m. lapkričio 25 d. 14.50 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (b. l. 53).
Iš valstybinės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas yra Ž. B., savininkas yra UAB ,,Go4rent“ (b. l. 42).
Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio ,,BMW 5ER Reihe“, 2010 metų laidos kaina Lietuvoje su PVM yra 5 710 Eur (b. l. 43).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą matomas pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), stovintys automobiliai, tarp jų pilkos palvos automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Matoma, kaip automobilis važiuoja tiesiai (b. l. 69–71).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas Ž. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. B., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2025 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad įvykio dieną pietaudamas išgėrė bokalą alaus ir nusprendė važiuoti iki klasiokės. Nuvažiavęs į klasiokės kiemą laukė jos, tačiau pastarajai nepasirodžius, sėdėdamas automobilyje išgėrė alkoholinio gėrimo ,,D-light“ ir vaikinui, priėjus prie jo ir paprašius perstatyti netvarkingai pastatytą automobilį, nusprendė tą ir padaryti, todėl šiek tiek pavažiavus pirmyn ir atgal buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 170-171, 179).
Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. G. parodymai, kad jos vyras, pabendravęs su kaltinamuoju, matė, kad pastarasis yra išgėręs, ruošiasi kažkur važiuoti, dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Į įvykio vietą atvykusios pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys taip pat pagrindžia aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, kadangi sustabdžius kaltinamojo vairuojamą automobilį, Ž. B. pats nurodė, kad yra išgėręs, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Be kita ko, tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad buvo patikrintas kaltinamojo neblaivumas – pirminio tikrinimo metu nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o antrinio tikrinimo metu – 2,11 promilių neblaivumas. Ž. B. neblaivumo laipsnis nustatytas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, patikros sertifikato Nr. 2359367, ir užfiksuotas 2025 m. lapkričio 25 d. Neblaivumo nustatymo akte. Aukščiau aptartų ir įstatymo nustatyta tvarka teisme ištirtų įrodymų visuma pagrindžia faktą, kad Ž. B. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, prieš sėsdamas už vairo suvokė, kad yra neblaivus, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis suprato tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo Ž. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl būtina įvertinti galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu Ž. B. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai pripažino savo kaltę. Nurodė, kad neigiamai vertina savo veiksmus, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena, patyrė šoką. Nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka baustas (b. l. 113–126, 127–133). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.
Laiduotoja L. B. nurodė, kad yra kaltinamojo mama, su juo nuolat bendra, palaiko stiprų ir artimą tarpusavio ryšį. Ž. B. gerbia ir klauso jos, atsižvelgia į jos nuomonę, duodamus patarimus. Po įvykdytos nusikalstamos veikos ne kartą kalbėjosi su Ž. B., tiek ji, tiek ir pats sūnus kritiškai vertino savo veiksmus, gailėjosi dėl neapgalvoto poelgio. Galima laiduotoja L. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad yra atsakinga, gali padėti savo sūnui padėti išsigydyti problemas dėl alkoholio vartojimo, daryti teigiamą įtaką jam. L. B. praeityje nėra teista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu dirba (b. l. 160, 161).
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti laidavimą be užstato. Pretendentė į laiduotojas L. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam, kadangi tarp judviejų yra abipusis supratimas, kaltinamasis jos klauso. Kadangi su kaltinamuoju dažnai bendrauja, dėl to užtikrintų, kad Ž. B. klausytų jos, jog ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų. Be to, galima laiduotoja nėra teista, taip pat nėra bausta administracine tvarka, šiuo metu dirba ligoninėje, savanoriauja. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, užstatas šioje byloje nėra būtinas užtikrinti, kad L. B. savo kaip laiduotojos funkcijas vykdytų ne formaliai, o sistemingai stengtųsi daryti Ž. B. teigiamą poveikį, taip pat įvertinus tai, jog anksčiau Ž. B. administracine tvarka baustas už nešiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, sustojimą ir transporto priemonės palikimą stovėti neleistinoje vietoje), be kita ko, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, Ž. B. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. buvo teistas Jungtinėje Karalystėje už įvairius nusikaltimus (viešajai tvarkai, vairavimą neblaiviam, sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą), tačiau grįžus į Lietuvą nebuvo teistas, todėl tai sustiprina teismo įsitikinimą, jog kaltinamasis laidavimo laikotarpiu nedarys naujų nusikalstamų veikų ir papildoma garantija nėra reikalinga.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog L. B. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas Ž. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą Ž. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jos padarytos neblaivios ar apsvaigusios nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kai nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimo forma – baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis neteista, administracine tvarka baustas, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 27 d. (b. l. 87–90).
Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.
BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/20192K-72-489/2020), tai yra, apsaugomos teisės trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad tik nesant teisinio pagrindo ir / ar galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, tai yra teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
Nagrinėjamos situacijos kontekste neginčytinai nustatyta, jog transporto priemonė – automobilis ,,BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam fiziniam asmeniui – UAB ,,Go4rent“, kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Kaip jau minėta, automobilis ,,BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB ,,Go4rent“. Šį faktą patvirtina VĮ ,,Regitra“ pateiktame išraše nurodyti duomenys (b. l. 42). Be to, pats kaltinamasis, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtino šį faktą, nurodydamas, kad minėtą automobilį įsigijo išperkamąja nuoma iš UAB ,,Go4rent“ ir tokiu būdu tapo šio automobilio naudotoju, o įmonė UAB ,,Go4rent“ yra savininkė. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog automobilis ,,BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltininkas, priklausė ne jam, o būtent UAB ,,Go4rent“. Kadangi byloje nenustatyta, jog UAB ,,Go4rent“ būtų žinojusi, jog kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio ,,BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina yra 5 710 Eur su PVM (b. l. 43). Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Šiuo aspektu, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019 pažymėta, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turi būti atsižvelgiama į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, o ne suabsoliutinti atgrasymo tikslą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog kaltinamasis šiuo metu dirba bei atsižvelgus į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamojo Ž. B. konfiskuotina visa minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 5 710 Eur.
Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Kęstutis Dobilas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam Ž. B.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 225,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 178).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).
Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 87–90, 91–94).
Daiktas, turėjęs reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – filmuota vaizdo medžiaga, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
Ž. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. B. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, skirti Ž. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. lapkričio 27 d.
- konfiskuoti automobilio ,,BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 710 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų).
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti Ž. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Informuoti akcinę bendrovę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones Ž. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Priteisti iš Ž. B. 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti Ž. B., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5 710 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai dešimt eurų) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103). Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Ž. B. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – filmuotą vaizdo medžiagą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.